Serbija

Brigita
Profesiniai mainai
Belgradas, 2016 m. liepa
Clinical center of Serbia

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Jei atvirai, Belgradas – vienas negražiausių mano matytų miestų. Apskritai visa Serbija nėra graži ir gana vargana valstybė. Sostinėje dar išlikę karo metu sugriauti ir neatstatyti namai. Gatvėse pilna šiukšlių, benamių, kačių ir šunų. Daug čigonų, kurie įkyriai prašo išmaldos, o neretai ir apvogia vidury baltos dienos. Vasaros metu mieste būna labai karšta, temperatūra pakyla iki 36 laipsnių, gal ir daugiau… O aplink nuolat vyksta statybos, praktiškai nebūna kuo kvėpuoti. Belgradas bando vytis vakarus, stato didelius ir brangius tiltus bei pastatus, tačiau jiems dar labai toli. Tik to, gink Dieve, negalima pasakyti patiems serbams! Jie visiški nacionalistai ir labai myli savo šalį. Du dalykai, kurie mane sužavėjo Belgrade – serbų temperamentas ir naktinis gyvenimas. Kasdien gali rasti, kur mieste pasilinksminti: pradedant nuo jų tradicinių kafanų (barai, kur groja jų klaiki vietinė muzika) baigiant fancy klubais, įrengtais laivuose ant upės kranto (asmeniškai rekomenduoju „Freestryler“ – gera vakarietiška muzika ir puiki atmosfera). Būtina aplankyti įžymiąją bohemišką Skadarliją – vieną gražiausių gatvių Belgrade su puikiais restoranais ir gyva muzika. Taip pat Belgrado tvirtovę – Kalemegdan, nuo kurios atsiveria graži panorama. Nepamiršti aplankyti reikia ir Teslos muziejaus, nes Tesla serbams yra antras asmuo po Dievo. Dar vienas puikus dalykas Serbijoje – kainos. Tai viena iš nedaugelio šalių, kur viskas pigiau nei Lietuvoje. Pvz: alaus 0,5l bokalas bare 1,5-2 eurai, o jų gaminamas alus tikrai skanus! Taip pat būtina paragauti nacionalinio gėrimo Rakijos, jos shot’as kainuoja mažiau nei vienas euras. Greito maisto restorane pavalgyti taip pat galima labiai pigiai, nors nelabai skanu. Na, o prabangiame restorane sumokėsite tiek pat, kiek mokėtumėte pas mus eilinėje kavinėje.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Akušerijos ir ginekologijos skyriuje. Priėmė mane labai malonus gydytojas, kuris stengėsi parodyti kiek įmanoma daugiau. Kitas gydytojas mokė dirbti ultragarsiniu aparatu, net paskaitą skaitė apie dvynius. Visi jie puikiai kalba angliškai, yra labai svetingi. Tačiau labiausiai mane nuvylė tai, kad negalėjau asistuoti operacinėse. Jaučiasi išlikęs posovietinis požiūris, kad jauni gydytojai nieko nemoka, todėl ir rezidentai ligoninėje nelabai ką veikia. Bet pamatyti serbišką ligoninę nors kartą gyvenime tikrai reikia! Gimdyklose kartais užvirdavo chaosas: gimdyvės per stiklines duris mato viena kitą ir rėkia viena už kitą garsiau, akušerės laksto su ką tik gimusiais naujagimiais, nes pas juos dar išlikusi tradicija išnešti visus naujagimius į kitą patalpą, tuo pačiu metu besiruošiančios gimdyti laukia eilėje, kol atsilaisvins lova, nes jų neužtenka. Koridoriuje prie ultragarso kabineto nėščiosioms skamba muzika, nes laukti tenka labai ilgai… Ir nei viena nesiskundžia, juk gydytojas Serbijoje yra trečias po Dievo ir Nikolo Teslos! O tuo metu gydytojas mum kabinete per Youtube rodo serbų – lietuvių krepšinio rungtynių geriausius epizodus. Žodžiu, balkaniška dvasia tvyro ne tik gatvėse, bet ir ligoninėje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome dviese kartu su kita lietuve bendrabutyje. Turėjom savo dušą, tualetą, balkoną. Sąlygos nebuvo labai blogos. Vienintelis minusas – nebuvo virtuvės, tad nei karto per mėnesį nesigaminom valgyti. Studentų buvo apie 35, visi gyvenom toje pačioje vietoje po du. Centras buvo labai arti, o ligoninę troleibusu pasiekdavom per 15-20min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimą gaudavome kartą per dieną netoli bendrabučio esančioje valgykloje. Maistas buvo neblogas ir didelės porcijos, bet serbai labai mėgsta valgyti daug mėsos bei bulvių ir mažai daržovių, o prie 35 laipsnių karščio tai atrodo kažkaip nesuderinama.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo puikiai organizuota, kasdien turėjome veiklos ir daug pamatėme. Tačiau papildomai mokėti reikėjo beveik visur. Aišku, kainos kartais nesiekdavo 2 eurų, tačiau buvo ir didesnių išlaidų. Keliavome į Bosniją ir Hercegoviną bei Montenegro. Taip pat į vieną Serbijos kurortą. Šios kelionės nebuvo labai gerai suorganizuotos, siūlau savarankiškai aplankyti šias šalis, nebent ateityje pakeis šiek tiek programą.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skrydžiai buvo labai brangūs, tad keliavome autobusais. Pusę metų prieš kelionę per Luxexpress nusipirkome bilietus į Budapeštą – kainavo apie 10 eurų. Iš ten panašia kaina nuvykome į Belgradą. Iš Belgrado keliavome į Montenegro, Kroatiją, Austriją ir tada namo. Vėlgi autobusais. Kelionės varginančios, nes keliai prasti ir kalnuoti, bet pamatėme ir sutaupėme daug. Visus bilietus pirkome iš anksto internetu. Reikia pabrėžti, kad balkanai papildomai apmokestina bagažą (apie 1 euras), o Belgrado stotyje reikėjo papildomai mokėti (irgi apie 1 eurą) norint patekti į autobusų stovėjimo aikštelę. Vietiniai studentai mus pasitiko ir išlydėjo.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Į Serbiją keliauti rekomenduoju tiems, kas trokšta patirti nuotykių, susirasti naujų draugų ir gerai praleisti laiką! Visiems čia atvykusiems gera kompanija ir pramogos buvo svarbiausias dalykas! Į Lietuvą grįžome pilnos įspūdžių. Toliau bendraujame su kai kuriais studentais ir planuojame kitąmet susitikimą su jais!

