Slovakija

Morta
Profesiniai mainai
Košicė, 2016 m. liepa
Pavol Jozef Šafárik University

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Košicė – dydžiu panašus į Kauną miestas. Labai jaukus senamiestis, kurio centre nuolat groja ,,dainuojantys’’ fontanai. Miestas strategiškai patogioje vietoje – savaitgaliais aplankėme Budapeštą, Bratislavą, Vieną, pabuvojome Aukštuosiuose Tatruose. Taip pat lankėmės Tokaj vynuogyne, kur išsinuomojome dviračius ir apvažiavome vaizdingas apylinkes. Kainos labai panašios kaip Lietuvoje, kultūrinio šoko nebuvo.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką trise atlikome Veido ir žandikaulių skyriuje. Buvome labai maloniai sutiktos gydytojų chirurgų. Dauguma gerai kalbėjo angliškai, nuolat aiškindavo, klausinėdavo, rūpindavosi, kad mūsų laikas praeitų naudingai. Iš pradžių tik asistuodavome gydytojams paprastų procedūrų metu, vėliau ir didesnėse operacijose, galiausiai gavome leidimą ir pačios ką nors atlikti praktiškai, pvz. išrauti dantį, užsiūti žaizdą ar išimti siūlus ir pan. Klinikoje dažniausiai būdavome nuo 8 ryto iki pietų. Tačiau pasitaikydavo dienų, kai užsibūdavome iki 5val. vakaro, nes dalyvaudavome kokioje nors įdomioje operacijoje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje beveik pačiame miesto centre, tad viešuoju transportu taip ir nepasinaudojome. Iki odontologijos fakulteto eidavome apie 30min., bet medicinos studentai užtrukdavo tik apie 5-10min. Kambaryje gyvenome trise, turėjome savo vonios kambarį. Nors kambarys ir nebuvo kažkuo labai įspūdingas, bet niekuo nesiskundėme.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome dienpinigių. Maitinimu rūpindavomės pačios, universitete nevalgydavome.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Pirmą savaitgalį važiavome į keturių dienų kelionę į Aukštuosius Tatrus. Prie mūsų prisijungė ir mainų dalyviai iš Bratislavos. Už kelionę reikėjo mokėti, bet palyginus su tuo, ką gavome kelionėje, kaina buvo tikrai maža. Košicėje kiekvieną savaitę būdavo organizuojamos dienos išvykos į aplinkinius miestus, vakarėliai, pramogos – veiklos netrūko.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome savo automobiliu, užtrukome apie 11-12val.

 

Neringa
Profesiniai mainai
Martin, 2016 m. liepa
Univerzitna Nemocnica Martin

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestelis mažas, bet jaukus, dažniausiai lankydavomės kavinėse, esančiose pagrindinėje miesto gatvėje. Viešuoju transportu naudojomės vykdami į kitus miestus, pačiame mieste to neprireikė, nes iki ligoninės eiti reikėjo apie 25 min. Kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Siūlau keliauti į miestelį supančius kalnus ir į kitus miestus bei miestelius, tai puiki proga pamatyti šalį.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau akušerijos ginekologijos skyriuje, ligoninėje praleisdavome vidutiniškai 5-6 valandas. Mus kuruojantis gydytojas buvo malonus, visur vesdavosi, stengėsi viską paaiškinti, leisdavo asistuoti operacinėje, daug pasakojo apie keliones, nes yra užkietėjęs keliautojas. Deja, mėnesio pabaigoje jis išėjo atostogų, todėl nebebuvo taip įdomu, labai nedaug kas šneka angliškai. Studentai, kurie buvo terapiniuose skyriuose vertino praktiką įvairiai, kardiologijos skyriuje buvusiems labai patiko, gastroenterologijos buvo šiek tiek nuobodu, nes kasdien matė beveik tą patį. Šiek tiek nusivylę buvo studentai ir traumatologijos ortopedijos skyriuje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Nustebino studentų bendrabutis, sąlygos buvo geresnės nei tikėjausi (švarūs kambariai, keli kambariai turėjo bendrą šaldytuvą, kiekvienas bendrabučio aukštas naudojosi savo virtuve) nepaisant to, kad vonios kambariu reikėjo dalintis su dar dešimt studentų, sugebėjome susitarti. Gyvenau devintame aukšte, triviečiame kambaryje, šalia buvo dvivietis (dalinomės vienu koridoriumi su šaldytuvu). Vonios kambarys skyrė mus su studentais gyvenančiais tokiame pat kambariu ,,komplekse’’. Taigi, bendrauti buvo patogu. Man pasisekė, nes atsivežiau kompiuterį ir naudojausi kabeliu, nes Wi-fi neturėjome (nebent pirmame aukšte).
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome po 3,15 eurų kuponą dienai, kartais eidavome į miestą, jei neturėdavome jėgų gamintis (pasaže pietūs kainavo 3,5 eurų), bet dažniausiai gaminomės namie. Pigiau ir skaniau.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa nuvylė, nes buvo žadėtos trys kelionės kiekvieną savaitgalį, jas turėjo rengti studentai iš trijų miestų (Bratislava, Kosice, Martin). Prieš išvykstant gavome prezentaciją apie kelionę į Kosice, ji tikrai atrodė įdomi, parašėme, kad vyksime visi ir kelios dienos prieš kelionę mums buvo pasakyta, kad tik 4 studentai iš Martino (mūsų buvo 15) gali vykti, nes kažkas blogai užsakė viešbučius ir pan. Niekas nevykome, vietoj to susiorganizavome kelionę į Krokuvą ir Aušvicą. Toliau buvo pasakyta, kad kelionė į Bratislavą bus organizuojama tik rugpjūtį… Na ir galiausiai mūsų mieste niekas taip pat nevyko. Visiškas nusivylimas. Pasisekė, kad mūsų grupė buvo labai draugiška ir organizuota, todėl viską susiorganizavome patys, keliavom į kalnus, pamatėm pilis, mažesnius miestus, nuvykom į Kosice… Kai kas dar vyko į Prahą.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Lietuvos keliavom dviese. Kelionė buvo sunki, nes vykom autobusais, tai bendrai sudėjus trunka apie parą laiko į vieną pusę… Tenka persėsti Lenkijoj. Taip keliavom tik todėl, kad labai ekonomiška (apie 40eu), bet jei tik yra galimybė kooperuotis ir vykti automobiliu, siūlyčiau taip. Atvykom apie 21val. vakare, tai pačios pasiekėm bendrabutį, pasitiko ne ,,contact person’’, bet jų draugas, viską parodė, padėjo įsikurti.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nors nusivylėm vietiniu organizavimu, bet gyvenimo sąlygos buvo geros, o žmonės fantastiški. Kiekvieną trečiadienį rengdavome vakarėlius bendrabučio virtuvėje (susipažinimo, nacionalinio maisto, sangrijos, atsisveikinimo…) Patys savarankiškai pakeliavome, buvo labai smagu. Įspūdžiai visam gyvenimui.

 

Julija
Profesiniai mainai
Bratislava, 2015 m.
rugpjūtis
Nemocnica Ružinov

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis patraukli susisiekimo prasme (puikiai veikiantis miesto transportas, turėjome mėnesinius bilietėlius) bei keliavimo į kitas šalis prasme (puikus susisiekimas su kitų šalių sostinėmis ir miestais, nedideli atstumai). Studentui draugiškos kainos, netrūko pramogų po praktikos.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau akušerijos-ginekologijos skyriuose. Gydytojai nerodė didelio susidomėjimo studentų buvimu, tačiau aktyviai klausiant, siekiant dalyvauti, visos galimybės pamatyti ar asistuoti operacijose, dalyvauti gimdymuose buvo užtikrintos. Turėjome planą, pagal kurį kiekvieną dieną paskirdavo į skirtingas departamento vietas, buvimo laikas priklausydavo nuo mūsų pačių valios ir noro.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje. Kambaryje gyvenome dviese (kiti po tris), dušą dalinomės 10 merginų viename bloke. Visi mainų studentai gyveno šalia, viename aukšte. Virtuvė buvo, tačiau nebuvo pakankamai geros būklės, trūko įrangos, nebuvo jokių indų. Iki ligoninės tekdavo važiuoti apie 40 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Šalia bendrabučio turėjome valgyklą, kurioje pavalgydavome maždaug už tris eurus. Maistui gavome dienpinigių valgymui kartą per dieną. Maistas valgykloje panašus į lietuvišką, todėl tikrai tenkino. Vakarais valgydavome mieste, išleisdavome keletą kartų daugiau, priklausomai nuo vietos.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinę programą turėjome vieną savaitgalį, keturias dienas. Mokėti reikėjo, tačiau vykome į kitą Slovakijos dalį, pamatėme daug dalykų, tad tikrai buvo verta.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome autobusu visą parą, todėl kelionės įspūdžiai, praleisti jame, nebuvo patys geriausi. Vertinant patogumą, kelionės trukmę, antrą kartą rinkčiausi skrydį lėktuvu. Vietiniai studentai visus pasitiko iš atvykimo vietos ir palydėjo iki gyvenamosios vietos.

