Nuo pat 1994 metų, kuomet mūsų rytinės kaimynės vadovu buvo išrinktas Aliaksandras Lukašenka, Baltarusija yra liūdnai pagarsėjusi kaip viena mažiausiai žmogaus teises gerbiančių ir nedemokratiškiausių šalių [1]. Baltarusijoje nėra žodžio laisvės [2], susirinkimų bei politinės laisvės [3]; ši šalis taip pat jau trečią dešimtmetį vienintelė suvereni valstybė Europoje, tebevykdanti mirties bausmę [4]. Kartu su Rusija, ši valstybė turi daugiausiai diskriminacinių LGBT atžvilgiu įstatymų Europoje [5].

    Nepavydėtina ir Baltarusijos jaunimo padėtis – dėl nesiliaujančių represijų nepriklausomų Baltarusijos jaunimo organizacijų taryba „Rada“ veikia pusiau pogrindyje, pusiau tremtyje Lietuvoje. Nenuostabu, Baltarusijoje taip pat nėra ir IFMSA (Tarptautinės medicinos studentų asociacijų federacijos) nacionalinės organizacijos. Šioje šalyje iki šiol vyrauja komjaunimo tradicijas išlaikiusi Baltarusijos Respublikinė jaunimo sąjunga, tarnaujanti Lukašenkos režimo interesams.

    2020 m. rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvyko dar vieni prezidento „rinkimai“, kuriuos, kaip ir visus pastaruosius du dešimtmečius oficialiai „laimėjo“ prezidentas A. Lukašenka. Rinkimų teisingumo nepatvirtino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, o LR Seimo Užsienio reikalų komitetas [6] bei Prezidentas paskelbė nepripažįstantys Lukašenkos rinkimų nugalėtoju. Nepriklausomos rinkimų apklausos, draustos Baltarusijoje, rodė nepriklausomos kandidatės Cichanouskajos ženklų pranašumą [8]. To sekmadienio vakarą valdžios melu pasipiktinę žmonės išėjo pareikšti nepritarimo valdžios elgesiui [9]. Baltarusių protestai tęsiasi visą savaitę, o jų malšinimas žiaurumu, ko gero, pralenkia ir prieš 6 metus Ukrainoje vykusią revoliuciją: vien per pirmąsias dienas suimta apie 7000 protestuotojų [10], bent 2 žuvo [11]. Tūkstančiai protestuotojų buvo sužaloti daugiausiai šautinėmis žaizdomis [12], sulaikytieji laikomi itin blogomis sąlygomis [13], prieš juos toliau smurtaujama bei nesuteikiama teisė į advokatą [14].

    Baltarusijos režimas nesitaiksto ir su medikais: OMON smogikai važinėja greitosios medicinos pagalbos automobiliais ir neteisėtai dangstosi Raudonojo Kryžiaus ženklu [15]. Rugpjūčio 12 dieną palaikyti protestų ir pasmerkti valdžios prievartą organizuotai į žmonių grandinę susirinko Minsko medikai [16]. Kitą dieną analogiški sveikatos darbuotojų protestai vyko ir kituose Baltarusijos didmiesčiuose [17]. Savo ruožtu šalies sveikatos apsaugos ministras Uladzimiras Karanikas protestus pavadino „surežisuotais“ ir paragino protestuotojus grįžti į darbą. Kita vertus, šalies sveikatos sektorius valdžios nekompetenciją kentė jau nuo kovo, kuomet Baltarusija tapo viena iš nedaugelio Europos šalių, neįvedinėjusia rimtų kovos su COVID-19 priemonių. Anaiptol [18], šalies prezidentas skelbė, kad nuo koronaviruso padeda degtinė, pirtys ir darbas laukuose. Valstybės vadovas viešai taip pat atvirai kritikavo ir kaukes bei rankų antiseptiką [19]. Priešingai tarptautinių sveikatos organizacijų gairėms, gegužės 9 d. Baltarusija organizavo Pergalės dienos minėjimą su paradais ir kitais masiniais žmonių susibūrimais, kuriuose nebuvo laikomasi jokių apsisaugojimo priemonių. Prieš tokį valdžios požiūrį į epidemiologinę situaciją protestavę jaunuoliai buvo suimti ir nuteisti areštu [20]. Baltarusijos valdžia taip pat buvo įtariama ir dėl sergamumo rodiklių klastojimo [21] [22].

    Šių įvykių fone Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) negali būti pasyvūs stebėtojai. Kaip ir 2014 m. [23], vykstant Euromaidanui Ukrainoje, mes palaikome savo kolegas ir visus Baltarusijos žmones, kadangi tikime žmogaus teisėmis, demokratija, teisės viršenybe [24] ir taika [25]. Palaikome išorines humanitarinės ir medicinos pagalbos iniciatyvas [26] bei pabrėžiame, kad sveikatos paslaugų teikėjai privalo išlikti saugūs [27].

    LiMSA kviečia Baltarusijos valdžią ir jos institucijas gerbti žmogaus orumą ir teises bei tarptautinės teisės normas.