 

Indrė
Profesiniai mainai
Belgradas, 2016 m. liepa
Clinical Center of Belgrade

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Galbūt Belgradas nėra pats gražiausias miestas, žavintis įspūdinga architektūra, bet labai žavus savo balkanietišku temperamentu. Miestas taip pat garsėja savo naktiniu gyvenimu, ir iš tiesų – tai niekada nemiegantis miestas. Kainos mažesnės nei Vilniuje (papietauti galima už kelis eurus, bokalas alaus apie 1,5eur). Važinėjome autobusais/troleibusais (studentiškas nuolatinis mėnesio bilietas kainavo apie 7eur).
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau anesteziologijos ir reanimacijos skyriuose. Kiekvieną rytą turėjau prisistatyti profesorei, kuri mane paskirdavo į kurią nors operacinę arba reanimaciją. Kiekvieną dieną buvau vis su kitu gydytoju arba rezidentu. Didžiąją praktikos dalį sudarė stebėjimas, tačiau paprašius leido atlikti kai kurias procedūras (intubuoti ir panašiai). Gydytojai gana gerai kalba angliškai, paslaugūs, noriai atsako į klausimus, paaiškina. Praktikos kiekis labiausiai priklauso nuo paties – niekas griežtai į lankomumą nežiūrėdavo. Praleisdavau apie 5h per dieną. Bendrai praktika esu patenkinta.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Visi atvykę studentai (apie 40) gyveno bendrabutyje, po du kambaryje. Kiekvienas kambarys turėjo atskirą vonios kambarį. Minusas – kambariuose buvo labai karšta (ypač kurių langai buvo į pietų pusę, 3-4 aukšte). Jokių virtuvių nebuvo, tik tai bendras šaldytuvas ir kavos aparatas pirmame aukšte.
Iki ligoninės važiuodavau troleibusu, kažkur 5 stoteles, tai užtrukdavo apie 15min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome maitinimą vieną kartą per dieną, valgykloje prie bendrabučio. Maistas nebuvo ypatingai skanus, bet didelės porcijos. Serbai valgo labai daug mėsos, kartais atrodo, kad valgydavome „mėsą su mėsa“, o ne su daržovėmis.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
SUPER! Kiekviena diena suplanuota nuo ekskursijų po pietų į įvairius lankytinus objektus iki savaitgalio išvykų į Bosniją, Juodkalniją (Balkan weekend) ar kitas Serbijos vietas. Dalyvau savaitgalio išvykoje „National weekend“, keliavome į Zlatibor kalno regioną. Balkan weekend nerekomenduočiau tiems, kuriuos gąsdina ilgos kelionės autobusu (ilga kelionė autobusu (apie 15h), nedaug laiko Juodkalnijoje, Bosnijoje, skubėjimas), rekomenduočiau susiorganizuoti ten kelionę po praktikos, neskubant :). Taip pat Belgradas žymus savo naktiniu gyvenimu – nuo vietinių kafanų iki klubų, kurie vasarą išsikelia į laivus upėje (rekomenduočiau aplankyti „Freestyler“ ;D ).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Tiesiai į Serbiją nevažiavau, todėl tiksliai pasakyti kainos negaliu. Grįždama taip pat keliavau po Juokalniją, Kroatiją, Austriją. Šiaip lėktuvo bilietai į Serbiją gana brangūs, nėra tiesioginių skrydžių. Todėl rekomenduočiau susižiūrėti anksčiau. Vietiniai studentai pasitiko, nuvežė iki
bendrabučio.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nerekomenduočiau vykti tiems, kurių svajonių miestas Viena ar Paryžius, nes teks nusivilti 😀 Bet trokštantiems pajusti tikrą balkanietišką charakterį, nebijantiems nuotykių – ši šalis kaip tik!