 

Monika
Profesiniai mainai
Bratislava,
2015 m. liepa
Kramare Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bratislava – labai draugiškas miestas studentams: nėra didelė, dėl to patogus ir greitas susisiekimas (kursuoja autobusai, troleibusai ir tramvajai), kainos nedidelės, senamiestis mažas, bet jaukus, gražus ir labai gyvas. Barai ir kavinės kiekvieną vakarą sausakimši, groja gyva muzika. Miesto panorama galima pasigrožėti nuo Bratislavos pilies kalno, Slavin (kalvos, ant kurios yra atminimo monumentas), Ufo (tilto bokšte įsikūręs restoranas ir apžvalgos aikštelė). Karštomis vasaros dienomis yra, kur nuvažiuoti pasimaudyti, yra miesto baseinai su tvarkinga aplinka, aplinkui kalvos ir daug žalumos, taip pat ne vienas ežeras. Visada gera tiesiog pasivaikščioti senamiesčiu ir paupiu, Dunojus tikrai puošia miestą. Patogus susisiekimas traukiniais, autobusais iki kitų sostinių. Per mėnesį lengvai galima aplankyti Vieną (kelionės trukmė ~1h), Budapeštą (~3h), Prahą (~4h). Buvo studentų, kurie vyko ir į Krokuvą (~7h). Slovakai draugiški ir paslaugūs, mieste nėra problemų susikalbėti angliškai.
Nepatiko, kad daug kur baruose, klubuose viduje rūkoma.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau vaikų chirurgijos skyriuje. Šiame skyriuje buvome dvi studentės. Ligoninėje praleisdavau 4-6 valandas. Kiekvieną dieną būdavo veiklos, stebėdavome mažiausiai po dvi operacijas (asistuoti neteko), buvome priimamajame, konsultacijų poliklinikoje, išklausėme teorinių paskaitų, atlikome laparoskopinius mokymus, vizitavome įdomesnius pacientus. Vyresnių vaikų, kalbančių angliškai, rinkdavome anamnezę, atlikdavome objektyvų ištyrimą. Gydytojai buvo labai draugiški, kiekvieną dieną mus vis paimdavo koks nors gydytojas, visada pasakydavo, kas įdomaus vyksta tą dieną, ir galėdavome pasirinkti, kur labiausiai norime būti. Visada pakalbindavo, paklausdavo, ar viskas gerai, pasakodavo apie pacientus angliškai ar padarydavo bent jau summary. Praktika buvo naudinga, išmokau ir pasipraktikavau atlikti įvairias užduotis su laparoskopu, siūti, atlikti paciento ištyrimą angliškai bei pagerinau medicinines anglų kalbos žinias.
Dalis ligoninės buvo sena, dalis atrenovuota.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje. Jis buvo studentų miestelyje, kuriame buvo viskas, ko reikia: maža parduotuvėlė, didelis prekybos centras, užkandinės, kavinės, restoranas, valgykla, klubas. Mūsų grupėje buvo apie 25 studentai bei prižiūrintys slovakai, kurie dažnai prisijungdavo prie mūsų ir nuvesdavo į geras vietas ar parekomenduodavo, kur nueiti. Visi gyvenome bendrabutyje. Buvo du blokai, viename bloke dvivietis ir trivietis kambarys, kurie dalinasi vienu dušu ir tualetu. Vienam dušui teko 10 merginų, tad iš pradžių buvo sunku, bet po to labai gerai visos susiderindavo ir nereikėdavo laukti eilėje. Vienam blokui buvo vienas didelis šaldytuvas. Virtuvė – viena visam aukštui, bet joje beveik niekas negamindavo, nes šalia buvo studentų valgykla. Gyvenimo sąlygos labai paprastos, bet neprastos, dviviečiame kambaryje buvo dvi lovos, du stalai ir spinta. Ligoninė nebuvo toli, bet reikėjo važiuoti su vienu persėdimu, tad priklausydavo nuo to, kaip atvažiuodavo autobusas – vidutiniškai kelionė trukdavo apie 20 minučių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Buvo suteikti dienpinigiai (80 eurų mėnesiui). Valgydavome valgykloje, kuri buvo studentų miestelyje. Pietūs būdavo skanūs, kiekvieną dieną skirtingi, porcijos didelės. Pietų kaina – apie 3€, pusryčių – 1,5-2€. Slovakiškas maistas skanus, sotus, porcijos mums, merginoms, būdavo net per didelės. Jų tradicinis maistas nėra labai specifiškas – patiekalai iš bulvių, guliašai, keptas sūris. Dažnai eidavome valgyti į “Slovak Pub”, kuris labai gerai įvertintas ir TripAdvisor. Priklausomai nuo to, ką valgai, slovakiškoje kavinėje kainos 3,50-8€. Alus studentų miestelyje kainavo 1,10€, kavinėse centre – 1,90€, baruose – 2,20€. Ragavome labai skanių ledų (ledainė KOUN), kurių laukėme eilėje nusipirkti 40 min, bet buvo verta. J
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Po pačią Bratislavą pirmomis savaitėmis visur vedžiojo slovakai.
Buvo suorganizuota 4 dienų socialinė programa, į kurią atvyko studentai ir iš kitų dviejų miestų. Viso buvo daugiau nei 50 studentų. Vykome į Rytų Slovakiją, Tatrus. Kėlėmės į kalnus, buvome prie pilies, urvuose, plaukėme upe, maudėmės terminiuose baseinuose, buvome viskio darykloje. Vakarais mokėmės įvairių šalių tautinius šokius, žaidėme įvairius žaidimus. Kaina – 135 eurai, į kurią buvo įskaičiuotas apgyvendinimas, pusryčiai ir vakarienė, bilietai į visas atrakcijas. Reikėjo už savo pinigus pirkti pietus bei traukinio bilietą pirmyn ir atgal iki pirmo miesto, iš kurio po to visus studentus paėmė autobusas. Kelionė buvo labai įdomi, aktyvi, su daug gražių vaizdų ir įsimintinai smagi.
Labai gerai pavyko tradicinis maisto ir gėrimų vakarėlis Bratislavoje. Visi buvo pasiruošę, atsivežę iš savo šalių tradicinių gėrimų, maisto, pagaminę tradicinius patiekalus. Buvo labai įdomu ir skanu viską išragauti. Beje, slovakai turi kefyrą, tad pagaminome šaltibarščius, kuriuos visi vadino „barbie soup“. J
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome iki vietos autobusu, tiesioginis autobusas Vilnius-Bratislava. Už bilietą mokėjome ~100 eurų. Kelionė su kelių valandų vėlavimu truko ~24h. Autobuse buvo galima nusipirkti valgyti, atsigerti. Kiekvienas turėjo savo ekraną su filmais, muzika, žaidimais. Iki Slovakijos sienos buvo Wi-Fi.
Domėjomės ir skridimu – galima skristi iki Milano, tada į Vieną ir važiuoti iki Bratislavos autobusu ar traukiniu. Kelionės trukmė ~7h iki Vienos, bilieto kaina ~130 eurų, tad ne itin skiriasi nuo autobuso, lyginant trukmę ir patogumą, tačiau papildomai prisideda bagažo kaina. Tad verta apgalvoti abu variantus ir pasirinkti priimtinesnį.
Iš autobusų stoties pasitiko kontaktinis asmuo, kuris palydėjo iki bendrabučio.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Visi sakydavome: Bratislava – a very friendly city for students! Nerealiai geras mėnuo, buvo labai naudinga ir smagu, gera praktika ir daug veiklos, kelionių, įspūdžių, tikros vasaros, poilsio, daug sutiktų naujų puikių žmonių. Svarbu pasiimti gerą nuotaiką, daug energijos ir tikrai verta išvažiuoti!

