Taivanas

Greta
Profesiniai mainai
Taipei, Linkou, 2016 m. liepa
Chang Gung Memerial Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Linkou – užmiestis, labiau ligoninės miestas. Apie 30 min. autobusu nuo sostinės Taipei. Ten esi apsuptas vietinių, turistų nesurasi, bet tai labiausiai ir žavėjo. Gatvėse daug įvairaus vietinio maisto, vaisių ir parduotuvių. Šalia ligoninės – gražus ežeras, prie kurio dažnai leisdavom vakarus su mainų studentais. Žinoma, keliaudavom į Taipei beveik kasdien, nes iš šio miesto atsiverdavo visi keliai į visus kitus Taivano miestus. Keliaudavom be galo daug, nes susisiekimas buvo itin patogus – autobusai, traukiniai, metro. Metro važiuoja kas 3 minutes. Transporto kainos vidutinės – iki Taipei apie 1 eurą. Metro ir traukinių sistema turėjo korteles, kurias reikėjo pildyti ir tik su jomis galima buvo atsiskaityti važiuojant, todėl sunku pasakyti kokios tikslios kainos. Reziume, transportas labai patogus, nebrangus, o pasiekti galima ir jūrą, ir kalnus, ir miestus, ir vandenyną.

Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau akušerijos-ginekologijos skyriuje. Laiką dažniausiai leisdavau operacinėse, poliklinikoje ir invazinių tyrimų kabinetuose. Režimas nebuvo griežtas, iš esmės galėjai eiti kur norėdavai ir būti kiek norėdavai. Todėl priklausomai nuo manęs pačios galėdavau išeiti ir priešpiet, ir gerokai į pavakarę. Kas labiausiai patiko, kad man sudarė grafiką – kas savaitę skirtinguose skyriuose – gimdymo, uroginekologijos, ginekologijos ir vaisingumo. Kitą vertus – buvo šiek tiek blaškymosi, tačiau tai išėjo į naudą. Pamačiau daugiau nei tikėjausi, gydytojai rengė paskaitas paprašytomis temomis, parodė tai, kas visai kitaip nei Europoje ir supažindino su kinų medicinos pritaikymu akušerijoje-ginekologijoje. Operacinėse asistuoti tekdavo retai, nes ligoninėje daug rezidentų ir jaunųjų gydytojų, tačiau kituose skyriuose studentai asistavo gana dažnai. Labiausiai į darbą buvo įtraukti plastikos chirurgijoje, bendrojoje chirurgijoje, traumatologijoje ir skubioje pagalboje.

Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje, kuris sujungtas su ligonine požemiu, su visais kitais mainų studentais tame mieste. Tame požemyje – ,,food court’’, parduotuvės, tualetai. Patogu nueiti iki skyriaus – vos kelios minutės. Bendrabutis tvarkingas, tačiau viename kambaryje 2 dviaukštės lovos, keturi stalai, keturios spintelės ir pora kėdžių. Dušas, tualetas sujungtas su dar vienu kambariu, taigi juo daliniesi su dar 7 žmonėmis. Man pačiai diskomforto nesukėlė, nes laiko kambariuose praleisdavom nedaug. Virtuvės nebuvo iš viso, bet žmonės Taivane patys nelabai gamina, kadangi maistas gatvėse labai pigus. O ligoninės ,,food court’’ dar duodavo nuolaidą maistui su baltais chalatais.

Įspūdžiai apie maitinimą:
Davė dienpinigius apie 90 eurų. Pietūs kainuodavo apie 1-2 eurus, taigi tų pinigų pilnai užteko papietauti.

Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo tik savaitgaliais ir visos šalies incoming’ais. Kaina buvo gana didelė – apie 90 – 100 eurų savaitgaliui. Daug kam net nelikdavo vietos. Vis dėlto, socialinę programą organizavo ir kontaktiniai asmenys – patys pavėžėdavo su savo automobiliais, aprodydavo vietas, kurias labiausiai verta aplankyti, apgyvendindavo savo namuose ir kt, todėl didžioji dalis kelionių kainuodavo tik tiek, kiek kainavo maitinimas ir įėjimas į muziejus. Keliavome po visą šalį. Aplankėme tikrai labai labai labai labai LABAI daug šalies.

Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridome ilgai ilgai. Prieš tai pakeliavom po kitas Azijos šalis (verta ir rekomenduoju). Jei tik pirmyn ir atgal – apie 700 eurų už bilietus.

Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Pasiruoškit visiškai kitokiai kultūrai nei esate įpratę.

Naglis 
Profesiniai mainai
Taipėjus, 2015 m. liepa
Chang Gung Memorial Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis ir miestas paliko labai didelį įspūdį. Nors šalis geografiškai ir nėra didelė, per mėnesį aplankyti visų įspūdingų vietų tiesiog neįmanoma. Didelis pasirinkimas mėgstantiems žygius gamtoje: kalnai iki 4 km aukščio, upės, vandenynas, kriokliai, slėniai ir daug kitų įspūdingų objektų. Į tolimesnius žygius už miesto keliaudavome savaitgaliais ir laisvomis dienomis, o darbo dienomis keliaudavome po Taipėjų, kurio lankytinų vietų skaičius taip pat yra didžiulis. Taipėjuje galima rasti pačių įspūdingiausių architektūrinių objektų, jie labai mėgsta nežmoniško dydžio pastatus, pats miesto centras yra tam tikras futuristinio megapolio pavyzdys. Apsipirkimo vietų spektras neribotas, nemažai maisto parduotuvių beveik kiekviename rajone dirba visą parą. Naktinis gyvenimas taip pat labai išplėtotas ir labai pigus. Įėjimas į klubą su neribotais gėrimais visą naktį vyriškai lyčiai kainuoja apie 12 eurų, o merginoms dažnai iš viso nemokamai. Kainos panašios kaip Lietuvoje, tačiau, jei nori kuo daugiau aplankyti, aišku, išleidi daugiau. Nemažai sumoki už visuomeninį transportą, kurio sistema mieste yra puiki. Nors Taipėjus nežmoniškai didelis, su metro galima patekti beveik visur, net ir piko valandomis tai ilgai neužtrunka. Patys žmonės yra labai draugiški ir paslaugūs, didelė dalis kalba angliškai, todėl komunikacijos problemų beveik nebūna (išskyrus taksistus, kurie angliškai nešneka ir nesupranta). Taipėjuje vakariečiai niekam į akį per daug nekrinta, tačiau, išvažiavus iš didmiesčių, žmonės mėgsta pasisveikinti ir paklausti, iš kur atvykai. Verta paminėti, kad dieną lauke yra didelis karštis, kurį dar labiau sustiprina didelė drėgmė. Jei vaikštai lauke dienos metu, beveik visąlaik lieki šlapias. Taip pat jautresnės odos žmonės suvartoja litrus kremo nuo saulės. Iš pradžių būna nelengva, bet vėliau visai pripranti. Be to, visose patalpose: parduotuvėse, autobusuose, net ir pigiose užkandinėse, veikia stiprūs oro kondicionieriai, todėl yra kur atvėsti ir kartais net peršalti. Taip pat šiek tiek keista, kai liepos mėnesį sutemsta septintą valandą vakaro. Reikia žinoti, kad atvykus liepos ar ypač rugpūčio mėnesį, gali tekti išgyventi vieną ar keletą taifūnų. Jų metu į lauką eiti nepatartina, nebent pavojų mėgėjams, ir gali tekti vieną ar keletą dienų pabūti bendrabutyje, o jei pasitaiko rimtesnis taifūnas, ir ilgiau. Bet tai yra sėkmės reikalas: mano mėnesį jų beveik nebuvo, o rugpjūtį buvo net du.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką turėjau Chang Gung Memorial Hospital bendrosios chirurgijos skyriuje. Iš esmės turėjau du kuruojančius daktarus, pas kiekvieną po dvi dienas per savaitę. Vienas specializavosi skydliaukės operacijose, todėl beveik visos operacijos būdavo tiroidektomijos. Tačiau buvo ganėtinai įdomu, per operacijas ji duodavo nemažai paasistuoti, pamazgyti ir t.t. Taip pat ji nemažai aiškindavo, iš ryto pavedžiodavo po skyrių, papasakodavo apie pacientus, patologijas. Labai įstrigo, kaip maloniai ši gydytoja bendraudavo su pacientais ir rezidentais. Kitas daktaras buvo abdominalinis chirurgas, kuris dažniausiai operuodavo kepenis. Iš pradžių buvo įdomu, tačiau šis daktaras asistuoti duodavo labai nedaug, todėl greitai atsibodo. Jis leisdavo pačiam eiti po operacines ir domėtis tuo, kas įdomu. Kadangi ligoninė buvo gigantiška ir operacinių kompleksą sudarė turbūt apie 60 operacinių, kuriose visada vykdavo kokios nors operacijos, pamatyti tikrai būdavo ko. Pamačiau kepenų transplantacijų, robotinės Da Vinči chirurgijos, angio, neurochirurgijos, nemažai operacijų, kurios Lietuvoje neatliekamos arba labai retai, o ten būdavo atliekamos kasdien. Taip pat džiaugiausi tuo, kad daktarai nebuvo labai griežti ir visiškai neprieštaraudavo, jei norėdavai kokiai nors kelionei ar kam kitam pasiimti laisvą dieną.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:|
