Vengrija

Sandra
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2015 m. liepa
Semellweis ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai gražus ir pigus miestas. Po praktikos  dažniausiai eidavome į „Frei Cafe“- labai skani ir pigi kava. Taip pat Zsipla – tai baras, kuriame verta apsilankyti. Susisiekimas labai geras, dažniausiai važiuodavome metro.
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninėje praleisdavau apie 3-4 valandas per dieną. Buvau vienintelė studentė skyriuje. Prižiūrintį gydytoją turėjau tik pirmą dieną, ji parodė, kur ir ką galiu pamatyt ir kasdien buvau viena. Buvo sudėtinga gauti reikalingus parašus, nes niekas nekalbėjo angliškai, gydytojai buvo nepatenkinti, kad reikėjo daug pasirašyti. Daug ko negalėjau paklausti, nes nemokėjau vengrų kalbos. Dažniausiai stebėjau cezario pjūvio operacijas ir natūralius gimdymus, taip pat mačiau neonatologų darbą su naujagimiais. Praktika buvo naudinga, tačiau atvykusiems studentams būtų lengviau, jei gydytojai gerai kalbetų angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje. Mainų studentų buvo apie 50. Gyvenome visi kartu, po 3 žmonės. Tualetai, dušai – bendri. Gyvenimo sąlygas įvertinčiau 7 balais. Ligoninę pasiekti užtrukdavo 15min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Buvo suteiktas nemokamas maitinimas vieną kartą per dieną. Eidavome pavalgyti į kavinę. Valgiaraštis tas pats visa mėnesį. Buvo nelabai skanu, bet pavalgyti pakakdavo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo labai gera. Suorganizuota kiekviena diena, tačiau mokėti reikėdavo praktiškai visur. Keliavome po Vengriją, taip pat ir kitas šalis. Tris dienas buvome Vienoje.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iki Varšuvos keliavau autobusu, o iš jos – lėktuvu. Bilietai kainavo apie 200 eurų. Nuvykus mus pasitiko.

 

Alma
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2015 m. liepa
Bajczy – Zilinsky  ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pasisekė, kad viskas pigu. Gražus miesto centras ir Buda pusė. Visa kita – labai negražu. Vengrai pasirodė labai nemalonūs, o pati šalis varginga. Lauke 43 laipsniai karščio pavėsyje, o transplantacijos operacinėse nėra oro kondicionierių ir prakaitas tiesiog laša į paciento vidų. Niekas nekalba angliškai, nebent kokiam “hipsterių” bare. Jeigu norite pažiūrėti kaip Lietuvoje gera gyventi – rekomenduoju nuvažiuoti į Vengriją ir tik Vengriją!
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau skubios pagalbos skyriuje. Ligoninėje praleidau penkias dienas. Daugiau dalyvauti jie mums neleido, nes niekas nekalbėjo anglų kalba. Galėjome punktuoti pacientus kateteriais ir statyti lašines. Turėjome vienintelę gydytoją kuri šiek tiek kalbėjo angliškai, todėl ji mus prižiūrėjo. Praktika buvo absoliučiai nenaudinga.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome labai blogame rajone, labai blogame bendrabutyje. Budapešte mainų studentų buvo apie 40. Gyvenome visi kartu. Vieną virtuvę, šešis dušus ir kelis tualetus dalinosi visas aukštas. Niekur nebuvo muilo, niekur nebuvo tualetinio popieriaus. Duše nebuvo jokių užuolaidų ir niekas nekreipė dėmesio į skirtingas lytis (visi turėjo maudytis atviruose dušuose, maišytis su vaikinais ir merginom, kurie visi būdavo nuogi). Gyvenimo sąlygas skalėje nuo 1 iki 10 vertinčiau 3 balais. Pasiekti ligoninę truko maždaug valandą.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo vieną kartą per dieną, limituotas pinigų skaičiumi. Gėrimai neįtraukti, todėl vandenį reikėdavo pirkti, nes nebuvo galima atsinešti savo. Valgykla buvo netoli bendrabučio. Maistas buvo neskanus ir nesveikas. Žmonės su specialių poreikių dieta (pvz. aš sergu celiakija) nelabai turėjo pasirinkimo, ką valgyti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo visai gera, tačiau reikėjo mokėti už viską. Keliavome ir Budapešte ir prie Balatono ir į Eger. Patys vengrai nėra labai organizuoti, labai dažnai pasiklysdavo ir nelabai rūpinosi, ar visiems viskas gerai.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome autobusu iki Varšuvos. Iš ten skridome į Budapeštą. Visa kelionė kainavo apie 90 eurų. Rekomenduoju skristi su LOT, o vykstant į Varšuvos oro uostą, pasilikite BENT JAU 3val. laiko tarpą tarp savo atvykimo ir skrydžio, nes žmonės labai lėti ir milžiniškos eilės. Atkeliavus į Vengriją mus pasitiko vietiniai studentai. 
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jei vis dėlto teko nelaimė nuvykti į Vengriją, užsukite į Frei Cafe – nepasigailėsite.

