„It is a health care that brings us all together“

Rugpjūčio 1-7 d. Tanzanijoje vyko 66-osios Tarptautinės medicinos studentų asociacijų federacijos (angl. International Federation of Medical Students’ Associations – IFMSA) Generalinės asamblėjos rugpjūčio mėnesio susitikimas. Renginys vyko įvairialypėje Afrikoje, tad ir pati asamblėja buvo neįtikėtinai marga. Renginyje dalyvavo daugiau nei 800 medicinos studentų iš daugiau nei 100 pasaulio šalių.

Asamblėjos tikslas – suburti medicinos studentus – lyderius, kurie geba diskutuoti apie globalias sveikatos problemas, medicininę edukaciją, profesinių ir mokslinių mainų bei žmogaus teisių svarbą medicinoje.

LiMSA delegaciją sudarė:

  • Aistė Ramanauskaitė
  • Kristina Savickaitė
  • Valerija Mosenko
  • Eglė Janušonytė
  • Mindaugas Galvosas
  • Karolis Varžinskas

Kiekvienas iš LiMSA delegacijos narių išsikėlė savus tikslus bei užduotis ir dalyvavo skirtingose sesijose.

Medicininės edukacijos sesijose teko bendrauti su kolegomis iš visų pasaulio regionų. Keista, tačiau turėjome nemažai tų pačių, ar panašių problemų. Viena plačiausiai aptartų ir daugiausiai diskusijų sukėlusi tema buvo apie medicinos mokyklų socialinę atskaitomybę visuomenei. Visi pritarė, kad medicinos mokyklos privalo teikti aukštos kokybės, įrodymais pagrįstas studijas, dėstomi dalykai turi apimti aktualiausias šalies / regiono problemas. Taip pat užtikrinant mokymosi procesą turi būti pasitelkiami ir efektyviai naudojami turimi resursai, o į programų tobulinimą įtraukiama valdžia, visuomenė bei patys studentai, atsižvelgiant į šių dienų poreikius.

Tose pačiose sesijose sužinojome apie mokymosi platformas kaip InSimu ar AMBOSS. Jos gali būti labai naudingos auginant savo klinikinę patirtį ar gilinant medicinines žinias.

Mano akimis [Karolio Varžinsko, delegacijos nario – red. pastaba] viena iš įdomiausių asamblėjos dalių buvo teminė sesija, kurioje vyko pranešimai apie žmogiškuosius išteklius medicinoje (Human Resourse in Health). Šiuo metu pasaulyje trūksta 7,2 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų, o tokių specialistų parengimas trunka ilgus metus. Tad ypatingai yra svarbu užtikrinti tinkamą ir tvarų sveikatos sistemos specialistų parengimą. Sveikatos priežiūros darbuotojai turi gauti kokybiškas darbo sąlygas su mokymosi galimybėmis, tokiu būdu juos išlaikant vietinėse bendruomenėse. Labai svarbu ir tinkamas žmogiškųjų išteklių planavimas tam, kad būtų vienodas gydytojų pasiskirstymas mieste ir kaime, specialybėse. Nemažai kreipiama dėmesio medicinos fakultetams siekiant, jog jie atitiktų aukščiausius mokymo standartus, suteiktų reikiamus įgūdžius ir kompetencijas. Svarbu pabrėžti ir moterų vaidmenį sveikatos sistemoje. Norint tvaraus vystymosi, PSO atstovė darbo jėgos planavimui sveikatos apsaugoje Tana Wuliji teigė, jog privaloma mažinti šališkumą dėl lyties, moterys turi būti saugios, pripažintos, gerbiamos, paisoma jų statuso ir teisių, gautų vienodą darbo užmokestį. Diskriminacija, priekabiavimas turi tapti nebe norma visiems.

Teko garbė padiskutuoti su Pasaulinės medicininės edukacijos federacijos vadovu profesoriumi Deividu Gordonu (professor David Gordon). Viena iš įdomesnių jo nuomonių buvo apie tai, koks turėtų būti sveikatos srities specialistas. Pasak jo, svarbu tapti profesionalu, bet svarbiau išmokti mokytis ir išlaikyti „formą“, nes medicinos mokslas tobulėja ir plečiasi labai greitai. Taip pat jis pabrėžė ir asmeninių savybių svarbą, kurios padėtų atlikti visuomenės lyderio rolę, advokataujant svarbiais sveikatos klausimais – „neabejotinai, ši savybė svarbi tiek pat, kiek intelektiniai gabumai.“ Profesorius minėjo ir mūsų universiteto profesorių prof. habil. dr. Vilių Joną Grabauską kaip vieną iš medicininės edukacijos ekspertų. Visą interviu su prof. D. Gordonu bus galima išgirsti projekto „Meta medikas“ tinklapyje.

