Vokietija

Karolina 
Profesiniai mainai
Giessen, 2015 m. rugpjūtis
Universitätsklinikum Gießen und Marburg

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Nedidelis miestas, bet labai mielas. Susisiekimas geras, ypač dviračiu, traukiniu. Susisiekimo sistema Vokietijoje patogi.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Traumatologijos skyriuje.  Traumatologija ir ortopedija Vokietijoje nėra viena specialybė.  Ligoninėje veikia atskiri skyriai su  operacinėmis ir įranga. Man nebuvo paskirtas atskiras vienas praktikos vadovas. . Daugiausia laiko praleisdavau operacinėje, kur buvo labai naudinga ir įdomu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bute pačiame miesto centre, labai patogioje vietoje. Turėjau savo kambarį, naudojausi vonia, virtuve dar su 2 žmonėmis. Susisiekimas geras: iki klinikų pėsčiomis sugaišdavau 10 min.,  dviračiu- pasiekdavau dar greičiau. 
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome  svaitei maisto išlaidoms 50 eurų. Ligoninės valgykloje naudojomės nuolaida kaip ir visi personalo darbuotojai. Maistas Vokietijos prekybos centruose nebrangus, pigesnis negu Lietuvoje. Restoranuose brangesnis.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos nebuvo. Viską organizavomės patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į praktikos vietą skridau lėktuvu. Iš Frankfurto centrinio oro uosto pasiekti Giessen labai patogu traukiniu – 45 min., kaina – 15 eurų. Naudojantis pigiomis avialinijomis iš Frankfurt-Hahn oro uosto sudėtingiau, nes nuvykti iš pagrindinės stoties reikia 45 min. – 15 eurų ir dar papildomai autobusu iki Hahn – 1,5 val. – 15 eurų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Vykstantiems į Vokietiją svarbu mokėti vokiečių kalbą. Priešingu atveju bus sunku susigaudyti ligoninėje ir susikalbėti.

 

Irena
Profesiniai mainai
Greifsvaldas, 2015 m. rugpjūtis
Universitätsmedizin Greifswald

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Greifswald miestelis mažas. – 50 000 gyventojų, įkurtas ant Baltijos jūros kranto. Ligoninė didelė, nauja; maistą skyriams išvežioja robotukai. Man studentai buvo paskolinę dviratį. Per gerą valandą dviračiu galima pervažiuoti visą miestelį. Labai graži prieplauka, daug jachtų. Veikia paplūdimys, bet įeinant į jo teoritoriją, reikia mokėti 1,5 euro. Verta įlipti į Dom Sanct Nicolai bokštą. 
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau ginekologijos/akušerijos skyriuje Rytas prasidėdavo nuo gydytojų pasitarimo- 7,30 val. Paiškėjus dienos planui, eidavau arba į operacines, arba į skyrių. Įdomu, kad Vokietijoje ginekologams priklauso ir krūtų chirurgija. Vokiečiai išbando naują techniką su 3D vaizdu. Operacinėse buvo galima asistuoti, bet pirmenybė buvo sutreikiama praktiką atliekantiems vokiečių studentams. Skyriuje leisdavo daryti ultragarsus, paimti kraują. Mane prižiūrintys gydytojai-rezidentai nuolat keisdavosi. 
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bute su dar viena mergina. Turėjau savo kambarį. Gyvenimo ir buities sąlygos geros. Buvo viskas (patalynė, rankšluosčiai, indai). Mainųprogramos  studentų buvo tik du, bet vokiečiai mumis labia  rūpinosi. Nuo namų iki ligoninės dviraču – 4 min. kelio. 
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavau 50 eurų dienpinigių per savaitę. Pietaudavau ligoninės valgykloje. Patiekalų pasirinkimas  – didelis. Antras patiekalas kainuodavo 2,5 – 4 eurus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo tobula. Nepasitaikė dienų, kad tektų nuobodžiauti. Aplankiau Rugen salą su nuostabaus grožio kreidos uolom ir paplūdimiais.; taip pat Lubmin paplūdimį, Usedom salą ir muziejų ,,Historisch –  Technisches Museum Peenem
ünde’’, Güstrow, Berlyną. Kelionėms vokiečiai skyrė 50 eurų. 
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau autobusu Vilnius – Berlynas; 38 eurai. Nuo Berlyno iki Greifswaldo – 11 eurų. Vietoje pasitiko vietiniai studentai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Geriausia praktika, kokią  esu turėjusi.