 

Agnė
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2014 m. liepa
Uzsoki Utcai Kórház ligoninė, Semmelweis university

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pirmą kartą lankiausi Vengrijoje ir ji man labai patiko. Budapeštas- didelis ir judrus miestas. Vietiniai labai draugiški ir tikrai labai daug žmonių gerai kalba angliškai. Jie mielai man padėjo ieškant kelio, noriai atsakydavo į klausimus. Kultūrinio skirtumo taip pat nebuvo, turbūt ir atrodžiau kaip vengrė, nes kai geriau pažinau miestą ir vaikščiojau be žemėlapio, prie manęs eidavo turistai ir prašydavo jiems padėti 🙂
Įspūdžiai apie praktiką:
Super! Kai atvažiavau mano ligoninėje nebuvo jokių kitų praktikantų, todėl visą gydytojų dėmesį gavau aš. Buvau ortopedijos-traumatologijos skyriuje. Visi, be išimties, gydytojai gerai kalbėjo angliškai, noriai su manim bendravo ,tiek medicininėm temom, tiek kultūrinėm: apie Lietuvą, tradicijas, studijas. Praktiką praleidau daugiausiai operacinėje, pamačiau labai daug protezavimo, artroskopijos operacijų, daug kartų leido asistuoti, susiūti žaizdą. Buvau tikrai laiminga 🙂 Svarbiausia parodyti jiems, kad tau įdomu ir kad tu nori pats kažką padaryt, o ne tik stovėti ir žiūrėti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenom studentų bendrabučiuose. Bendrabučiai – normalūs. Buvo internetas, skalbimo mašina, viryklės, kiekvienam kambaryje šaldytuvas. Vienintelis minusas, kad teko persikraustyt du kartus, vieną savaitę gyvenom vienam, o likusias tris – kitam. Kambaryje gyvenom iš pradžių penkios, vėliau – trys merginos.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Blogas. Darbo dienomis gaudavome bilietėlius valgyti kavinukėje netoli bendrabučio. Labai džiaugiausi, kad buvo galimybė pasirinkti vegetarišką ar nevegetarišką maistą, tačiau vėliau nusivyliau. Vegetariškame meniu beveik kiekvieną dieną buvo makaronai (beskoniai), o jei tos dienos sriuba su mėsa, kitos – vegetariškos – neduoda. Maistui išleidau nemažai pinigų, bet šiaip jis Vengrijoje nebrangus, kainos kaip Lietuvoje, kartais ir mažesnės.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Taip pat super! Vengrai kiekvieną dieną rengdavo mums ekskursijas po miestą, įžymias vietas, vakarais eidavome į klubus/barus ar nuosavame bendrabučio sodelyje bendraudavome 🙂  savaitgaliais ekskursijos – į Vieną, Visegrado pilį, prie ežero Balatono.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Kauno iki Varšuvos važiavome automobilio, o iš Varšuvos skridau su Wizz Air‘u iki Budapešto. Kaina lėktuvo bilietų pirmyn-atgal, su bagažu buvo apie 500lt. Skrydis –kiek daugiau nei valandos trukmės. Atskridus pasitiko viena iš CP ir palydėjo iki bendrabučio..
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tai mano pirmieji mainai ir esu labai labai patenkinta 🙂 tikrai verta rinktis Vengriją ir dėl praktikos, ir dėl socialinės programos.