 

Dovydas
Profesiniai mainai
Bratislava, 2015 m. liepa
Comenius University, Faculty Hospital Mickiwiczova

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labiausiai patiko atstumai iki tokių miestų kaip Viena, Praha, Budapeštas – viskas pasiekiama autobusu arba traukiniu per 1-4 valandas. Būnant Bratislavoje visą mėnesį, verta aplankyti šiuos miestus. Pati Bratislava turi gyvybingą senamiestį su daug įdomių barų, pubų ir klubų. Kainos nedidelės (daug kur mažesnės nei Lietuvoje), todėl kažkur išeiti galima kiekvieną dieną. Labai nustebino dideli karščiai – apie 35 laipsnius visą mėnesį, todėl dažnai važiuodavome atsigaivinti į atvirus baseinus arba ežerus. Siūlyčiau nuvažiuoti į Slovakijos rytus, nes ten slepiasi visi Slovakijos gamtos turtai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Bendrosios chirurgijos skyrius. Ligoninėje praleisdavau apie 6 valandas. Pagrindinis užsiėmimas – operacijų stebėjimas, kartais asistavimas, taip pat buvimas ambulatorijoje, kur atliekamos minimalios procedūros. Nuolat prižiūrinčio gydytojo nebuvo, tiesiog ateidavau ir žiūrėdavau, kas tą dieną dirba, su tuo ir bendraudavau (jei jie kalbėdavo angliškai). Praktika buvo iš dalies naudinga, nieko visiškai naujo nepamačiau ir nepadariau, tačiau pasikartoti ir pasipraktikuoti visada gerai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje. Mainų studentų buvo apie 20-30. Visi mainų studentai gyveno tame pačiame aukšte ir tame pačiame koridoriuje, vieni šalia kitų. Kambaryje gyvenome dviese. Dviese ir dalinomės vonios kambarį, bet mums pasisekė, nes kiti dalinosi vonią tarp 4-6 žmonių. Kambariai paprasti, tvarkingi, yra stalai, kėdės, pakankamai lentynų, spinta, šaldytuvas. Virtuvė viena visam aukštui, tačiau tai ne bėda, nes jos beveik nereikia – yra valgykla, kur galima pigiai, sočiai ir tikrai skaniai pavalgyti. Bendrabutyje taip pat yra užkandinė, restoranas, kita valgykla, baras ir naktinis klubas. Nuo bendrabučio iki universiteto – apie 30-40 minučių tiesioginiu atobusu.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome mėnesiui 80 eurų dienpinigių. Valgydavome bendrabučio valgykloje. Pigu, skanu, sotu. Galima nusipirkti tradicinių slovakiškų patiekalų.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Pagrindinis socialinės programos akcentas buvo 4 dienų kelionė į Slovakijos rytus: Košice, Tatrai, olos, pilys, vandens parkas, plaukimas tradicine valtimi upe ir tūsas kiekvieną naktį viešbutyje. Reikėjo mokėti apie 130 eurų (įskaičiuotas maitinimas 2 kartus per dieną).
Apskritai, mūsų CP kone kiekvieną dieną ką nors sugalvodavo: aplankyti įvairias vietas, barbekiu, alaus turas ir t.t. Neleisdavo nei nuobodžiauti, nei išsimiegoti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau savo automobiliu. Būtų žymiai pigiau, nei kitos transporto priemonės, bet automobilis sugedo ir nuvažiuojant, ir sugrįžtant, dėl to išaugo mano asmeninės kelionės išlaidos. Už kurą ir kelių mokesčius išleidome apie 220 eurų, tad padalinus iš trijų tikrai nedaug, turint omenyje, kad važinėjome ir po Slovakiją, o grįždami užsukome į Prahą.

 

Miglė
Profesiniai mainai
Bratislava,
2015 m. liepa
Kramare Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bratislavos geografinė padėtis yra puiki, per mėnesį savaitgaliais nukeliavome į Vieną, Budapeštą ir Prahą. Mėnesinis transporto bilietas mieste nepigus, bet būtinas ir jį sudėtinga gauti – reikia važiuoti į tam tikrą vietą, turėti nuotrauką ir pasą. Padarykit tai kuo greičiau. Kainos labai nuo Lietuvos nesiskiria, bet miesto centre maistas brangus. Bratislava nėra labai įdomus miestas, bet labai gražu prie Dunojaus J
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Neurochirurgijos skyriuje. Manęs iš karto paklausė, ką noriu veikti ir ko tikiuosi, taigi visada stebėjau operacijas – labai įdomu, deja, asistuoti negavau. Gydytojai angliškai nešneka, bet rezidentai pavertėjauja, pasakoja, atsako į visus klausimus, viskas puiku, visi draugiški, duoda kėdę prisėsti. Mano prižiūrintis gydytojas mane pirmą dieną atvedė į operacinę ir pristatė, vėliau pati ateidavau ir eidavau į tą operacinę, į kurią norėdavau.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje, žmonių skaičius kambariuose skirtingas, mes gyvenome dviese triviečiame kambaryje. Kambariai blokiniai: 10 žmonių tenka vienas dušas, dvi kriauklės ir tualetas. Virtuvė buvo, bet nebuvo nei lėkščių, nei įrankių, nei puodelių, nei keptuvių, tad norint gamintis, reikėtų šį tą įsidėti pačiam. Sąlygos normalios, paprašius pakeisdavo patalynę, tačiau bendrabutis milžiniškas, daug žmonių, kavinių ir naktimis daug triukšmo – kam pliusas, kam nelabai. 😀
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome dienpinigių apie 40 eurų. Bendrabučio teritorijoje yra valgykla, kur gana pigu ir visai skanu, susiradus slovaką draugą su ISIC galima netgi gauti nuolaidą. Gaila, gamintis patiems sąlygų buvo nedaug, tad ir valgydavome bet ką.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo tokia, kad mus vis kur nors nusivesdavo, dažniausiai alaus. Buvo suorganizuota viena kelionė po Slovakiją, bet aš nebuvau, komentuoti negaliu. Buvo piknikas prie Dunojaus (vaišino LC), ėjome į pilį, o šiaip nemažai susiorganizuodavome ir patys.
Keliavome už savo pinigus ir viskas buvo puiku.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome trise mašina, įspūdžiai puikūs, galima nusivežti kiek nori daiktų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Slovakija puikiai tinka tiems, kurie nėra daug keliavę po centrinę Europą. Neurochirurgijos skyrius tikrai įdomus. Ligoninė didelė ir klaidi.

 