 

Dovilė
Profesiniai mainai
Hamburgas, 2015 m. liepa
Universitätsklinikum des Saarlandes

Įspūdžiai apie šalį ir miestą: 
Hamburgas – nedidelis  miestelis, kur įsikūręs Saarlando universiteto  Medicinos fakultetas,  studentų bendrabučiai, ligoninė. Tai – studentų miestelis. Veikia M’c Donaldas ir H&M, parduotuvės, kavinės, baseinas. Susisiekimas geras. Miesto geograrafinė padėtis  – puiki, aplinka nuostabi Traukiniu arba autobusu galima nuvykti į Liuksemburgą, Švarcvaldą, Paryžių, Strasbūrą. Norint keliauti, pigiau galima įsigyti bilietų į Paryžių (pirkti būtinai iš anksto), o  į kitus miestus – visada. Naudojimasis transportu Vokietijoje brangus, studentams nuolaidų nėra, bet  jie gali pasinaudoti Schones Wochenende sistema (važiuojama lėčiau, daugiau persėdimų , bet pigiau).
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktika kardiologijos skyriuje  prasidėdavo prieš aštuonias ryte, baigdavosi 14:00 – 15:00 val. Reikėjo stebėti, kaip paimamas kraujas ir įvedami kateterai. Per likusį laiką stebėjimo objektus buvo galima pasirinkti  pagal savo poreikius, tik juos reikėjo žinoti. Stebėjau koronarografijas, echoskopijas, elektrostimuliatorių implantaciją, TAVI ir k t. Gydytojai draugiški, maloniai paaiškina, padeda, bet ne visi kalba angliškai. Vykstant į Vokietiją, svarbu  mokėti vokiečių kalbą, bent B1 lygiu. Tai svarbu vizitacijų, penkminučiu metu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Kambariai vienviečiai, aplinka kukli:lova, stalas, spinta, lentyna, kriauklė. Dušais ir tualetais naudojosi 12 žmonių, o virtuve visas aukštas- taigi dvigubai daugiau studentų.Bendrabutyje buvo biliardo stalas. Mainų studenčių buvome trys, Erazmus studentų daugiau. Visi labai draugiški. Iki ligoninės pėsčiomis 15 – 20 min.  Didžiausia problema – internetinis ryšys: nusivežus kompiuterį, į kurį galima įkišti kabelį – viskas gerai, bet nuvykus su planšete/telefonu, kuriam reikia wifi, iškyla problemų. Mums pasisekė iš išvykstančio studento nusipirkti router’į, todėl susitvarkėme labai greitai.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Kiekvieną savaitę gaudavome po 50 eurų maistui ir studentiškas korteles, kurias pateikę  ligoninės valgykloje gaudavome nuolaidą. Pagrindinis patiekalas (dažniausiai kepsnys, salotos ir desertas) kainuodavo apie 3 eurus. Pirmą savaitę buvo labai skanu, vėliau – šiek tiek atsibodo, bet iš esmės maistas geras.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Su kontaktiniais asmenimis kontaktavome nedaug. Suorganizavo pikniką ant kalno, tradicinę vakarienę, ekskursiją po ligoninės miestelį. Paprašyti pagalbą suteikdavo, CP net  buvo paskolinę dviračius. Savaitgalių laiką, išvykas į kitus miestus ir šalis susiorganizavome pačios.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Vykdama į praktiką, skridau iki Frankfurto oro uoste, kur pasitiko CP, nuvežė į Hamburgą mašina. Kelionė atgal buvo sudėtingesnė: teko išvažiuoti labai anksti, persėsti į kelis traukinius ir autobusą, po to laukti 4 valandas oro uoste ir grįžti namo. Lėktuvo bilietai pirmyn ir atgal kainavo apie 90 eurų [be lagamino].