 

Aida
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2014 m. liepa
Semmelweis university, trauma department

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Budapeštas – vienas gražiausių miestų, kuriuose man teko lankytis. Be galo daug gražių bei įdomių lankytinų vietų, į kurias norisi sugrįžti ne kartą. Pagrindinė susisiekimo priemonė – metro, kuriuo labai patogu nuvykti į reikiamą vietą. Miestas atrodo didelis, bet labai greitai ir lengvai įsimeni kas kur yra. Žmonės draugiški, daug laisvesvi nei Lietuvoje, visuomet stengiasi padėti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Semmelweis universiteto traumatologijos skyriuje. Tai buvo8 aukštų traumatologijos ligoninė, kurioje galėjau pati pasirinkti, ką norėjau veikti: eiti į operacinę, asistuoti, eiti į traumatologijos priėmimą ir pan. Gavau nuostabų praktikos vadovą, kuris labai gerai kalbėjo angliškai, buvo malonus, visuomet paaiškindavo, klausdavo, ką norėčiau išmokti, o jei noro nėra – per prievartą niekas nieko neliepė daryti 🙂
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje, kur iš viso buvo50studentų iš viso pasaulio, kurie taip pat atlikinėjo praktiką. Pirmas vaizdas nebuvo labai įspūdingas, tačiau nebuvo labai blogai, nemaniau, kad man ten taip patiks, nes niekada nebuvau gyvenusi bendrabutyje, bet galiu pasakyti, jog buvo tikrai smagu! Kambariuose gyvenome po tris, šiais metais pirmą kartą neleido viename kambaryje gyventi studentams iš tos pačios šalies, bet tai buvo tik į naudą! Neįprasta tik tai, jog dušai bendri ir juose nėra užuolaidėlių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome vieną kartą per dieną valgyti kavinėje pavadinimu „Campus club“. Maistas tikrai nebuvo labai geras, dažniausiai įvairūs troškiniai, tačiau visada galima pataisyti skonį su trupučiu ar daugiau druskos 😀 Įvertinus visą mainų programą, maistas tikrai nuotaikos negadino! 😉
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Super! Tikriausiai pati geriausia programa, kiek teko girdėti ir pačiai pamatyti. Mums kiekvieną dieną buvo pateikti pasiūlymai į ekskursijas ar kitas pramogas ir svarbiausia, kad beveik visi visada kartu ir būdavome. Aplankėme svarbiausias (ir ne tik) Budapešto lankytinas vietas, taip pat buvome Austrijoje (Vienoje), vieną savaitgalį praleidome prie Balatono ežero (įspūdžiai labai geri), taip pat turėjome ekskursiją į kitą Vengrijos miestą – Visegrad (labai gražus nedidelis miestelis). Taip pat vietiniai studentai suorganizavo kelis vakarėlius. Galiu pasakyti, jog neįsivaizduoju geresnės socialinės programos, tačiau visko papasakoti neina 🙂
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Varšuvos oro uosto, bilietai kainavo apie500 lt.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Negaliu patikėti, jog Budapeštą buvau įrašiusi tik į paskutinę vietą 😀 tikrai visiems, kas galit ir norit, siūlau rinktis mainus būtent ten, nes garantuoju, jog nenusivilsit ir turėsit nepakartojamą vasarą. Smagu tai, jog vienoje vietoje yra daug medicinos studentų iš viso pasaulio, daug naujų draugų, vakarėlių (!), ekskursijų ir, žinoma, praktikos 😀 miestas tiesiog nerealus, į kurį dar kada nors tikrai sugrįšiu 🙂

 

Agnė
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2013 m. liepa
I vidaus ligų ligoninė, Semmelweis university

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas nepaprastai gražus. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė ir labai didelis, bet mainų pabaigoje beveik visur vaikščiodavome pėsčiomis. Pačiame Budapešte visam mėnesiui veiklos tikrai pakanka, yra daugybė lankytinų vietų.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika atlikau vidaus ligų ligoninėje, kardiologijos skyriuje. Ligoninė nebuvo didelė, tačiau pamatėme tikrai nemažai. Praktiką atlikome kartu su vengrais medicinos studentais, kadangi šiems vasaros praktika privaloma.Kartu su už mus atsakingais asmenimis eidavome pas ligonius, į bendras vizitacijas, taip pat jie pagelbėdavo vertėjaujant, kadangi pacientai vargiai kalbėjo angliškai. Visi gydytojai anglų kalba bendravo nepriekaištingai, stengėsi mums kuo daugiau parodyti, atsakyti į visus iškilusius klausimus.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje,kambariuose po keturis. Visi mainų studentai buvo apgyvendini viename aukšte. Tualetai ir dušai bei virtuvė bendri. Buvo nemokama sporto salė, poilsio kambarys.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome kuponus, už kuriuos kasdieną eidavome į šalia esančią kavinę pietauti. Kuponas skirtas naudoti vieną kartą per dieną, penkis kartus per savaitę.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo organizuota tikrai neblogai, beveik kiekvieną dieną po praktikos turėdavome kažkokią programą, o savaitgaliais išvažiuojamasias išvykas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Važiavau autobusu iki Varšuvos oro uosto, o iš ten skridau su wizz air. Toks būdas buvo pigiausias, kadangi bilietus pirkau gana vėlai. Perkant anksčiau galima rasti ir tiesioginių skrydžių į Budapešta iš Vilniaus už neblogą kainą.