Tautvilė
Profesiniai mainai
Bratislava,
2015 m. liepa
Kramare Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Po praktikos mėgdavome lankytis baseine po atviru dangumi, įėjimas dienai kainuodavo virš 3 eurų. Kadangi visą mėnesį buvo neįmanomai karšta, tai tikrai atgaivindavo. Nustebino, kad net naktimis temperatura nukrisdavo tik iki 26 laipsnių. Mieste susisiekimas autobusais, toleibusais, tramvajais, nuolatinio bilieto kaina – 32 eurai. Vienkatinis bilietėlis – apie eurą. Studentams nuolaidos netaikomos. Šalyje keliaudavome traukiniais, kelionė trukdavo 5-8h. Yra 2 traukinių kompanijos, privati ir valstybinė, ir nustebino tai, kad keliaujant su privačia kompanija kelionė pigesnė, greitesnė ir patogesnė aptarnavimo atžvilgiu. Miesto senamiestis gražus, ten taip pat lankydavomės beveik kiekvieną dieną.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau pediatrijos skyriuje. Vadovo nemačiau arba su juo buvau nesupažindinta, mane lyg ir kuravo sekretorė, kuri nekalbėjo angliškai, praktikos gale pasirašė skyriaus vadovas, kurio per praktiką nebuvau sutikusi. Skyriuje prabūdavau, priklausomai nuo nuotaikos, nuo 1 valandos iki 5 valandų per dieną. Ryte nuo 8-9 valandos prasidėdavo vizitacijos, kurios vykdavo kiekvieną dieną ir trukdavo 1-2 valandas. Jos buvo slovakų kalba, niekas neversdavo. Slovakų studentės, buvusios šalia, bandė papasakoti tyliai, apie ką kalbama, tačiau buvo aprėktos vadovės, nes negalima šnekėtis. Skyriuje buvo pora rezidenčių, kurios teikdavosi kažką papasakoti. Teko pačiai kalbinti porą vyresnių vaikų ar tėvų, tačiau angliškai kalbančių buvo nedaug. Praktika man atnešė mažai naudos. Mano mieste gerą praktiką gavo žmonės, pasirinkę infekcinių ligų skyrių – gydytojas iš anksto liepdavo pasiskaityti apie skyriuje gulinčio paciento ligą, tuomet apžiūrėdavo pacientą, aptardavo viską nuo etiologijos iki gydymo, gaudavo patys pasipraktikuoti ir po poros valandų įtempto darbo paleisdavo namo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje. Jame tikrai neblogos sąlygos. Kambaryje gyvendavo po 2-3 studentus, kurie dalindavosi vonia bei tualetu su dar pora kambarių. Mes neturėjome bloko kaimynų, todėl vonia ir tualetas buvo tik mūsų. Mūsų mieste mainų studentų buvo apie 25. Nuo bendrabučio į ligoninę tekdavo važiuoti su persėdimu, kelionė užtrukdavo ~30min, ilgiausiai trukdavo autobuso laukimas persėdimo metu. Praktika tame mieste buvo dviejose ligoninėse, važiuojant į kitą ligoninę persėsti nereikėjo, ji buvo miesto centre.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome 80 eurų maistui per mėnesį. Valgydavome valgykloje. Pietus nusipirkti galima už ~2 eurus. Porcijos labai didelės.
Bendrabutyje taip pat buvo užkandinė, picerija ir valgykla. Patiems gamintis netekdavo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinę programą organizavo beveik kiekvieną dieną. Dažniausiai lankydavomės kavinėse, baruose, karaokė, baseinuose. Taip pat lipome į pilį, ėjome į nemokamą turą po miestą, darėme iškylą prie Dunojaus. Buvo organizuota 4 dienų kelionė po šalį, kur gyvenome universiteto svečių namuose ir per dieną aplankydavome po vieną objektą. Kainavo 130 eurų, neskaičiuojant kelionių traukiniais. Už viską mokėjome patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iki Slovakijos vykome automobiliu. Kainavo po ~70 eurų žmogui. Vietiniai studentai į vietą atvyko pusantros valandos vėliau nei mes, priregistravo mus bendrabutyje.

 

Eglė
Profesiniai mainai

Martin, 2015 m. liepa
Univerzita Komenskeho v Bratislave Jesseniova Lekarska Fakulta v Martine

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gavusi mažą miestelį Slovakijoje iš pradžių nusivyliau, tačiau vėliau supratau, kad tai ko gero buvo geriausia, kas galėjo nutikti. Visas Martin miestelis yra įsikūręs slėnyje, kurį 360 laipsnių aplink supa kalnai. Visi mainų studentai gavo bendrabutį miestelio pakraštyje, kur per langus atsiveria nepakartojami kalnų vaizdai, kurių Lietuvoje tikrai nepamatysi. Dienomis po praktikos būtent į tuos aplinkinius kalnus daugiausia ir traukdavome. Ten įrengta labai daug trasų pasivaikščiojimams pagal kiekvieno galimybes: nuo labai paprastų, plačių, beveik mašinai tinkamų kelių iki pavojingų feratų (kur viskas, kuo gali pasikliauti, esi tu pats, tavo rankos ir kojos). Savaitgaliais daugiausia keliaudavome į kitus Slovakijos miestus, taip pat lankėme kitas Europos sostines – Vieną ir Budapeštą, iki kurių tebuvo apie 5 valandas kelio traukiniais. Iš esmės visoje Slovakijoje traukinių susisiekimas yra labai gerai išvystytas ir tai yra patogiausia susisiekimo priemonė tarp tolimesnių taškų, tačiau ko mes iš pradžių nežinojome buvo tai, kad pigiau važiuoti Čekijos įmonių traukiniais, nes juose taikoma nuolaida su ISIC, o Slovakijos linijomis patys slovakų studentai važinėja nemokamai, tačiau mes negauname nuolaidos. Taigi, tas mėnuo Slovakijoje praskriejo labai greitai ir buvo kupinas įspūdžių, po kurių net neabejoju, kad tas pačias vietas aplankysiu dar ne kartą.
Įspūdžiai apie praktiką:
Dėl kažkokių nesusipratimų tik nuvykusi sužinojau, kad negalėsiu atlikti praktikos savo pasirinktame bendrosios chirurgijos skyriuje, todėl ją atlikau akušerijos-ginekologijos skyriuje. Visi gydytojai buvo labai draugiški, atsakydavo į visus klausimus ir leisdavo eiti į tiek operacijų ar gimdymų, kiek norėjau ir kiek jų vyko. Mane pasiimdavo ne tik į operacijas, bet ir į amniocentezes, ultragarsinius tyrimus bei pacientų priėmimus. Taip pat leido ne tik stebėti, bet ir asistuoti operacijose, tokiu būdu iš labai arti pamačiau, kaip vyksta gimdos šalinimo ar kitos operacijos. Mano gydytojai visą mėnesį vis keitėsi, nes liepa – atostogų metas, tačiau visi, kuriuos gaudavau, buvo labai šaunūs ir draugiški. Po mėnesio ginekologijos skyriuje galiu pasakyti, kad išmokau ne tik labai pavyzdingai elgtis operacinėje, bet ir ėmiau suprasti, ką gydytojai mato darydami vaisiaus ultragarsinį tyrimą.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Martin’e gyvenome studentų bendrabutyje, kuriame, ko gero, nenorėčiau nuolat gyventi dėl neatnaujintų kambarių, koridorių ir labai siaubingai atrodančios virtuvės. Tačiau gyventi mėnesį tokiame bendrabutyje neatrodė baisu ir netgi buvo labai smagu. Iš viso mūsų, mainų studentų, buvo 10, taip pat tame pačiame bendrabutyje gyveno ir abu mūsų kontaktiniai asmenys. Kambariuose gyvenome po 2, aš pati gyvenau su studente iš Lietuvos, todėl nereikėjo visą laiką kalbėti angliškai. J Bendrą vonios kambarį dalinomės šešiese, todėl vakarais ir rytais tekdavo labiau pasiderinti, kada kas eina, tačiau tai nebuvo labai sudėtinga. Dar vienas bendrabučio trūkumas – jis buvo toli nuo ligoninės, todėl reikėdavo labai anksti keltis. Darbas Slovakijos ligoninėje prasideda 7 valandą ryto, todėl keltis tekdavo 6 valandą ir pusvalandį pėsčiomis eidavome iki ligoninės. Vis dėlto, nepaisant kelių trūkumų, gyvenimas bendrabutyje buvo nepakartojama patirtis, nes Kaune gyvenu namie su šeima.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Atvykę gavome 20 maisto kuponų po 3 eurus, kuriuos galėjome išleisti beveik visur – ligoninės valgykloje, miestelio kavinėse ar prekybos centruose. Todėl kiekvienas galėjom spręsti, kur ir ką norime valgyti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos nebuvo, neskaitant kito miesto CP organizuotos 4 dienų kelionės.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė iki vietos buvo labai ilga, nes keliavome 2 studentės iš Lietuvos, traukiniais ir autobusais. Iš pradžių važiavome iki Varšuvos autobusu, ten persėdome į traukinį, važiuojantį iki Ostravos (Čekijoje), tada dar kartą persėdome, kad nuvažiuotume iki Žilinos (Slovakijoje), kur dar kartą persėdome, kad pasiektume galutinį kelionės tikslą – Martin. Tad kelionė iš Kauno iki Martin truko apie 15 valandų ir ji būtų buvusi daug paprastesnė, jei stotyse būtų įrengti liftai lagaminams, o traukiniai neturėtų siaurų ir aukštų laiptukų, kuriais mėginant užkelti ~30kg sveriantį lagaminą norisi tik apsiverkti. Visa laimė, kad kelionėje sutikome labai daug mielų žmonių, todėl paprastai sulaukdavome pagalbos ir nereikėdavo pačioms kankintis su svoriais.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
IFMSA mainai – patirtis, kuri niekada nepasimirš. Tai kol kas vienas geriausių mėnesių mano gyvenime. Todėl visiems, kurie dvejoja, sakau – važiuokit!