 

Kornelija
Profesiniai mainai
Cologne, 2015 m. liepa
Universitätsklinikum Köln

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Kainos Vokietijoje už visas paslaugas labai aukštos. Viešojo transporto sistema gera, bet naudojimasis ja kainuoja brangiai. Teko važiuoti ir ,,zuikiu‘‘, kad sutaupyčiau 3 eurus už vienkartinį bilietą ir 80 eurų už važiavimo per mėnesį mokestį.  Miestas niekuo neišsiskiriantis. Vienintelė atrakcija – katedra ir galimybė pasivaikščioti upės pakrante ir palei tiltą. Aplink ligoninę nemažai parkų. Vasarą juose daug žmonių, įvairių veiklų. Reikalingą informaciją noriai teikia visi paklaustieji.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktiką atlikau kardiochirurgijo skysriuje. Nebuvo paskirtas man praktikos vadovas, todėl niekas negalėjo įvertinti, kaip tobulėja mano įgūdžiai.  Pirmąją savaitę manęs net neįtraukdavo į operacijų komandą, todėl negalėdavau asistuoti operacijų metu. Pačiai tekdavo nuolat prašyti, kad įtrauktų į komandą. Pasireikšti studentų praktikantų gebėjimams sąlygos buvo sudarytos, ypač aukštesniųjų kursų studentams. Dalyvauti operacijose ir atlikti pirmojo asistento funkcijas teko  daug kartų. Geriausia būdavo, kai operacijos metu dalyvaudavo ne 3-4 chirurgai, o 2 . Mano praktikos niekas nekontroliavo ir net nesidomėjo, kur aš esu. Galėjau daryti ką noriu ir kada noriu . Visa tai įnešė į mano praktiką chaoso, nes nežinojau, kiek galiu pasireikšti. 
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje, kurio sienos labai pralaidžios, todėl tekdavo atsikelti kai kas nors grįždavo iš naktinės pamainos.. Tualetai bendri, nors kiekvienas turėjome savo dušą. Virtuvė – bendra. Didžiausias sunkumas – prastas internetinis ir telefono   ryšiai. Ilgai tekdavo sėdėti ligoninės koridoriuose, kol atlikdavome darbus, reikalaujančiu interneto. Ligoninė netoli , todėl ten ilgai užsibūdavome. 
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome dienpinigius, bet  juos atiduodavo tik kurio laiko. Už paskutines dvi savaites dienpinigių negavau.  Pavalgyti dienpinigių užtekdavo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
CP pakviesdavo piknikui arba vakarienei dažniausiai tik savo globojamus studentus; todėl  laisvalaikį teko organizuotis savarankiškai.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Lėktuvo skrydžiai iš Rygos naudojantis Ryanair svetainės paslaugomis pigūs, bet norint  pakeliauti po Vokietiją, tenka ieškoti pigių autobuso bilietų.

 

Monika
Profesiniai mainai
Diuseldorfas, 2014 m. liepa
Heinrich Heine University Dusseldorf

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai jaukus miestas su krantine prie Reino upės, gražus senamiestis, daug įvairių muziejų. Smagu pasiplaukioti Reino upe, aplankyti senovines pilis (pvz. „Benrath palace“). Netoli Diuseldorfo yra Kiolnas, Bona – vieni didesnių Vokietijos miestų. Ypač įspūdingas Kiolnas ir šio miesto katedra.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo šauni: gydytojai, vadovavę praktikai, labai malonūs, paslaugūs, suinteresuoti išmokyti, sudominti. Teko dalyvauti Vokietijos medicinos studentų paskaitose, seminaruose. Vokiečių kalba yra „arkliukas“, tad ją reiktų kuo geriau mokėti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendinimas – vieno kambario „butukas“ studentų gyvenamajame kvartale, 5 min. nuo ligoninės (labai patogu, iš ryto galima pamiegoti ilgėliau)
Įspūdžiai apie maitinimą:
Yra studentų valgykla (Mensa vadinasi), kurioje galima itin pigiai pavalgyti, pvz. už kelis eurus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa iš esmės buvo tai, ką patys studentai iš kitų šalių (tarp jų ir aš) susigalvodavo nuveikti (nuvykti į kitą miestą, surengti „pancake party“, nueiti į miestą pasižiūrėti futbolo: tuo metu kaip tik vyko Pasaulio futbolo čempionatas, tad saldžią vokiečių pergalę teko regėti nugalėtojų šalyje). Prisidėjo ir patys vokiečių studentai: organizuodavo išvykas apie Diuseldorfo miestą, į senąsias šio miesto pilis, muziejus, rengdavo pasivaikščiojimus.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Puiki. Kelionė lėktuvu iš Vilniaus per Rygą į Diuseldorfo Weeze aerouostą (patarčiau rinktis Düsseldof International airport, nes nuo jo važiuoja ne tik autobusai, bet ir traukiniai – lengvesnis susisiekimas su centrine Diuseldorfo stotimi).