 

Eglė
Profesiniai mainai
Pecs, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie miestą:
Vengrija labai panaši į Lietuvą, jokių kultūrinių skirtumų nepastebėjau 😀 Tik visiems būtina žinot, kad ISIC jie nepriima, turėkit savo studento pažymėjimus!!! Pecs yra studentų miestas, taigi vasara gali pasirodyti šiek tiek nuobodokas, nes visi atostogauja. Tačiau norint, pramogų galima susirasti ir nemažai 😉 Pats miestas nėra didelis, šiek tiek kalnuotas, su labai gražiu senamiesčiu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninėj gydytojai taip pat priėme labai gerai, visi kalba angliškai ir yra linkę visaip kaip padėti. Aš buvau kraujagyslių chirurgijos skyriuje, tai tiek vietiniai studentai, tiek patys gydytojai sake, kad čia geriausias skyrius visoj ligoninėj 😀 Ir tikrai nepamelavo! Daugiausia laiko praleidau operacinėj asistuodama. Iš pradžiu jie šiek tiek atsargiai į mane žiūrėjo, bet kai mato, kad domiesi ir klausi, tikrai įtraukia į darbą.

 

Ingrida
Profesiniai mainai
Pecs, 2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pati šalis ir miestas paliko tikrai gerą įspūdį – gražu, malonūs žmonės, tiesa, pora nedidelių trūkumų – anglų kalba ten tikrai ne pati populiariausia ir man, kaip vėsesnių orų mėgėjai, buvo nelengva apsiprasti su vasariškomis temperatūromis (35°C ir daugiau). Bet bendras įspūdis liko teigiamas.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika nebuvo labai naudinga. Nors programa ir turėtų vykti anglų kalba, tačiau angliškai kalbėjo tik kai kurie gydytojai, seselės ir pacientai – vengriškai ir kartais vokiškai (deja mano vokiečių kalbos žinios toli gražu nežiba). Todėl dažniausiai dalyvaudavau tik vizitacijose su skyriaus vedėja. Manau, kad jei būčiau pasirinkusi skyrių, kuriame daugiausia reikia bendrauti su gydytoju (patologija, radiologija ar pan.), praktika būtų gerokai naudingesnė, kadangi žmonės tikrai geranoriški.

 

Vytautas
Profesiniai mainai
Debrecenas, 2012 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas nedidelis, jaukus. Nuo klinikų iki centro – apie 10 minučių, važiuojant tramvajumi. Vengrai malonūs, draugiški, tik yra mažai kalbančiųjų angliškai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau bendrosios chirurgijos klinikoje. Eidavau kiekviena dieną į vizitacijas, gydytojai buvo labai malonūs. Pirmas dvi savaites galėdavau eiti stebėti operacijų, buvo galima paprašyti, kad leistų asistuoti,  po dviejų savaičių buvom įrašyti į praktikantų sąrašą – tada pradėjo oficialiai surašinėti į asistavimus, paros ilgio budėjimus. Vidutiniškai ligoninėje praleisdavau 4-5 valandas per dieną.