 

Dovilė
Profesiniai mainai
Martin,
2015 m. liepa
UNM Martin

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Martinas yra labai gražioje vietoje, apsuptas Žemųjų Tatrų ir kitų kalnų. Pats miestas nedidelis. Geras susisiekimas traukiniais ir autobusais, kuriais galima patekti į aplinkinius miestus ir miestelius. Kainos panašios, kaip ir Lietuvoje. Slovakijoje labai draugiški žmonės, nuostabi gamta.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau kardiologijos skyriuje, likusias 2 savaites dėl personalo atostogų – gastroenterologijos skyriuje. Dauguma gydytojų buvo geranoriški, mielai papasakodavo angliškai apie atliekamas procedūras, pacientų būklę, tačiau ne visi. Kardiologijos skyrius buvo nedidelis, stebėjau daug koronarografijų, PKI (poodinių koronarinių intervencijų), širdies echoskopijų. Gastroenterologijos skyrius buvo atskirame pastate, kaip teigė vietiniai studentai, vienas geriausių ligoninėje. Čia apžiūrinėdavome pacientus, stebėjome ezofagogastroduodenoskopijas, kolonoskopijas, Helerio miotomiją gydant achalaziją.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje, visi netoli vienas kito. Kadangi mainų studentų mieste nebuvo daug, buvo lengva susitarti kur nors išeiti. Kambariai neblogi, blokų principo, gyvenome po 2 ar 3 viename kambaryje. Iki ligoninės eidavome pėščiomis, užtrukdavome apie 25 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Atvykę gavome 20 kuponėlių (kiekvienai darbo dienai) po 3 eurus, kuriais galėdavome atsiskaityti parduotuvėse, ligoninės valgykloje, kavinėse, restoranuose.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Organizavo savaitgalio kelionę ,,Get to know Slovakia“. Pati važiavau, labai patiko. Vyko studentai iš visų 3 mainų miestų Slovakijoje. Susipažinau su daugybe studentų iš kitų šalių. Visa kita organizuodavomės patys. Vykome į Vieną, Budapeštą, aplankėme aplinkinius miestelius, pilis ir, žinoma, kalnus. J
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Slovakiją keliavome autobusu iki Varšuvos ir tada traukiniais iki Martino. Kelionė buvo ilga, tačiau pigi. Atvykus traukinių stotyje pasitiko vietiniai studentai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Slovakija – labai graži ir nebrangi šalis. Geroje geografinėje vietoje norint aplankyti kaimynines šalis. Nors buvo šiokių tokių organizacinių nesklandumų, praktika likau patenkinta.

 

Agnė
Profesiniai mainai
Bratislava, 2014 m. liepa
Ružinov

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bratislava – mažas ir jaukus miestas. Tobulas pasirinkimas norintiems daugiau pakeliauti savaitgaliais, nes geras susisiekimas su aplinkinėmis sostinėmis (Viena, Budapeštas, Praha), taip pat slovakai siūlo kelionę po pačią Slovakiją (pilys, kalnai).
Įspūdžiai apie praktiką:

Labai gera patirtis! Skyriaus darbuotojai labai šilti žmonės, geranoriškai parodydavo, papasakodavo (ypač jei matydavo, kad domiesi), atsakydavo į klausimus, netgi duodavo asistuoti operacijose. Dauguma kalba angliškai, o jei nekalba – įmanoma suprasti slovakų/rusų/lotynų kalbų mišinį 🙂
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Visi mainų studentai gyveno bendrabutyje viename koridoriuje. Bendrabutis tvarkingas, geras susisiekimas (ypač naktį) su miesto centru. Tiesa, iki ligoninės tekdavo nuvažiuoti su persėdimu (autobusu ir tramvajum).
Įspūdžiai apie maitinimą:

Gavome dienpinigius, o ne maitinimą. Netoli bendrabučio buvo didelė studentų valgykla, kur labai geros kainos, maistas tikrai skanus, didelis pasirinkimas.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Vietinis komitetas (labai šilti žmonės) aprodė miestą, suorganizavo pirmąjį vakarą, barbekiu gamtoje, food&drink vakarėlį ir atsisveikinimo vakarienę. Taip pat pasiūlė kelionę „Get to know Slovakia“. Visa kita organizavomės patys, tačiau tai nebuvo blogai 🙂
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Iš Kauno važiavome autobusu, o nuo stoties paėmė kontaktiniai asmenys ir nuvežė mašinomis iki bendrabučio.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Nerealiai praleistas vasaros mėnuo, labai daug gerų įspūdžių, sutikta daug įdomių žmonių! Ligoninės skyriaus vadovas apie šiuos mainus pasakė: “It’s a combination of education and vacation”. Rekomenduoju!

 

Augustė
Profesiniai mainai
Bratislava, 2014 m. liepa
Heydukova ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bratislava – Slovakijos sostinė, patikusi savo jaukumu, mažu, bet savitu senamiesčiu ir patogiu susisiekimu su gretimų valstybių sostinėmis. Gaila, neteko pakeliauti po rytų Slovakiją, kad pamatytume daugiau gamtos, tačiau, kiek pavyko, Slovakija papirko natūralumu ir dideliu žalumos kiekiu.
Įspūdžiai apie praktiką:

Žiauriai faina! Pasisekė, kad papuolėm į universitetinę ligoninę. Priėmė kaip karalius, supažindino su ligoninės generaliniu direktorium ir pristatė kaip „kolegas iš Lietuvos“ (mes juk tik studentai kol kas :D). Teko pabuvoti keturiuose departamentuose – veido ir žandikaulių chirurgijos, dantų ir burnos ligų, ortodontijos ir ortopedijos. Kai kurie gydytojai tikrai noriai pasakojo, rodė, leido patiems dirbti ir asistuoti. O tuos, kurie sunkiau ar išvis nekalbėjo angliškai, papirkom savo slovakų kalbos žiniomis. 😀
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Labai puiki idėja, jog visi mainų dalyviai apgyvendinami tame pačiame bendrabutyje. Tai leido susirasti draugų, praleisti nemažai jaukių vakarų kartu ir net atšvęsti vieni kitų gimtadienius.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Viena problema – valgykloje neveikė mūsų lietuviški LSP, todėl negaudavom maisto perpus pigiau studentų valgykloje, bet net ir be nuolaidos ten būdavo pigu. Maistas – skanus, kasdien vis kitas. Valgykla savitarnos tipo, tad nereikėdavo daug laukti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Labai šaunus food&drink party! Ten, kur daug skanaus maisto ir gėrimų, visada būna smagu. 😀 Šiaip, džiaugiuosi slovakų komanda, tikrai jautėsi, kad jie ruošėsi mus priimti.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Kas galvoja apie vykimą į mainus Slovakijoje – sakau: būtinai vyk, bet dar kartą pagalvok, ar tikrai nori keliauti autobusu. 😀
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Tikrai verta patirtis. Tai buvo talpiausias iš pastarųjų mėnesių, kur spėjom visur – ir pabūt ligoninėje, pasimokyt, pamatyt ten kažko naujo, ir pakeliaut, aplankyt gretimų šalių sostines ar net sudalyvauti vietos vakarėliuose.

 

Evelina
Profesiniai mainai
Bratislava, 2014 m. liepa
Nemocnica Ružinov

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai mažas miestas, pakankamai studentiškas. Šalis strategiškai puikioje vietoje norintiems pakeliauti po Europą.
Įspūdžiai apie praktiką:

Gydytojai labai geranoriški.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome prasčiau, nes praeitų metų studentai paliko netvarkingus kambarius ir susimokėjo daug baudų. 😀
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maitinomės vietinėse studentų kavinėse, pietūs iki 3 eurų.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Organizacinis komitetas puikus, labai draugiškas, atviras visų idėjoms.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Su persėdimu Lenkijoje labai pigiai nuvykome autobusu. Vis dėlto prioritetas – skrydžiams į Vieną ir po to valandos kelionė iki Bratislavos traukiniu. Patogu ir greita.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Važiuokit į mainus!