 

Giedrė
Profesiniai mainai
Achenas, 2014 m. liepa
Uniklinik RWTHAachen

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas nedidelis(maždaug Kauno dydžio), prie pat sienos su Belgija ir Olandija. Senamiestis nedidelis, bet gana jaukus. Palyginus su Vilniumi, labai pasigedau žalių skverų su suoliukais
Kadangi atstumai nėra dideli, daugelis visur važinėja dviračiais. Tačiau mano nuomone, tai ne pati tinkamiausia transporto priemonė Achenui, kadangi didžiąją mėnesio dalį lijo (ir šiaip ten lyja beveik kasdien visus metus). Kita alternatyva kelionėms mieste – autobusai. Bilietas mėnesiui kainuoja apie50 eurų (su tokiu bilietu galima važiuoti ir į artimiausius miestelius Belgijoje ir Olandijoje). Aplink miestą yra keletas parkų, Lousberg kalnelis (labai mėgiamas bėgikų), nuo kurio atsiveria visa miesto panorama.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką neurochirgugijos pooperaciniame intensyvios terapijos skyriuje. Skyriuje turėjau būti7:30, o išeidavau, kada norėdavau (kai nebevykdavo nieko įdomaus). Dažniausiai išeidavau apie15 val.Kadangi pacientai sunkūs ir skyriuje praleidžia labai ilgą laiką, jie mažai kėitėsi. Iš esmės visą dieną vyksta vienokios ar kitokios vizitacijos, kurių metu reikėjo pristatyti man paskirtą pacientą. Tarp jų – pacientų apžiūra, statusų atnaujinimas, transportavimas radiologiniams tyrimams ir kitos procedūros. Jei nori ir paprašai – gali bent jau asistuoti visose vykstančiose procedūrose. Kolektyvas labai draugiškas. Nors ir užsiėmę, visada surasdavo laiko atsakyti į klausimus ar paaiškinti sudėtingesnius dalykus. Teko sudalyvauti ir vietinių studentų intensyvios terapijos bei skubiosios medicinos pratybose. Dėstantys gydytojai taip pat labai noriai mane įtraukė į užsiėmimus
 Patarimas ateičiai: jei tik turėsite galimybę, būtinai sudalyvaukite paskaitose su vietiniais studentais – suprasite, ko labai trūksta mūsų universitetuose. Pati ligoninė – labai įdomaus ir išskirtinio dizaino. Man asmeniškai labiausiai primena fabriką su gilia70-ųjų dvasia 😀
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Visi atvykę studentai gyveno atskirai butuose. Aš gyvenau pas draugą, tad skųstis sąlygomis negaliu. Iš kitų studentų skundų dėl apgyvenimo irgi negirdėjau. Visi gyveno netoli miesto centro, apie20min autobusu iki ligoninės. Kadangi visi gyvenome skirtingose vietose, o susipažinimo vakaro nebuvo, tarpusavyje su kitais atvykusiais studentais ne itin daug bendravome.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome kišenpinigių 200 eurų. Ligoninės valgykloje studentams galima pavalgyti už3-4 eurus. Atsiskaityti galima tik ligoninės kortelėje esančiais pinigais (deja, mūsų ‚ praktikantų, kortelėse tokios funkcijos nebuvo), todėl valgyti eidavau kartu su skyriaus gydytojais ar tuo metu ten esančiais studentais. Bet dėl to didelės probelmos nebuvo. Mieste yra du dideli universitetai, todėl ir dalis miesto yra dedikuota jiems – Ponstrasse gatvė pilna restoranų ir kavinių, kur galima labai sočiai pavalgyti užmaždaug5 eurus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Kiekvienas turėjome po2 CP, tačiau visi atvykę pasigedome Vokiškos tvarkos socialinėje programoje. Maždaug pusė numatytų renginių turėjo vykti principu „nuvažiuokite ten tokiu ir tokiu metu ir jus turėtų kažkas pasitikti“. Todėl kiek žinau, nei į vieną iš šių renginių niekas iš mano miesto taip ir nenuvyko. Taip pat už socialinę programą turėjome sumokėti10 eurų, nors nebuvo aišku už ką mes mokėjome
. Abi mano CP visą mėnesį labai manimi rūpinosi ir kvietė kartu eiti į vykstančius renginius ar tiesiog bokalui alaus. Taip pat man labai pasisekė susidraugauti su nuostabiais vietiniais studentais, nepriklausančiais BVMD, su kuriais praleidau nemažą mėnesio dalį. Iš Acheno pakankamai geras susisiekimas traukiniais iki aplinkinių vietų, tačiau kelionės traukiniu Vokietijoje išties brangios. Man pasisekė daugiausia keliauti automobiliu, todėl pavyko šiek tiek sutaupyti. Aplankiau Kiolną, Boną, Eifelį, pakeliavau po Belgiją ir Liuksemburgą. Pigiau galima nukeliauti autobusu į Maastrichtą (kelionė į abi puses –8 eurai). Būnant Achene būtina aplankyti vietą, kur susitinka Belgijos, Olandijos ir Vokietijos sienos. Olandijos pusėje yra labai smagus labirintas, Belgijos – apžvalgos bokštas, Vokietijos – stovėjimo aišktelės .
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Man pigiausia buvo skirsti su Ryanair iki Charleroi oro uosto Belgijoje ir iš jo vykti į Acheną traukiniu. Kelionė nuo oro uosto iki Acheno kainavo apie25 eurus.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nepamiškite skėčio ir šiltesnių drabužių. Klimatas šioje Vokietijos dalyje gana drėgnas ir vėsus. Be to, ligoninėje beveik niekur nėra telefono ryšio, todėl būkite tam pasiruošę 