Gyvenau bendrabutyje, kuris priklausė ligoninei. Bendrabutis buvo vidutiniškas, neprabangus, tačiau viskas, ko reikia, buvo: vonia, virtuvė, kondicionierius. Kambarys buvo keturvietis, gyvenome tryse, vietos buvo pakankamai. Du kambariai dalinasi vieną vonios kambarį su dušu, tualetu ir dviem kriauklėmis (to visiškai pakako). Virtuvė visame aukšte buvo viena, tačiau nelabai kas ja naudojosi, todėl man jos pilnai užteko. Taip pat apačioje buvo mini sporto klubas su keliais bėgimo takeliais. Didelis privalumas buvo tai, kad bendrabutis buvo visiškai prie pat ligoninės, sujungtas su ja požeminiu praėjimu, kuriuo einant net nereikėdavo išlįsti į lauką. Tame pačiame tunelyje buvo ir užkandinių, parduotuvių, maisto parduotuvė, kuri dirbo visą parą, kas kartais labai praversdavo.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Dienpinigių maitinimui neturėjau, nes jie buvo panaudoti iš anksto užsirašant į vieną jungtinę socialinę programą. Maitinimo įstaigų kainos ganėtinai panašios į kainas Lietuvoje. Darbo dienomis pietus valgydavau ligoninėje, kurioje buvo didelis maisto pasirinkimas: nuo tradicinio vietinių maisto iki McDonalds ir Subway. Vakarais ir laisvadieniais dažniausiai valgydavome mieste, kokiose nors valgyklose/kavinėse, nemažas maisto pasirinkimas yra naktinėse parduotuvėse, tačiau ten parduodamas ganėtinai greitas ir ne visų skoniams tinkantis vietinis maistas. Keletą kartų kontaktiniai asmenys buvo suorganizavę visiems apmokėtą bendrą vakarienę. Pats taivanietiškas maistas taip pat yra gana specifinis ir ne visų skoniui, tačiau skanių patiekalų tikrai buvo galima rasti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Bendri įspūdžiai apie socialinę programą yra labai geri. Turėjau du kontaktinius asmenis, kurie buvo labai draugiški ir paslaugūs, su manimi jie bendravo dar iki man atvykstant ir labai padėjo visos kelionės metu. Visada būdavo pasiekiami, taip pat suorganizavo ne vieną kelionę/žygį į gamtą, kviesdavo mane aplankyti įvairius renginius ir vietas. Taip pat buvo nuostabu tai, kad beveik kiekvieną dieną norint būdavo galima rasti, su kuo ir kur keliauti, ką aplankyti, kadangi kiekvienas mainų studentas turėjo vieną ar kelis kontaktinius asmenis, kuris organizuodavo keliones savo studentui, tačiau visi studentai kooperuodavosi ir kviesdavo kitus studentus. Už didžiąją dalį išvykų reikėjo mokėti patiems, buvo keletas renginių, kurie buvo apmokėti vietinio IFMSA. Taip pat buvo keletas jungtinių socialinių programų, kurias reikėjo apmokėti iš anksto, jos trukdavo tris dienas. Jų metu buvo galima susipažinti su mainų studentais iš kitų ligoninių ir miestų, tačiau jos pačios buvo suorganizuotos gana vidutiniškai ir už tokią kainą, kurią reikėjo už jas mokėti, būtų galima pačiam susiorganizuoti geresnę išvyką.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Taipėjų nuvykau, žinoma, lėktuvu, skridau per Stambulą, visa kelionė į vieną pusę užtruko apie 22 valandas. Kelionė praėjo be nesklandumų, oro uoste mane pasitiko ir iki bendrabučio nuvežė mano kontaktinis asmuo. Skrydis atgal taip pat buvo labai lengvas. Iš viso kelionė pirmyn ir atgal man kainavo šiek tiek mažiau nei 2000 litų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Paminėčiau tai, kad pats įsimintiniausias dalykas šioje kelionėje buvo žmonės, su kuriais čia susipažinau, keliavau ir leidau dienas, visi mainų studentai, su kuriais gyvenome viename bendrabučio aukšte ir su kuriais, tikiuosi, dar palaikysiu konktaktus ir grįžęs.