 

Romualdas
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas gražus, yra daug labai garsių lankytinų vietų tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Susisiekimas metro, tramvajai, autobusai dirba iki vidurnakčio ir ilgiau. Temperatūra vidutinė 30+
Įspūdžiai apie praktiką:
Gauni persirengimo spintelę, raktą, rūbus. Iš pradžių stebi, vėliau leidžia asistuoti. Bendraujant su gydytojais gali greičiau įsilieti į asistento poziciją. Gydytojai bendrauja noriai. Jeigu reiški norą – gausi daug praktikos. Tylint gausi mažiau. Tave kasdien prižiūri tavo praktikos vadovas, paaiškina, ko noretų iš tavęs per ateinančią dieną ir tave siunčia pas tikrai gerai kalbantį angliškai rezidentą. Tai manau yra didelis pliusas. Priklausomai nuo savaitės dienų, tu : apžiūrinėsi su rezidentu jo ligonius, vėliau dienoje jų CT/MRI. Būsi prašomas paaiškinti ką matai, kodėl taip manai ; būsi ER, galėsi stebėti ; būsi operacijose. Stebi/asistuoji.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Tau suteikiama patalynė, užvalkalai – tavo. Gyveni bendrabutyje su kitais. Kambaryje vidutiniškai apie tris gyventojus. Dušai bendri, rakinami. Tuoletai bendri. Šaunu tai, kad jūs visi atvykėliai gyvenate viename aukšte. Ir tavo visi kambario kaimynai bei kambariokai yra tokie pat atvykėliai kaip ir tu. Bendrabutyje visą parą pasilieka bent vienas vietinis su mainais susijęs studentas, jeigu tau prireiktų pagalbos. Bendrabutyje yra sporto salė, nemokama…
Įspūdžiai apie maitinimą:
Matinimas talonėliais. Vienas talonas per dieną, penkias darbo dienas. Su juo gali pasirinkti maisto ingridientus pats. Valgymo vieta mieste, kavinėje-valgykloje.
Įspūdžiai apie kelioę iki vietos:
Kelionė užtruko mėnesį. Kainavo skrydžio bilietas + 2000 Lt išlaidoms, tačiau nemažai iš jų parsivežiau atgal. Keliauti buvo itin smagu, siūlau aplankyti ne tik savąjį miestą, bet ir šalia jo esančias kitas turistines vietas, kopti į kalnus, keliauti kelias naktis dviračiais aplink ežerą, vykti į organizuojamas vietinių studentų ekskursijas…
Viskas, kas netilpo, bet veta paminėti:
Siūlyčiau dalyvauti kiekvienoje suorganizuotoje kelionėje, nes taip susipažinsi su daug atvykėlių ir pamatysi lankytiniausias vietas miesto/užmiesčio. Juk vietiniai žino, ką parodyti. Jei esi vyras, tai žinok, kad mainuose du trečdalius sudaro moterys. Jei esi moteris… susirasi daug draugių 🙂

 

Kristina
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas nenusakomo grožio: žavi nepakartojama architektūra, stulbinantys vaizdai, istoriniai paminklai, daugybė muziejų, parkų, jaunimo pamėgtų barų, klubų, restoranų bei, žinoma, maudyklų gausa (Budapeštas garsėja kaip Europos Spa sostinė:)). Veiklos pakanka visam mėnesiui ir dar lieka neaplankytų vietų. Žmonės čia draugiški, tačiau sunkiai kalba angliškai. Oras pirmas kelias dienas buvo vėsus, bet po to visą likusį mėnesį kaitino iki 40 laipsnių ir net naktys buvo labai šiltos.
Įspūdžiai apie praktiką:
Buvau neurologijos skyriuje. Su pacientais susikalbėti nebuvo šansų, tačiau gydytojai buvo malonūs, visi kalbėjo angliškai, gaila, kad minimaliai 🙂 Man pasisekė, nes mano gydytojas buvo be proto geras, šnekus ir atsidavęs mokslui 🙂 Paaiškindavo viską, nusivesdavo į kitus neurologijos skyrius ir net pravesdavo man mini paskaitas. Deja, nemažą laiko dalį vistiek teko praleisti ant sofutės jo laukiant.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje po 4 kambaryje. Bendrabutis senas, šiek tiek purvinas ir netvarkingas, tačiau yra visos sąlygos normaliam gyvenimui (dušai su karštu vandeniu, skalbimo bei džiovinimo mašinos, internetas, virtuvės, mikrobangų krosnelės, šaldytuvai). Pramogauti galima ant stogo arba kambaryje su stalo žaidimais. Bendrabutis gana patogioje vietoje (iki centro 3-4 metro stoteles), puikus susisiekimas visą parą.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Valgėme kavinėje. Maistas buvo tikrai geras, pasirinkimas nemažas, pagal kiekvieno norus. Kiekvienai dienai gaudavome po maisto bilietą ir už jį valgydavome. Vakarienę dažniausiai valgydavome mieste, rečiau gamindavomės patys (nebuvo indų :D).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Budapeštą skridau iš Rygos (su persėdimu Prahoje), nes radau pigų skrydį. Visa kelionė truko apie 7-8 valandas (apie 5 val. kelionė į Rygą ir apie 2-3 val. abu skrydžiai), taigi prailgo tik važiavimas autobusu į Rygą. Visa kelionė kainavo apie 550 Lt (be sveikatos draudimo ir pan.).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Socialinė programa buvo puiki. Na, o ko kontaktiniai asmenys nesuorganizavo, ar ką atšaukė, viską nuveikėme patys savo iniciatyva, nes aplankyti ir pamatyti tikrai buvo ką.Sunku sutalpinti čia visus savo įspūdžius. Tiesiog, jei turite galimybių ir noro, būtinai vykite į Budapeštą.