 

Edgaras
Profesiniai mainai
Luebeck, 2012

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas tikrai gražus, su įspūdingu senamiesčiu, sena istorija, be to tai yra Hansa miestų sąjungos sostinė. Vienas vietinis vokietis šį miestą apibūdino taip: „Tai yra miestas, gyvenantis Vokietijos penktuoju-šeštuoju dešimtmečiais“. Nėra jame klubų ar panašių dalykų, bet jame kiekviename kampe jaučiasi vokiškumas. Tai tikrai jaukus ir šiltas miestelis, su nuostabiu nuostabiu senamiesčiu ir gilia istorija.
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninėje būdavau nuo 8 iki 16 valandos, leisdavo imti kraują. Šiaip, kai turėdavo nuotaikos ir paaiškindavo, papasakodavo, bet nesiverčia per galvą dirbdami su studentais. Į buvimą ligoninėje gydytojai žiūri atsakingai.

 

Laima
Profesiniai mainai
Muenser, 2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Muenster – Vokietijos dviračių sostinė, tad kiekvienam buvo duotas dviratis. Ir patikėkit, ten dviračiu – ne taip ir lengva važiuoti 🙂 O visumoj jaukus studentiškas miestas su parkais ir nuostabiu senamiesčiu. Jaučiausi kaip namie, išskyrus tuos dviračius 🙂
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Anesteziologijos skyriuje. Kadangi jie žinojo, kad dar jokių pagrindų anestezijoje neturiu, nes šio dalyko dar universitete nesimokiau, jie mane paskyrė į Akių kliniką ir pagrinde buvau prie anestezijos akių operacijose. Mat čia, kaip jie įvardijo „Anesthesia for beginners“. Iš ties džiaugiaus, nes viską pamačiau nuo pat pagrindų. Savo pagrindinio gydytojo nelabai mačiau, bet visą laiką buvau su ketvirtų metų daktare, kuri man viską mielai ir su šypsena aiškino angliškai. Darbą pradėdavau 7.30 ir kaip sakant visas operacinės blokas buvo mano – ateinu į darbą, laukia operacijų sakykim penki pacientai, visiems turiu aš suvesti kateterius, pastatyti infuzijas, patikrinti jų dokumentus anestezijai ir pan. Tada su savo daktare eidavome į priešoperacinį kambariuką migdyti žmogelio. Vėlgi, pacientas vien tik mano – tai ir vaistų paruošimas, ventiliacija, tada laringinės maskės įvedimas ar intubavimas laringoskopu (kas aišku, man dar ne taip lengvai sekas, bet paskutinėm dienom tikrai jaučiaus patobulėjau). Na o per operaciją pildydavau anestezijos protokolą, reguliavau dirbtinės ventiliacijos aparatą, stebėdavau gyvybines funkcijas, jei reikdavo, paruošdavau vaistus ir pan. Šiaip, akių operacijose, kas liečia anesteziją – buvo monotoniška, bet džiaugiaus, kad sužinojau viską nuo nulio ir man viską kaip pradinukei aiškino. Tad dėl to buvau labai laiminga – daug sužinojau ir išmokau.