 

Milda
Profesiniai mainai
Belgradas
, 2015 m. liepa
Clinical centre of Serbia

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas neįspūdingas ir netvarkingas. Susisiekimo sistema nebloga. Yra nemažai veiklos jaunimui – barai, klubai. Kainos panašios kaip Lietuvoje.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktiką atlikau pulmonologijos skyriuje. Ten praleisdavau 4-5 valandas kasdien. Praktikos metu daugiausia stebėjau. Vėliau leido atlikti keletą procedūrų. Visai įdomu, nors naudos mažokai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje (30 mainų studentų). Kambary gyvenome daugiausiai po 3 studentus. Sąlygos prastos, virtuvės nebuvo, tačiau ligoninė netoli, tik 4 stotelės.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maitinimas universitete 1 kartą. Nelabai skanu, beveik vien mėsa.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo vykdoma 4-5 kartus per savaitę. Už ją reikėjo mokėti. Keliavome ir mieste, ir po visa šalį.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu. Bilietai kainavo 236 €. Oro uoste pasitiko vietiniai studentai.

 

Giedrė
Profesiniai mainai
Belgradas
, 2015 m. liepa
Clinical centre of Serbia

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Susisiekimo sistema gera, galima keliauti tramvajais, troleibusais ar autobusais. Jais keliauti galima visur. Nuolatinis bilietas galioja visam viešajam transportui. Su juo iki vidurnakčio važinėti galima nemokamai, tačiau po vidurnakčio viešasis transportas yra mokamas. Taksi yra pakankamai pigus. Po praktikos dažniausiai lankydavomės Kalamegdan’e centre. Nustebino, kad Serbijoje rūko praktiškai visi, nėra draudžiama rūkyti viešose vietose, kavinėse, restoranuose, todėl nerūkantiems yra labai nemalonu. Taip pat gatvėse labai daug šiukšlių.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktiką atlikau LOR skyriuje. Ligoninėje praleisdavau nuo 3 iki 6 valandų. Operacijose asistuoti neteko, tačiau stebėti teko ne vieną. Buvo suteikta galimybė pačiai apžiūrėti pacientus. Praktika buvo naudinga, informatyvi ir įdomi. Visuomet šalia būdavo pozityvūs gydytojai, kurie džiaugdavosi sulaukę klausimų ir mielai į juos atsakydavo. Gydytojai paliko labai gerą įspūdį.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje. Praktiką atiko 30 mainų studentų ir visi gyvenome tame pačiame bendrabutyje, kambaryje po 3 studentus. Kiekviename kambaryje buvo po nuosavą dušą ir tualetą. Gyvenimo sąlygos geros, tačiau labai trūko šaldytuvo, virtuvės ir kondicionieriaus. Lauko temperatūra beveik visą mėnesį buvo 40 laipsnių dienos metu, naktimis 25-30 laipsnių. Temperatūra mano aukšte buvo didžiausia, todėl kitiems siūlyčiau esant galimybei prašyti kambario pirmame aukšte.
Ligoninę pasiekti užtrukdavo 20 minučių (4 stotelės nuo bendrabučio).
Įspūdžiai apie maitinimą:

Buvo suteiktas maitinimas vieną kartą per dieną, prieš tai išdalinti kuponai. Kavinė buvo universitete. Galima buvo rinktis iš 3-jų „skirtingų“ patiekalų (kiaulienos, kiaulienos, kiaulienos ir jautienos), alergiškiems kiaulienai arba jos nevalgantiems dėl religijos, galima buvo pasirinkti ir vištieną. Pavalgyti užtekdavo, bet kasdien mėsos per daug.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Socialinė programa buvo organizuojama, kasdien buvo suplanuota įvairi veikla. Už viską reikėdavo mokėti: bilietai į zoo sodą, traukinio bilietai į Novi Sad, Zlatibor miestus. Patys studentai  taip pat susiorganizuodavo veiklos. Būnant Serbijoje verta aplankyti ir kitas Balkanų valstybes.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Vykau lėktuvu. Mano skrydis buvo netiesioginis, labai varginantis, nes daug laiko teko laukti tarp skrydžių, tačiau kitomis dienomis buvo galima rasti ir patogesnį variantą. Lėktuvo bilietai į abi puses kainavo apie 230 eurų. Vietiniai studentai pasitiko oro uoste, atvežė iki bendrabučio, išvykstant taip pat išlydėjo.

 

Vilija
Profesiniai mainai
Kragujevac, 2014 m. rugpjūtis

Klinički centar Kragujevac

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Džiaugiuosi, jog praktiką atlikau ne sostinėje, o ketvirtame pagal dydį Serbijos mieste (apie 150 000 gyv.). Buvo proga pamatyti tikrą serbišką gyvenimą, vietinius žmones, jų kasdienybę, džiaugsmus, vargus, pramogas, rutiną. Šalis savita – šiek tiek chaoso, bet tai tik priduoda egzotikos! Žmonės, ypač mažesnėse gyvenvietėse, labai malonūs su užsieniečiais, paprašius pagalbos stengsis padėti. Serbijoje daug kas vyksta sava tvarka (tiksliau, nelabai tvarkingai, pvz.: autobusų tvarkaraščiai ir maršrutai), bet tai tik suteikia galimybę atrasti dar vieną nuotykį. Geografinė miesto padėtis labai patogi keliavimui šalyje (Kragujevac yra centrinėje Serbijos dalyje), ar net už jos ribų. Keliaudami aplankėme didžiausius šalies miestus Belgradą, Niš, Novi Sad, tad pamatėme tiek Osmanų imperijos, tiek Austro-Vengrijos imperijos architektūrinius palikimus, o Vrnjacka Banja – miestelis garsėjantis savo mineraliniais vandenimis. Pastebėjimas: Serbija yra rojus kavos mylėtojams, rūkoriams, kokybiško greito maisto valgytojams, tačiau vegetarai gali turėti problemų!
Įspūdžiai apie praktiką:

Galimybė atlikti praktiką su anesteziologais – NEĮKAINOJAMA. Užsienio šalyje praktika terapiniame skyriuje nemokant vietinės kalbos būtų sudėtinga, tuo tarpu su anesteziologais galėjau dalyvauti labai įvairiose operacijose (pradedant Cezario pjūviu, LOR operacijomis, kelio ir klubo sąnarių keitimais, baigiant atviromis galvos smegenų operacijomis ir t.t.). Gydytojai anesteziologai mielai dalinosi savo darbo ypatybėmis, rodė, aiškino ir leido pačiai atlikti tam tikras procedūras (intubacija, laringinės kaukės įvedimas ir t.t.), operacijos metu turėjo laiko aiškinti apie operacijos eigą, procedūras, naudojamus vaistus, bei atsakinėti visus man rūpimus medicininius klausimus. Taip pat buvo naudinga susipažinti su priešoperaciniu paciento paruošimu ir pooperacine priežiūra.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:

Kambarys dvivietis, patogus, trūko tik šaldytuvo ir virtuvės. Internetas gana lėtas. Bendrabučio vieta labai patogi – pats miesto centras, visur buvo galima vaikščioti pėsčiomis, viešuoju transportu naudotis neprireikė.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Pietūs ligoninės kafeterijoje būdavo tikrai neblogi. Pusryčius ir vakarienę valgydavome bendrabutyje. Čia maistas nebuvo įspūdingas – sumuštiniai ir labai saldi arbata. Praktiškai kasdien tas pats. Visgi, turėjome progą išragauti vietinį maistą kavinėse ir restoranuose.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Pirmą pusę mėnesio vietinis IFMSA prezidentas buvo išvykęs, tad socialinę programą daugiausia organizavome patys (užsienio studentai). Kadangi miestas nebuvo itin didelis, išbandėme praktiškai viską -baseinus, ežerus, kinus, vietines kavines/kafanas, restoranus, koncertus parke, muziejus, bei istorines vietas. Serbijos studentai suorganizavo mums „International food and drink party“, savaitgalį Belgrade, o kitas keliones planavome patys. Vietiniai studentai visuomet mielai siūlė savo pagalbą.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:

Mane kuravusi studentė buvo labai maloni, organizuota ir atsakinga, tad iš anksto padėjo susiplanuoti kelionę (iš oro uosto į Belgradą ir iš Belgrado į Kragujevac). Mane pasitiko Kragujevac autobusų stotyje, nuvežė į bedrabutį. Tai buvo sklandžiausia.

 

Matas
Profesiniai mainai
Kragujevac, 2014 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Tikras serbiškas, balkaniškas gyvenimas, kurį galime pamatyti tik filmuose.
Įspūdžiai apie praktiką:

Geri.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Geri.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Geri.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Geri.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Neblogi.

 

Algirdas
Profesiniai mainai
Belgradas, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas didelis, ~2 milijonai žmonių. Gerai išvystyta visuomeninio transporto sistema, tačiau Belgradui verkiant trūksta metro. Daug laiko sugaišti keliaudamas per miestą autobusais, tramvajais ir troleibusais. Dažnai reikia keliauti su persėdimais. Jei važiuosi sąžiningai, tai kelionės kainuos tikrai brangiai, bet Belgrade laisvai galima važinėti zuikiu. Rugpjūčio mėnesį lauke vidutiniškai buvo 36 laipsniai šilumos, lijo vieną dieną, todėl dėl įdegio jaudintis tikrai nereikia. Žmonės yra labai geri, dažnas moka ar bent jau supranta angliškai, todėl pasimetus tikrai bus, kas padeda. Tokios socialinės programos, kokia yra Lietuvoje, ten tikrai nerasi, vietiniai kontaktiniai asmenys tau padės ką nors susiorganizuoti, bet turi pats turėti kokių nors idėjų.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Belgrado klinikiniame centre, kraujagyslių chirurgijos skyriuje. CA buvo nurodyta, kad eisiu į kardiotorakalinės chirurgijos skyrių, bet pasirodo, kad kraujagyslių chirurgijos skyrius surenka visus studentus, pasirinkusius ką nors susijusį su chirurgija. Praktika gera, buvau įtrauktas į dienos operacijų planus, todėl būdavo aišku, kada kas asistuoja. Į operacines reikėdavo prisistatyti 07:30, dieną baigdavau po penkminutės 14:00. Visi daktarai kalba angliškai, noriai pasakoja apie operaciją ir kitus dalykus, tereikia tik retkarčiais užduoti klausimą. Serbai mėgsta Vokietiją, todėl yra daktarų, laisvai kalbančių vokiškai. Šiaip medicinos lygis Serbijoje yra žemesnis nei Lietuvoje, bet kaltę galima suversti ant mažo finansavimo. Patys specialistai yra geri.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Bendrabučiai geresni už Lietuvos, tačiau kambariuose nėra šaldytuvo, todėl realiai nieko gero negali nusipirkti, nes viskas tuoj pat 30 laipsnių temperatūroje suges. Kambariuose gyvenama po du, yra dušas, tualetas, kriauklė, maža kaitlentė, ant kurios puodelis vandens užverda per 10 minučių. Bendrabutyje nėra virtuvių, nes visi vietiniai studentai gali pigiai valgyti bendrabučių komplekso valgykloje. Bendrabučio kambarį kas kelias dienas sutvarkydavo valytoja, taip pat pakeisdavo rankšluosčius.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Atvykus gavome pusryčių ir vakarienės kuponus. Iki rugpjūčio 22 dienos, kada sugrįžo didžioji dauguma studentų, pusryčius ir vakarienę galėdavome valgyti kitame bendrabutyje, kuris yra už 40 min kelio nuo bendrabučio, kuriame gyvenome, ir 20 min nuo miesto centro. Vėliau atsidarė visų miesto studentų bendrabučių valgyklos, todėl valgyti galėjome bet kur. Maistas valgyklose geras, beveik toks pat, kaip ir Lietuvoje, galima rinktis iš kelių variantų.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Pasirinkau skrydį iš Rygos į Belgradą su airBaltic. Kainavo apie 170€, į Rygą važiavau su LuxExpress, todėl kelionė neprailgo.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jei važiuoji į Belgradą, pasiruošk daug laiko praleisti kamščiuose arba dar daugiau vaikštant pėščiomis.

