Medicinos fakulteto pirmakursi! Stovykla Tau!

Tikslas: susipažinti su tokiais pačiais medicinos fakulteto pirmakursiais kaip ir Tu, gerai praleisti laiką, pasiruošti mokslo metams;
Laikas: rugpjūčio 26-28 dienos;
Vieta: KMU stovykla Latežeryje, šalia Druskininkų;
Daiktai: jei gera nuotaika būtų daiktas, tau reikėtų kelių lagaminų! Be to, studentiškas maistas, gitara, miegmaišis…
Rezultatas: savi ir pažįstami veidai Rugsėjo pirmąją, privalumas prieš koridoriuose nesigaudančius kolegas!

Tokiais žodžiais LiMSA jau antrus metus iš eilės kvietė KMU medicinos fakulteto pirmakursius šauniai praleisti paskutines rugpjūčio dienas šalia Dzūkijos miškais apsupto Latežerio, susipažinti su universiteto „senbuviais“ ir tokiais pačiais naujokais kaip jie ir, žinoma, iš pirmų lūpų sužinoti, kas slepiasi po raidėmis KMU. Kvietimui neatsispyrė daugiau nei 120 bebaimių būsimųjų medikų, į stilizuotą karo lauko stovyklą sugužėjusių antradienio rytą.
Tik išlipę iš pilnutėlių autobusų ir savo nuožiūra sudarytų ekipažų, jaunieji kolegos sulaukė ekstremalių išbandymų: trumpam tapę muitininkais limsiečiai atidžiai ieškojo žmonių, kurie bandė prasmukt į stovyklos teritorija be būtino čia atributo – vardo matomoje vietoje! Visi gavo po kambarį, burtais išrinktus kambario draugus ir paslaptingą numeriuką nuo vieneto iki šešių.
Davę laiko įsikurti, susipažinti su skelbimų lentoje kabančiomis stovyklos taisyklėmis ir naujais draugais, organizatoriai visus pakvietė į iškilmingą stovyklos atidarymą. Jo metu pirmakursius sveikino stovyklos šeimininkas – KMU Kineziologijos ir sporto medicinos katedros dėstytojas L. Plioplys, supažindinęs visus su Latežeryje galiojančia tvarka ir stovyklos istorija, LiMSA viceprezidentas Rytis, pristatęs ateinančių dienų darbotvarkę, ir limsietė Laima, organizavusi pirmąjį stovyklos žaidimą „The Killer“ (liet. „Žudikas“).
Po atidarymo paaiškėjo, ką reiškia būti penktu ar trečiu – visi stovyklautojai buvo suskirstyti į šešis būrius ir supažindinti su trumpam generolais ir majorais tapusiais būrio vadais, limsiečiais ir komandos draugais „fuksais“. Sukūrę pavadinimą, vėliavą ir šūkį savo būriui, stovyklautojai sulaukė pirmosios užduoties – orientacinio žygio stovykloje ir aplink ją. Jaunieji mūsų kolegos su užsidegimu ieškojo paslėptų užuominų, gamino neštuvus, operavo žaislinį kiškutį, mokėsi pirmosios pagalbos pagrindų ir, negana to, turėjo viską daryti greičiau nei priešininkai. Buvo ir nuotykių – ir praleistų punktų, ir pamestų užuominų, tačiau miške niekas nepasiklydo, ir visi laimingai pasiekė paskutinį orientacinio žygio tašką – organizatorių namelį.
Po bendros vakarienės universiteto naujokai buvo kviečiami stebėti jų būsimojoje Alma Matter veikiančių organizacijų prisistatymo, išklausė laikinai ėjusio LiMSA prezidento pareigas Kęsto kalbą ir aktyviai naudojosi proga kamuoti studentiškos duonos jau ragavusius stovyklautojus visais jiems rūpimais klausimais apie tai, kas laukia jau nuo rugsėjo pirmosios. Pirmoji stovyklos diena pasibaigė gitaros akordais ir dainomis prie laužo.
Antrąjį rytą jaunuosius medikus žadino limsietė Justė – visas būrys pirmakursių ir vyresnių jų kolegų miško takeliais bėgo iki už 3,5 kilometrų esančio Ašarinio ežero ir ten džiaugėsi rytiniu ežero dušu. Sugrįžusių jų laukė įtempta diena – pirmakursiai žaidė krepšinį, tinklinį, estafetėse bėgo, plaukė, irklavo, žaidė pakvaišusį futbolą ir siekė pagrindinio tikslo – kad jų būrys laimėtų! Antrasis vakaras prasidėjo diskoteka stovyklavietės salėje ir baigėsi jau auštant, sudainavus visas dainas ir nutraukus kelias gitaros stygas!
Visi sutartinai pramiegoję mankštą, pirmakursiai ir limsiečiai lengvai sunerimo – stovykloje išryškėjo keli pirmakursiai, konkuruojantys dėl 2008 metų Killer vardo. Būtent paskutinę dieną paaiškėjo, kuris būrys laimėjo varžybas ( 1,2,3 „Sprandžinos“ pavarys! Sveikiname!!) ir kas „mirtinais“ bučiniais pražudė daugiausiai stovyklautojų (mergaitės, saugokitės Romano – dr. Killer). Po apdovanojimų, griausmingų plojimų ir iškilmingo uždarymo, visi pirmakursiai padėjo organizatoriams tvarkyti stovyklos aplinką ir namelius – visi norėjo atsidėkoti už svetingą priėmimą.
Pavakare, slapčia braukdami ašaras, limsiečiai išlydėjo jau savais tapusius kolegas, tikėdamiesi dar kartą susitikt universiteto koridoriuose. Likę vieni visi lengviau atsipūtė – tai, kam buvo ruošiamasi ne vieną mėnesį, baigėsi, ir norėjosi tik dar kartą sušukti – oooooooo…. LiMSA!!