Žyginta
Profesiniai mainai
Taipei, 2013 m. liepa
Taipei General Veterans Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Taivanas, išsivysčiusi Azijos šalis, mane nustebino savo technologijų gausa ir mandagiais žmonėmis. Net jei stabteli gatvėje tik pasižiūrėti kiek valandų tuoj koks taivanietis jau klausia ar reikia pagalbos. Taipėjui visi puikiai kalba angliškai, taip pat angliškai rašomos metro stotelės, gatvių pavadinimai – tad orientuotis nėra taip sunku kaip mažesniuose miestuose. Visi tie, kurie myli maistą, atras tikrą rojų: naktiniuose turgeliuose yra begalės įvairiausio maisto, jo kokybė tikrai puiki ir nors valgydavom tiesiai iš gatvės prekeivių jokių problemų neturėjome. O parduotuvės yra praktiškai ant kiekvieno kampo ir dirba 24/7. Verta pakeliauti ir po pačią šalį, gamta tiesiog nuostabi, ne veltui portugalai atradę salą pavadino Formosa 🙂
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau dviejuose skyriuose po dvi savaites. Pirmiausia buvau plastinės chirurgijos skyriuje, po to transplantacinės chirurgijos. Abi praktikos buvo tikrai įdomios ir vertos dėmesio, o mano supervisor buvo savo srities specialistas ir viską nuodugniai aiškindavo, net prezentacijas man vienai paruošdavo. Operacijų dienomis leisdavo asistuot, vėliau perrišinėt žaizdas ir dirbt su lazeriu. Įgavau daug praktikos ir pamačiau operacijų, kurių čia niekad nebūčiau pamačiusi! (Pvz. Brachioplastika).
Įspūdžiai apie apgyvendinimąir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau ligoninės studentų ir personalo bendrabutyje, jis buvo ligoninės kieme, tad nors ir reikėdavo dalyvauti mūsų su kitais mainų studentais vadintuose  „chinese morning meetings“ 7 ryto, nereikdavo labai anksti keltis. Gyvenom šešiese dviejuose kambariuose, sąlygos nebuvo labai ypatingos – bendri dušai ir tualetai koridoriaus gale, kadangi ten nieks maisto negamina bendrabutyje, tai nebuvo virtuvės, nors poreikio nelabai ir jautėm, nes maistas visur nebrangus ir skanus, taip jie taupo laiką 🙂
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinti mūsų nemaitino, bet davė dienpinigius, kurių pavalgyt pietus užteko, o jei iš gatvės pardavėjų pirkdavom tai ir visą dieną pavalgyt už tą sumą galėdavom. Maistas tikrai skanus ir įvairus, ligoninės pirmam aukšte yra maisto turgus su daug restoranėlių nuo tradicinių patiekalų iki Burger King 🙂 O jei būdavau operacinėse, nemokamai duodavo maisto dėžutę, nes ji priklauso visiems darbuotojams.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos kaip ir nebuvo, tik vienas welcome vakaras, tačiau kontaktiniai asmenys buvo labai draugiški, vos paklausus kaip kur nors nuvažiuoti viską surasdavo, o neretai prisijungdavo važiuoti kartu.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Kelionė ilga, tačiau verta išmėginti. Manęs pasitikti atvažiavo net trys kontaktiniai asmenys!Tai lagaminais ir viskuo buvo puikiai pasirūpinta. Nuo oro uosto kelionė truko šiek tiek daugiau nei valandą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Daug naujų, įdomių žmonių, kultūrinis ir karščio šokas, daug nuotykių ir kelionių ir daug gerų prisiminimų! Vykčiau dar kart net neabejodama!