 

Agnė
Profesiniai mainai
Kragujevac, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Vaikščiojau pėsčiomis. Iš autobusų stoties iki bendrabučio 1eur.  ( Happy taxi pats pigiausias)
Įspūdžiai apie praktiką:
Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Prižiūrėdavo gydytojai rezidentai kartu su profesoriumi. Eidavau kiekvieną dieną nuo 8:30 iki 13/14val. Tai priklausydavo nuo operacijų skaičiaus dienai. Praktika buvo naudinga, nes pamačiau anesteziologo darbą, galėjau viską savom rankom pačiupinėti, prisiminti vaistų veikimo mechanizmus ir t.t
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome nuosavame name pas anesteziologijos klinikos profesprių. Kambariuose po 1-3 studentus. Kiekviename aukšte virtuvėlė, wc ir dušas. Gyvenimo sąlygas vertinu 8.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Iš vietinės organizacijos gavome 60 eurų maistui. Šiaip visoje Serbijoje maistas labai pigus. Už 1-2 eurus gali drąsiai pavalgyti, jei kaina virš 2 eurų patartina dalintis su draugu, nes porcijos nesveiko dydžio 🙂 Viskas ten skanu, tik nelabai sveika. Pakankamai daug greito maisto.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Rygos į Belgradą ( ~2val skrydis). Iš oro uosto iki autobusų stoties nepatartina važiuoti taxi, nes galite sumokėti 50eur, o susirasti vietinį autobusą ( 1eur.) Belgradas – Kragujevac bilieto kaina svyruoja nuo 5 – 7 eur.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Balkanų šalys puikiausias pasirinkimas vykti:
1. Ten labai pigu ir gali susirasti draugų iš „brangesnių“ kraštų
2. Gražūs miestai ir nereali gamta.
3. Jokių problemų susikalbėti angliškai
4. Galima pigiai aplankyti gretimas šalis.
5. Vietiniai žmonės pasirengę padėti ir labai nuoširdūs.
6. Svarbiausia draugiškas kolektyvas klinikose, kuris nori parodyti kiek įmanoma daugiau.

 