 

Asta
Profesiniai mainai
Pecs, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Vaikščiojome pėsčiomis.
Įspūdžiai apie praktiką:
Vaikų intensyvios terapijos skyrius. Turėjau būti neonatologijos skyriuje, bet vengrų studentai jo neatrado. Pirmą dieną atvedė mane į vaikų priėmimo skyrių ir paliko, teko pačiai susirast skyrių ir daktarą, kalbantį angliškai bei norintį bendrauti. Labai džiaugiuosi, kad tai man pavyko. Ligoninėj galėjau būti tiek, kiek norėjau. Taigi susidariau sau grafiką ir būdavau nuo 8 iki 13 valandos su teise vėluoti arba išeiti anksčiau. Praktika truko 3 savaites, likusį laiką ilsejausi. Praktika esu labai patenkinta, pamačiau visko labai daug. Susipažinau su kitokia sistema, kuri, manau, yra geresnė nei Lietuvoje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome pačiame prasčiausiame bendrabutyje, gyvenimo sąlygos buvo tikrai labai prastos. Teko gyventi kartu su tarakonais ir neturėt geriamo vandens. Gyvenimo sąlygas vertinčiau labai silpnu 5.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pietaudavome ligoninėj. Maistas gal ir neblogas, bet nepatiko – labai riebus ir aštrus. Šalia bendrabučio buvo labai puiki kavinukė, kur kainos kaip ir Lietuvoj, bet porcijos tris kartus didesnės ir maistas tikrai labai skanus. Dažniausiai užkandžiaudavome kambariuose.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Važiavom mašina, kelionė kainavo apie 500 Lt dviems žmonėms į abi puses, tai tikrai pigiai ir labai smagu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Geriausia šalis mainams – LIETUVA 🙂

 

Rūta
Profesiniai mainai
Budapeštas, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste turėjome mėnesinį transporto bilietą, kuris kainavo apie 60lt (jau su studento nuolaida). Tuo bilietu galėjom naudotis visomis transporto priemonėmis (metro, autobusai, tramvajai, troleibusai). Svarbu turėti ISIC kortelę ir studento pažymėjimą.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikinėjau vidaus ligų skyriuje, o konkrečiau – gastroenterologijos, tačiau skyriuje buvo tikrai gana nemažai onkologinių pacientų. Kiekvieną dieną ligoninėje praleisdavau 4-5 valandas. Būdavo dienų kuomet gydytojai tikrai kreipė dėmesį į mane – klausinėjo, kartu aptarinėjom ligonius, gydymo galimybes, prognozones ir tt. Tačiau, dalį dienų prabūvau kaip „gydytojo šešėlis“. Svarbiausia pačiam rodyti iniciatyvą – jei pats neini ir nesakai, ką nori konkrečiai daryti ir pamatyti – nelabai ką ir gausi. Viskas priklauso tik nuo tavęs, o po to jau ir nuo gydytojo. Apčiuopiama nauda: daug kartų atliktas fizinis ištyrimas, matyti reti ir įdomūs ligų atvejai, diskusijos su gydytoju, tyrimų interpretavimas, naujos gyvai dar iki tol nematytos procedūros.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje, kambariuose po keturis. Tikėjausi, kad bus blogiau, bet buvo visai normaliai. Tiesa, vengrai nemėgsta užuolaidėlių dušuose, todėl tenka rodyt viską ką turi, bet ir prie to priprantama.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pirmąją savaitę valgėme kitos ligoninės (į ją reikėdavo nuvažiuot su metro) valgykloje. Maistas buvo tikrai tragiškas – gerokai atvėsęs ir neskanus. Tačiau kai pradėjom skųstis savo CP, kitą savaitę maitinimosi vieta buvo pakeista ir valgydavom kavinėj, kur gaudavom dienos pietus. Buvo galima rinktis iš dviejų meniu (A ir B) arba jei nei vienas variantas netenkina, galėjai už 500ft kažką kitą nusipirkt, o sumos skirtumą turėjai sumoket pats. Bet maistas buvo tikrai neblogas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Vengriją keliavome autobusu, nes taip buvo pigiausia. Bilietas į abi puses kainavo apie 440lt.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Vengrų kalba kaip paukščių, tikimybė kad išgirsi bent vieną į kažką panašų žodį yra nulinė arba neigiama… Kartais ir gydytojai tingėdavo angliškai kalbėt tai tiesiog arba kalbėdavo vengriškai arba nekalbėdavo visai.