 

Eglė
Profesiniai mainai
Aachen,2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Aachenas – nelabai didelis miestukas, kuriame yra didelis universitetas – viena iš geresnių šalies medicinos ir inžinerijos mokyklų, tad čia labai daug studentų ir universiteto pastatų. Senamiestis apeinamas per porą valandų, dar yra gražus kalnas su bažnyčia, „Lindt“ šokolado gamykla, taip pat daugybė mielų kavinukių, parduotuvėlių ir t.t. Aplink Aacheną nėra didelių vandens telkinių, tik parkelis su keliais tvenkiniais. Aš mainuose buvau liepą ir oras buvo tragiškas, tačiau, kiek supratau, tai daugiau išimtis nei taisyklė – tais metais 16+ ir lietus laikėsi visoje centrinėje Europoje. Kitaip nei kituose nelabai dideliuose Vokietijos miestuose čia dauguma šneka angliškai, taip pat jaučiasi tokia tarptautinė aplinka – manau viskas dėl universiteto ir studentų iš viso pasaulio. Tačiau didžiausias šio miesto pliusas yra tai, kad Aachenas yra vakariausias Vokietijos miestas ir yra netoli Olandijos, Belgijos ir Vokietijos sienos. Tad su mėnesiniu autobuso bilietu gali nuvažiuoti ir į kaimynių šalių priemesčius, taip pat pigiau ir patogiau nukeliauti į tokius miestus kaip Maastrichtas, Amsterdamas, Liege… 
Įspūdžiai apie praktiką:
Aacheno universistetinės klinikos tikrai atrodo įspdūdingai – ligoninės pastatas dėl savo unikalios architektūros, alsuojančios ’70 dvasia, įtrauktas net į UNESCO paveldo sąrašus ir šiaip yra didžiausia vientisa ligoninė Europoje ar pan. :))  Pastatas tikrai yra klaidokas ir pirmomis dienomis sudėtinga susigaudyti kas ir kaip, tačiau per mėnesį sistemą perprasti tikrai įmanoma. 🙂 Dirbau vidaus ligų klinikoje, kardiologijos skyriuje, ir man tai labai patiko. Mane priskyrė jaunai Arztassistant, kuri stengėsi man viską parodyti, išmokyti ir mielai su manim bendravo. Pagrindinė kalba, kurią naudojau, buvo anglų, tačiau vokiečių kalba būtų man padėjusi jaustis kur kas tvirčiau. Vokiečių kalbos pradmenis turiu, tad su pacientais daugiau bandžiau bendrauti vokiškai, tačiau su gydytoja šnekant apie pacientus, procedūras kalbėdavom angliškai. Vokietija ypatinga tuo, kad čia  gydytojai patys ima kraują tyrimams, tačiau kaip ir visur jie yra užsiiėmę – šią pareigą perėmė privalomą praktiką skyriuje atliekantys studentai. Aš buvau traktuojama kaip studentė ir išmokau imti veninį kraują (tyrimams, pasėliams), įvesti intraveninį kateterį, dalyvavau perrišinėjimuose po koronarografijų ir visaip kitaip dalyvavau skyriaus gyvenime. Taip pat vienai dienai „stažavausi“ kardiochirurginiame skyriuje, kur asistavau dvejoms operacijoms, stebėjau gyvenimą echokardiografijos kabinete, taip pat širdies MRT, KT  ir t.t. Man buvo leidžiama eiti kur noriu ir prašytis, kur noriu, ir visur mielai priimdavo ir aiškindavo angliškai, jei ko nesuprasdavau. Praktika buvo neįtikėtinai šauni! 🙂