 

Lukas
Profesiniai mainai
Bratislava, 2014 m. liepa
Heydukova ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Maža, jaunatviška šalis, neturinti gilių tradicijų bei istorijos, tačiau energinga, pakankamai judri.
Įspūdžiai apie praktiką:

Kiekvieną rytą 8:00 pradėdavome pasitarimu su klinikos Odontologijos skyriaus vedėju, kuris nukreipdavo pas atitinkamus dėstytojus. Keturias savaites padalinome į skirtingus etapus, kurių metu gilinome žinias ne tik veido ir žandikaulių chirurgijos departamente, taip pat ir periodontologijos, kariesologijos, ortodontijos bei ortopedinės odontologijos.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų miestelyje netoli miesto centro, geras susisiekimas, sąlygos vidutiniškos.
Įspūdžiai apie maitinimą:

80 eurų vietoj maitinimo. Galima maitintis vietinėje studentų kavinukėje, tačiau nėra nuolaidų dėl prastos kokybės Lietuviškų ISIC (be magnetukų).
Įspūdžiai apie socialinę programą:
SlomSa komanda organizuodavo įvairias keliones, pasisėdėjimus, patys kas vakarą sugalvodavome veiklos.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Keliavome autobusu, truko apie parą: pigu, bet baisiai nepatogu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Nors ir vienintelis variantas stud. odontologams, tikrai verta nukeliauti, praplėsti akiratį ir įgyti naujų pažinčių!

 

Skaistė
Profesiniai mainai
Bratislava, 2014 m. liepa
Heydukova hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Tik geriausi atsiliepimai. Nesitikėjau, kad viskas bus taip įdomu, linksma, naudinga ir prasminga! Šalis pasirodė panaši į Lietuvą dėl paprastumo, kainų. Tik žmonės gal truputį laimingesni nei čia… Pati Bratislava buvo nuostabi, labai jaukus miestas.
Įspūdžiai apie praktiką:

Labiausiai patiko praktika chirurgijos skyriuje. Stebėdavome burnos chirurgijos ir veido bei žandikaulių operacijas. Patiko, kad turėjome progą palyginti savo šalies ir Slovakijos metodiką, įrangą ir kt.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Bendrabutis buvo tikrai geras ir patogioje vietoje, studentų miestelyje.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Bendrabučio teritorijoje buvo valgykla, kurioje dažnai valgydavome, ir gan pigiai. Taip pat aplink buvo daug mažų restoranėlių, užkandinių, todėl problemų su maitinimu nebuvo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Socialinės programos buvo tikrai užtektinai, susipažinome su vietine kultūra, su tuo, kaip žmonės linksminasi ir leidžia laiką kartu. Labai patiko BBQ ir “food&drink party”.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Pasitiko dvi merginos, kurios savo automobiliais nuvežė iki bendrabučio ir padėjo įsikurti bei užpildyti dokumentus.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Tikrai džiaugiuosi, kad pernai užpildžiau dokumentus į mainų atranką. Manau, tai puiki galimybė praleisti vasarą kitaip – aktyviai ir prasmingai. Tai tarsi mini Erasmus…

 

Dominyka
Profesiniai mainai
Bratislava, 2013 m. liepa
Hospital Antolska

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bratislava yra labai geroje geografinėje vietoje, per porą valandų gali pasiekti kitus miestus (Viena, Praha, Budapeštas). Pats miestas nėra labai didelis, bet jaukus.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktika labai patiko, stebėjau daug įvairių operacijų, keletą kartų asistavau, taip pat stebėjau ambulatorines konsultacijas.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimo sąlygos buvo gana geros. Tik bendrabutis buvo toli nuo mano ligoninės.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maitinimu rūpinomės patys, todėl viskas buvo super.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Socialinė programa buvo su trūkumais, apie organizuojamus renginius sužinodavome tik iš vakaro.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Iki vietos vykau autobusu – varginanti kelionė, bet tai pigiausias variantas.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Slovakai labai šilti žmonės, tikrai smagiai praleidau šį mėnesį.

 

Rūta
Profesiniai mainai

Košice, 2011 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Košice – antras pagal dydį, labai jaukus ,rytinis Slovakijos miestas, kerintis savo nuostabia pagrindine gatve, jos pastatų architektūra, šokančiais ir grojančiais fontanais ir pigiais skaniais ledais cukrainėse (0,3 euro). Miestas labai konkuruoja su sostine Bratislava.Iš jo savaitgaliais patogu nusigauti traukiniu ar autobusu iki Prahos, Budapešto, Krokuvos, Bratislavos ar Vienos. Klimatas mažai skiriasi nuo Lietuvos. Kainos panašios kaip Lietuvoje. Slovakų kalba iš slavų grupės, tad kas supranta rusiškai, kažką supras ir slovakiškai. Žmonės labai paslaugūs, nors vyresni nelabai kalba angliškai, bet paklausus kelio išaiškins, nors tektų ir piešti ant asfalto, kad suprastum 🙂
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką Ginekologijos-akušerijos skyriuje Loui Pastero universitetinėje ligoninėje. Ligoninės lygis panašus kaip Lietuvoje. 18-likos aukštų pastatas, dar šiek tiek turintis sovietinį atspalvį. Skyriuj seselės visiškai nešnekėjo angliškai, gydytojai šnekėjo, bet buvo labai užimti ir nelinkę labai bendrauti su studentais. Tad, jei norėjau ką pamatyti, eidavau kartu su vietiniais studentais, turinčiais čia vasaros praktiką. Jie viską versdavo ir labai man padėjo su kalba. Praktikos metu asistavau operacijose, tad tekdavo būti 7val ligoninėje. Viskas priklauso nuo asmeninės motyvacijos, o šiaip į viską žiūrima laisvai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenom bendrabutyje po 3 ar 2 žmones vienam kambary. Bendrabutis buvo ne medicinos fakulteto, bet būklė tvarkinga. Turėjom internetą (kabelinis), 2 kambariai dalinosi vienu dušu ir tualetu. Vienas aukštas turi vieną bendrą virtuvę, valgomąjį ir holą su televizorium. Virtuvėje stovėjo tik vienas mažytis šaldytuviukas, kuriame visada trūkdavo vietos. Tiesa, indų irgi trūkdavo, tad geriau puodelį ir lėkštutę nusipirkti ten ar įsidėti su savimi. Vandenį arbatai taip pat labai įdomiai virėm puode. 🙂
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavom nemokamus pietus ligoninės valgykloje. Dieną prieš reikėdavo pažymėti bilietėlį ar kitą dieną valgysi mėsišką, ar vegerarišką patiekalą. Tad, jei dieną prieš nebuvai ligoninėje ir nepasižymėjai bilietėlio , pietų kitą dieną negausi! :)) Pasirinkimo nelabai buvo( tik vienos rūšies patiekalas dienai). Maistas nebuvo nuostabus, bet kaip mes sakydavom valgomas 🙂 Šiaip maistas kavinėse Slovakijoje nebrangus ir įkandamas lietuviškai kišenei 🙂
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavom automobiliu dviese apie 14 valandų su 3 pusvalandžio stabtelėjimais degalinėse. Atstumas nuo Kauno iki Košice apie 850km. Keliauti nebuvo sudėtinga, kadangi automobilyje turėjom navigacinę sistemą. Važiuojant Slovakijoje vienu keliu turėjom susimokėti kelių mokestį t.y. degalinėje nusipirkti vinjetę (7 eurai mėnesiui). Šiaip vaizdai važiuojant Slovakijos keliais nuostabūs ( atsiveria didingi Tatrų kalnai :))Grįžtant sustojom ir nakvojom Krokuvoje, tad kelionė į Lietuvą truko ilgiau.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Turėjau pačią nerealiausią vasarą Slovakijoje kartu su 40 žmonių iš viso pasaulio! Be to, labai džiaugėmės nuostabia keturių dienų kelione, suorganizuota atsakingų ‘kontaktinių asmenų’ kartu su Bratislavos grupe „Get to know Slovakia“. Lipom į kalnus, vaikščiojom urvais, plaukėm upemis. Ir dar… kartais iš tiesų nesvarbu, kur važiuoji, bet svarbiau, su kuo važiuoji… 😉

 

Aistė
Profesiniai mainai
Martin, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Man pasisekė – lijo tik du kartus. Šiaip buvo šilta, net karšta. Dėl maitinimo įstaigų, tai apie 10h vakaro yra tik vienas veikiantis restoranas, kur gali normaliai pavalgyti. Yra barai, kavinės, kur žmonės šneka angliškai, šiaip buvo daug nesklandumų užsisakant. Su miestelio žmonėmis kontakto neturėjau.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika – oftalmologijos skyriuje. Pagal kitų atsiliepimus, tai labiausiai pažengęs skyrius toj ligoninėj. Gavau rezidentę, šnekančią angliškai, kuri mokė mane visą laiką. Bosas irgi buvo labai atviras mokymams ir šnekėjo angliškai, vokiškai. Kitas personalas šnekėjo tik slovakiškai, bet buvo labai malonūs ir nusiteikę parodyti įdomesnius atvejus. Praktika tikrai kokybiška.