 

Tadas
Profesiniai mainai
Pecz,2009 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis- patiko. Pecz mieste, kaip ir visoje Vengrijoje yra nemažai ką veikti ir pamatyti, todėl turint bent kiek iniciatyvos gerai praleistas laikas- garantuotas..
Įspūdžiai apie praktiką:
Buvau traumatologijos ir rankos chirurgijos skyriuose, įspūdžiais esu labai patenkintas. Personalas -labai draugiškas, visi gydytojai mokėjo angliškai. Prižiūrinčio gydytojo požiūris į mane nebuvo atmestinas, skatino domėtis, stengdavosi atsakyti į visus užduotus klausimus, leido ne tik stebėti, bet ir asistuoti operacijoms, leisdavo pačiam pamėginti diagnozuoti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome 8 aukštų studentų bendrabutyje, po du žmones viename kambaryje. Dušas, tualetai ir virtuvė buvobendri visam aukštui, tačiau dėl to problemų nekilo. Kai kuriuose kambariuose buvo šaldytuvai, jei ne, buvo galima tartis dėl šaldytuvo gavimo.
Bendrabutyje  buvo trys stalo futbolo stalai, stalo teniso stalas, biliardo stalas, kompiuterių klasė, kurioje galima naudotis internetu. Ant stogo buvo aikštelė, su gražiu viso miesto vaizdu, joje rengdavome vakarėlius ,,be apribojimų”, kino vakarus- naudodami projektorių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome pietus ligoninės valgykloje. Porcijos tikrai nemažos, susidėdavo iš sriubos, karšto patiekalo ir vandens ąsočio. Kadangi klimatas karštas, vanduo –džiugino.  Jei siūlomi dienos pietūs nepatikdavo, būdavo galima primokėti 3-4lt ir pasirinkti iš kitų4-6 tos dienos patiekalų.Kiekvienądieną meniubuvo skirtingas ir per visą mėnesį beveik nepasikartojo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Kiekvienas turėjome savo kontaktinį asmenį, kuris pasitiko stotyje, aprodė miestą, suteikė būtiniausią informacijąapie mainus, atsakė į rūpimus klausimus.Socialinė programa pradžioje buvo organizuojama, bet už rankučių niekas netampė, todėl daugiausiai patys su kitais mainų studentais organizuodavome išvykas ir vakarėlius..
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau autobusu iš Vilniaus į Varšuvą (81lt), kelionėužtruko apie 8h. Apvaikščiojau miestą, tada iš Varšuvos traukiniu važiavau tiesiai į Budapeštą (400zlotų), užtruko apie 15h. Iš Budapešto – traukiniu į Pecz, tačiau jau nepamenu kiek tiksliai kainavo bilietai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Pati Vengrija kaip šalis yra tikrai verta dėmesio. Kainos– panašios kaip Letuvoje.  Taip pat vengrai neturi jokių blogų stereotipų apie Lietuvą ir lietuvius, tad labai lengva bendrauti su žmonėmis patiems tuos stereotipus kuriant. Jauni žmonės beveik visi kažkiek moka angliškai, todėl nerandant kelio ar norint susirasti naujų draugų problemų nekyla.