Asamblėjos metu taip pat vyksta ir Jungtinės komitetų sesijos. Viena įsimintiniausių, be abejo, buvo apie visuotinai prieinamos sveikatos apsaugos paslaugas. Šios sesijos metu diskutavome apie sveikatos apsaugos prieinamumą kaip pamatinę žmogaus teisę į sveikatą, ieškojome paslaugų netolygumo sprendimo būdų ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, tokiomis kaip vyriausybinės, nevyriausybinės organizacijos bei pasaulinės visuomenės sveikatos lyderiai (PSO, JT), galimybių. Priėjome išvadą – kad kiekvienas sveikatos apsaugos specialistas, sveikatos apsaugos įstaiga, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos, PSO ir kt. turi bendradarbiauti kad pasiekti pasaulinį sveikatos apsaugos standartą – AAAQ Framework. Pagal kurį sveikatos apsauga turi būti

  1. Prieinama (Available) – pakankamas kiekis funkcionuojančių sveikatos apsaugos ir visuomenės sveikatos įstaigų;
  2. Pasiekiama (Accessible) – nediskriminuojanti, įperkama ir geografiškai pasiekiama, tinkamai informuojanti pacientus;
  3. Priimtina (Acceptable to the patient) – etiška, kultūrinį, amžiaus ir kitus kontekstus atitinkanti;
  4. Kokybiška (Quality) – mokslų grįsta.

Tik laikydamiesi šių tarptautinių standartų, siekdami  aukščiausių rezultatų ir dirbdami kartu visuose lygiuose mes galime pagaliau panaikinti netolygumus ir suteikti tinkamą sveikatos apsaugos paslaugas visiems, kuriems to reikia.[1]

Profesinių ir mokslinių mainų komitetų sesijose atstovai iš viso pasaulio drauge ieškojo sprendimų, kaip ir toliau užtikrinti sėkmingą vienos didžiausių studentų vykdomos mainų programos veiklą, akademinės kokybės standartus atitinkančias ir universitetų pripažįstamas praktikas įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Drauge svarstėme, kokiais būdais būtų galima suteikti galimybę praktiką atlikti keliuose skyriuose, esant pageidavimui, prailginti praktikų trukmę ir kaip užtikrinti šios mainų programos prieinamumą visiems norintiems, nes iki šiol vien dėl to, kad nebuvo išduota viza, studentai vis dar turi atsisakyti šios profesinės patirties. Tai, be abejonės – pati unikaliausia galimybė kiekvienam medicinos ir biomedicinos studijų programų studentui suprasti, ką reiškia dirbti ir mokytis tarptautinėje bendruomenėje, daugiau sužinoti apie išskirtinai tik tam regionui būdingas ligas, išmokti bendrauti su kitų kultūrų pacientais, prisitaikyti ir asmeniškai pajausti, ką reiškia globalizacija,  kokius panašumus bei skirtumus galima įžvelgti kitų šalių sveikatos apsaugos sistemose, lyginant su Lietuvos. Svarbu ir tai, kad šie mainai puiki galimybė užmegzti profesinėje bei mokslinėje veikloje naudingas pažintis, atrasti bendraminčių kolegų užsienyje ir drauge siekti globalinės sveikatos įgyvendinimo.

Svarbiausia asamblėjos dalis visiems Lietuvos medicinos studentams – mainų kontraktų mugė. Jos metu pasirašėme daugiau 100 profesinių ir mokslinių mainų kontraktų su įvairiomis pasaulio šalimis. Lietuvos medicinos ir biomedicinos studentai turės puikias galimybes išvykti į bet kurią šalį ir ten atlikti praktiką savo pasirinktame skyriuje ar vykdant dominanti mokslinį projektą. LiMSA mainų konkursas, besitęsiantis iki spalio 30 d., galioja visiems universiteto medicinos studentams.

Nedvejodamas galiu teigti, kad Asamblėja buvo naudingas ir vertingas renginys. Nors laikas prabėgo greitai, tačiau užmezgėme daug pažinčių, išgirdome įvairių idėjų, įsitraukėme į tarptautiniu mastu vykdomas iniciatyvas ir dar kartą pakartojome žinomą tiesą, jog kaip medicinos studentai turime prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Manau, tokiame renginyje dalyvauti verta. Tikiuosi, kada (kad/jog) vieną dieną, Asamblėja vyks ir Lietuvoje.