 

Agnė
Profesiniai mainai
Kosice, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Į ligoninę važiuoti nereikėdavo, ten eidavome pėstute apie 5-10 min. Į miesto centrą taip pat dažniausiai eidavome pėstute, kas užtrukdavo apie 20 min. Galima buvo į centrą nuvažiuoti ir tramvajumi. Mieste pirkdavome bilietėlius,kurie kainuodavo 55 euro centus. Jais važiuoti galima 30min. Tačiau to dažniausiai užtekdavo.
Įspūdžiai apie praktiką:
Kardiologijos skyrius. Tai labai naujas skyrius, kuris atidarytas tik prieš metus, taigi viskas modernu. Mane prižiūrintis gydytojas keitėsi kas savaitę. Tokia tvarka buvo naudinga, nes mums kiekvieną savaitę rodydavo kažką naujo, pvz.: antrą savaitę praleidau širdies echoskopijoje, trečią – koronorografijoje. Ligoninėje praleisdavau dažniausiai apie 4 valandas. Kadangi aš Lietuvoje dar nebuvau turėjusi kardiologijos, tai naujo sužinojau ir pamačiau labai daug. Gydytojai puikiai kalbėjo angliškai (kituose skyriuose deja ne) ir viską stengėsi paaiškinti. Teko pačiai daryti širdies echoskopiją, iš arti stebėjau koronorografijas, abliacijas, kaip įdedamas širdies stimuliatorius. Mokiausi vertinti echoskopiją, koronorogramas
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabučiuose, jie buvo labai seni, net ir langai seni. Tačiau tvarkinga, nelakstė nei tarakonai, nei pelės. Šiek tiek pradžioje kilo problemų su maistu – jis dingdavo iš šaldytuvo. Tačiau vėliau viskas susitvarkė. Bendrabutyje gyvenome ne tik mainų programos studentai,bet ir kiti. Gyvenome blokuose: vienas dvivietis kambarys, kitas – trivietis. bloke buvo tuoletas ir dušas. Studentai iš tos pačios šalies buvo apgyvendinti kartu. Tuoletai normlū, dušai prastesni. Kartais užsitrenkdavome duše, tekdavo prašyti,kad iš išorės kas nors atidarytų. Viduryje mėnesio buvo pakeista patalynė. Tiesa patalynės vežtis nereikia. Turbūt labiausiai erzino tai,kad nebuvo bendrabutyje interneto. Taigi, vaizdelis ne pats geriausias, bet gyventi įmanoma.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Darbo dienomis pietus gaudavome ligoninėje. Maistas joje vidutinis. Patiekalai panašūs į mūsų, todėl daug problemų nekilo. Pusryčius gamindavausi pati virtuvėje. Nelengva būdavo atėjus į parduotuve suprasti kur kas yra, kas valgoma,kas ne. Tik laikui bėgant,pasitariant su kitais jau atrasdavome,ko ieškome. Likusią dienos dalį valgydavome, kas ką sugalvodavo. Labai dažnai gamindavomės patys, vaišindavome vieni kitus. Kas tingėdavo – eidavo į kavines valgyti. Kavinėse tikrai nėra labai brangu. Šiaip maisto kainos ir parduotuvėse panašios kaip pas mus. Produktų tikrai įmanoma rasti kaip ir pas mus. Patarčiau kitiems: turėti savo peiliuką. Kalba – niekur nekalba angliškai – nei kavinėse, nei parduotuvėse. Buvo keista, kad sutikus jauną žmogų gatvėje, retas kuris prabils angliškai. Taigi pravarčiau ten butų rusų kalba, bet tik todėl, kad slovakų kalba panaši į rusų. Jie kalba savo kalba.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Nuvykti į Kosice kainavo 1000lt ir čia su persėdimu Prahos orouoste. Buvo galima važiuoti ir autobusais, traukiniais, tačiau tiesioginių taip pat nėra. Į stotis ir oro uostą niekas neatvažiavo pasitikti, teko važiuoti patiems su taksi.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Patys nuostabiausi žodžiai apie mus prižiūrėjusius studentus. Jie labai rūpinosi, viskas buvo paaiškinta, parodyta, paklausta, suorganizuota.

 

Eglė
Profesiniai mainai
Bratislava, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste važineja autobusai ir tramvajai. Mėnesinis bilietas kainuoja 25eu, jam pasigaminti reikia turėti nuotrauką. Keliavau i Vieną (į abi puses ~ 12eu, į Budapeštą (~17eu), i Slovakijos miestą Kosice (~ 20eu).
Įspūdžiai apie praktiką:
Plastinės chirurgijos skyrius, nuo 7 :30 ryto iki 13 valandos. Pirmąją dieną ligoninę aprodė ir su darbu supažindino docentas, vėliau manimi rūpinosi rezidentas. Per dieną vykdavo trys operacijos, kurias stebėdavau, o kartais ir asistuodavau. Kelias dienas teko dirbti poliklinikos operacinėje, čia teko ir pasiūti, ir nagus šalinti. Asistavimas, siuvimas ir panašūs dalykai oficialiai mums negalimi, nes mes neturime profesinio draudimo. Asistavimas priklauso nuo kolektyvo, nuo studento rodomos iniciatyvos, žinių ir pan. Operacijų mačiau tikrai daug, visos skirtingos. Buvo tikrai įdomu. Būtina balta apranga.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendinimas nuvylė labiausiai (4 balai). Gavome kambarius  ne tuos, kuriuos turėjome gauti pagal sutartį. Kambaryje gyvenome tryse. Vietos buvo mažai, aš neturėjau spintos. Duše buvo klaikus kvapas, nes buvo bala, kurioje veisėsi uodų lervos. Šilto vandens reikėdavo laukti apie 15min. Teko apžiūrėti kambarius, kurie mums priklausė pagal sutartį – jie tkrai tvarkingi ir restauruoti, švari vonia ir virtuvėlė. Reikia turėti patalynę.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Bendrabutyje buvo valgykla, kurioje geras ir nebrangus maistas (~2eu). Takomos nuolaidos su ISIC (lietuviški neveikia, todėl skolinomės iš kitų studentų). Kai kuriems studentams pasiseke ir juos maitino ligoninėse, bet tai pagal sutartį nepriklauso. Gavome 4eu dienai, kuriuos galima išleisti kai kuriose kavinėse arba maisto prekių parduotuvėse. Parduotuvėse kainos panašios kaip LT, o kavinėse brangu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Mano ligoninėje nebuvo problemos susitarti dėl laisvų dienų, todėl galima drąsiai planuotis keliones ir ekskursijas. Daug gerų įspūdžių, atsiminimų, pažinčių. Po praktikos savaitę praleidau žemuosiuose tatruose – būtent juos ir siūlau visiems aplankyti.

 

Ingrida
Profesiniai mainai
Kosice, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste galima keliauti autobusu, troleibusu arba tramvajumi. 1 bilietas kainavo apie 0,5 euro. Iki ligoninės eidavau pėsčiomis – apie 15 min, iki senamiesčio – apie 25-30 min.
Įspūdžiai apie praktiką:
Neonatologijos skyrius, nuo 8 arba 7:30 ryte. Gydytojai ir rezidentai, su kuriais teko bendrauti buvo labai draugiški, visada atsakydavo į visus kylančius klausimus, tačiau ne visiems vienodai gerai sekėsi kalbėti angliškai, tiesa ir rusiškai jie nelabai šneka. Gydytojai leido stebėti visas procedūras, net leido kai kurias atlikti savarankiškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome blokuose iš dviejų kambarių (po 2 ir 3). Kambariai tvarkingi, kiekvienas blokas turėjo savo dušą ir tualetą. Kiekvienam aukšte buvo bendra virtuvė su visais indais, puodais, šaldytuvais, elektrinėm viryklėm ir t.t. Kiekvienam aukšte yra gan erdvus koridorius, kuriame rengėme įvairius žaidimus, užduotis, net karaoke.
Įspūdžiai apie maitinimą:
1 kartas, ligoninės valgykloje. Buvo galima pasirinkti iš trijų patiekalų (vienas iš jų visada vegetariškas) ir sriuba. Šiaip kavinėse/restoranuose kainos panašios kaip Lietuvoje. Šalia bendrabučio buvo didelis prekybos centras, tai jei ko pritrūkdavo, galėjome nusipirkti, maisto kainos beveik tos pačios kaip Lietuvoje. Siūlau paragauti nacionalinių patiekalų, tikrai labai skanūs.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kosice skridau lėktuvu iš Vilniaus su persėdimu Prahoje, skrydis kainavo apie 1500lt (į abi puses).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Vykdami nepamirškite gerų batų (geriausiai tinka žygio batai), nes išvykai į kalnus jie labai praverčia.

 

Kristina
Profesiniai mainai
Bratislava, 2010 m.

Įspūdžiai apie miestą:
24 eurai mėnesinis viešojo transporto bilietas. Į ligoninę užtrukdavo nuvykti apie 45 minutes, iki centro 15 minučių. Transportas labai geras, daug geresnė sistema nei Lietuvoje. Perki laiką, ne patį važiavimą.
Įspūdžiai apie praktiką:
Onkologijos institute, chemoterapijos skyriuje. Prižiūrėjo chemoterapijos skyriaus vedėjas. Jis buvo labai malonus ir labai daug pasakodavo. Kai jo nebūdavo, mane prižiūrėdavo kitas vyriausias gydytojas, kuris taip pat buvo malonus ir labai noriai viska aišškino. Ligoninėjė praleisdavau apie 5-7 val. Net po ligoninės gydytojai labai draugiškai kviesdavo GOING OUT. Aprodė miestą, daug kalbėjomes, juokavome. Nuostabūs žmonės.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Tikrai nekoks. Pati gyvenu Čiurlionio bendrabutyje, jis, mano nuomone, daug geresnis. Tualetą valydavo gal kartą per savaitę, duššas senas ir daug ko matęs. Juokaudavome, kad tuoj pradės moskitai veistis. Na tikrai, dušui visas įmanomas papeikimas. Kambarys normalus, kaip laikinam būstui tikrai patogus ir priimtinas.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome 4 eurus per dieną, bet mano gydytojai buvo labai malonus ir visada ligoninėje mane maitindavo, tad man tie keturi eurai likdavo desertui. Bet iš kitos puses –  4 eurai buvo per mažai. Tačiau jei reikia, šiaip taip prasiversti galima.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Pasiimkite LAN kabelius kai vyksite su kompiuteriais.

Laura
Moksliniai mainai
Martin, 2015 m. liepa
Martinská fakultná nemocnica

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai gražus Slovakijos regionas, miestelis apsuptas iš visų pusių kalnų (Fatrų). Mieste ypatingų objektų nedaug, tačiau gamta nuostabi. Kalnų mėgėjams – labai super vieta! Iki šalia esančių kalnų nesunku nusigauti, dauguma hiking trail’ų – vienos dienos kelionės, tad kaip tik pradedantiesiems. Taip pat ne itin toli nuo Martino yra Tatrai, kuriuos verta aplankyti. Keliavome nuosavu automobiliu, tačiau, manau, nebūtų problema ir autobusais.
Įspūdžiai apie praktiką:
Oficialiai praktiką atlikau Pediatrics Surgery Department, Research Exchange, o iš tiesų pirmas dvi savaites praleidau pulmonologijos skyriuje, trečia – gastroenterologijos, kaip profesiniuose mainuose, o ketvirtą – klinikinės biochemijos institute. Konkretaus mokslinio darbo tikrai nedirbome, tiesiog klinikinės biochemijos pagrindai. Ligoninėje praleisdavau vos kelias valandas, gydytojai (ypač pulmonologai) atostogavo, tad ligonių, darbo, procedūrų beveik nebuvo. Personalas tikrai mandagus, dauguma gydytojų laisvai kalbėjo angliškai, tačiau nebuvo labai suinteresuoti mano gerove. Taip pat nebuvo pasiruošę bent jau preliminaraus veiklos plano (bet jų kaltinti negalima, juk aš ir neturėjau ten būti). Prieš atvažiuojant klausėme, ar būtų problemų išvykti anksčiau, sakė, kad tikrai taip. Tačiau iš tiesų dalis žmonių atvyko smarkiai pavėlavę, dalis dalyvavo 3 savaites, dalis – vos 2. Jei nebūčiau susiplanavusi pirmosios rugpjūčio savaitės kelionei, būčiau išvažiavusi anksčiau.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje. Prieš atvykstant buvo atsiųstos kambarių nuotrakos, jose kambariai buvo nauji, suremontuoti. Atvykus gavome senus, sovietinius kambarius (liftų gedimas, naujieji paskutiniuose aukštuose). J Blokinė sistema, du blokai dalijasi vienu tualetu ir dušu. Kambariai dviviečiai ir triviečiai. Iki ligoninės – 20 min kelio pėsčiomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome dienpinigius.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos organizavo labai minimaliai. Buvo organizuojama visų Slovakijos mainų studentų kelionė, visa kita – kiek susiorganizavome patys. J
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome nuosavu automobiliu.

 

Natalija
Moksliniai mainai
Bratislava, 2014 m. liepa
Comenius university

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bratislava yra puikioje vietoje, labai arti Viena, Praha ir Budapeštas. Per tris savaitglaius aplankėme visus miestus.
Įspūdžiai apie praktiką:

Laboratorijos Slovakijoje puikios, Lietuvoje niekur tokių nerasi, reagentų ten irgi niekas negaili. Problema yra renkantis projektą, su kuriuo dirbti. Aprašas labai trumpas, reikalavimai parašyti netiksliai. Pvz., aš specialiai rinkausi projektą, kur nebūtų laboratorinių gyvūnų, bet atvažiavus paaiškėjo, kad visi projektai su gyvūnais. Tačiau, kai atsisakiau dirbti su jais, man pasiūlė kitus darbus laboratorijoje ir išėjo net dar įdomiau. Visi laboratorijoje puikiai kalba angliškai, taiga jokių problemų dėl nesusišnekėjimo nebuvo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Studentų bendrabutis, dviviečiai ir triviečiai kambariai, vienas dušas ir tualetas 4 kambariams, baltinius galima keisti kiek tik nori. Virtuvė viena aukštui, yra tik dujinė viryklė, jokių indų, jokio arbatinuko ar mikrobangės. Skalbykloje vieno skalbimo kaina 1,20-2 eurai.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Buvo sumokėta 80 eurų visam mėnesiui. Bendrabutyje yra valgykla, kur galima sočiai pavalgyti už 3 eurus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Socialinė programa – tai kelionė “Get to know Slovakia”. Pati nevažiavau, nes beveik visas kelionės vietas esu aplankiusi, bet važiavusieji sakė, kad labai blogai suorganizuota – daug laukimo, daug nesusipratimų ir pan. Dar CP organizavo “national food&drink party”, BBQ, kvietė į kavines. Visas kitas keliones, muziejus, Bratislavos apžiūrėjimus reikėjo organizuotis patiems. Bratislavoje kiekvieną dieną vyksta “free walking tour”, kurį verta aplankyti.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
23 val. kelionė autobusu (į abi puses): iš autobuso išeini negyvas, bet pigiau nei lėktuvu ir gali prikrauti pilną lagaminą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Viešasis transportas Bratislavoje – tramvajai, troleibusai, autobusai. Nuolatinis bilietas mėnesiui – 30 eurų. Jį pirkti reikia specialioje vietoje, su savimi turėti savo nuotrauką, pasą. Kontrolieriai tikrino tik vieną kartą per visą mėnesį.