Vilius
Profesiniai mainai
Belgradas, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste galima važinėti tik su vienkartiniais bilietais (vieno kaina apie 1,5Lt), bet kadangi iki ligoninės reikia važiuoti su persėdimu, susidaro bent 6 Lt per dieną. Vis tik kontrolieriai nėra žvėrys, tai galima bandyti važinėti už Serbijos mokesčių mokėtojų pinigus. Miestas didelis, tai autobusų neišvengsite.
Įspūdžiai apie praktiką:
Psichiatrijos skyriuje. Daugelis skyriaus gydytojų rugpjūtį atostogauja, todėl neturėjau atskiro vadovo – buvau atiduotas rezidentams. Vaikščioti į ligoninę niekas neverčia ir nustatyto laiko, kiek reikia išbūti nėra. Paprastai dalyvaudavau tik vizitacijose (kasdien po 2-3h).
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimo sąlygos geresnės, nei galima buvo tikėtis. Gyvenome po du studentų bendrabutyje – hostelyje. Kiekvienas kambarys turi atskirą dušą – tualetą. Valytojos kasdien išneša šiukšles, pakeičia rankšluosčius. Deja, tik retas kambarys turi šaldytuvą (kai lauke +36 visą mėnesį, tai tikrai aktualu). Nuo bendrabučio iki centro 50 minučių pėsčiomis arba 20 minučių autobusu (važiuoja labai dažnai), bet vieta labai judri, aplink pigesnės kavinės, parduotuvės nei centre.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pirmas 10 dienų iki valgyklos teko važiuoti bent valandą, nes vietinė valgykla liepą ir iki rugpjūčio vidurio neveikia. Papraščiau maistą buvo pirkti aplinkinėse užeigose, kuriuose MILŽINIŠKAS sumuštinių, užkandžių, blynų ir pan. pasirinkimas (3-10 Lt). Šiaip maisto kuponai galioja pusryčiams (8-9 val.) ir vakarienei (6-7 val.). Maistas toks pats kaip pas mus: omletas, dešrelės, bulvių košė su įvairia mėsa, ryžiai su žuvim ir pan.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skrydis Vilnius-Ryga-Belgradas ir Belgradas-Ryga-Vilnius 650 Lt.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jei jūsų svajonių miestas – Paryžius, o svajonių šalis Norvegija, pagailėkit savęs ir į Serbiją nevažiuokit.

 

Viktorija
Profesiniai mainai
Kragujevac, 2009 m.

Įspūdžiai apie praktiką:
Tik teigiami!
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
10+!
Įspūdžiai apie maitinimą:

Valgėme tris kartus per dieną studentams skirtoje valgykloje. Maistas buvo skanus! Taip pat nebrangūs vaisiai ir daržovės.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Buvo viskuo pasirūpinta!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:

Iki Belgrado skridau lėktuvu, o iš ten važiavau autobusu iki Kragujevac miesto. Visa kelionė užtruko apie septynias valandas. Mieste patogu naudotis viešuoju transportu (autobusais). Bilietas kainuoja priklausomai nuo kelionės ilgio, tačiau kaina nedidelė.

Agnė
Moksliniai mainai
Novi Sad, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Novi Sad – antras pagal dydį miestas Serbijoje. Miestas vakarų Europos stiliaus, todėl čia daugybė žmonių kalba angliškai, problemų susikalbėti beveik nekilo. Žmonės šilti ir svetingi, šeima pas kurią gyvenau, man kas vakarą kepdavo pyragus ir ruošė nacionalinius Serbiškus patiekalus. Miestas panašus į Kauną – čia daug studentų, todėl naktimis siaurose gatvelėse pilnose puikių ir nemokamų barų, pabų, naktinių klubų, virdavo veiksmas. Visą naktį. Viešasis transportas patogus, tačiau gana brangus – 1,5 Lt vienas bilietas. Nuolatinio bilieto užsienio studentai pirktis negali, todėl gana dažnai tekdavo pasinaudoti taksi paslaugomis, kuris važiuojant keturiese, būdavo netgi šiek tiek pigesnis nei važiavimas autobusu. Novi Sade yra daug puikių muziejų, parkų, veikia tvarkingas ir prižiūrėtas viešasis paplūdimys (įėjimas į jį kainuoja apie 1 litą, o būti gali kiek nori). Maisto parduotuvės dirba panašiai kaip ir Lietuvoje, sekmadieniais taip pat. Naktimis “ištroškus” nesunkiai galima rasti ir ko atsigerti. Visiems, kurie būsite Novi Sade – būtinai aplankykite Fortress, nuvažiuokite į Subotica, Sremski Karlovči, Salaš – tai nuostabios vietos.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką Endokrinologijos skyriuje. Turėjau rašyti mokslinį darbą, tačiau nuvykus į vietą planai pasikeitė. Kartu su kitais studentais kasdien eidavome į skyrių ir drauge su gydytojais vizituodavome pacientus, juos apžiūrėdavome, apčiuopdavome. Ypač daug dėmesio skirdavome diskusijoms apie įvairias patologijas kartu su mus prižiūrinčia gydytoja. Kartais nueidavome į didžiulį ir vos prieš metus atsidariusį priimamojo bloką – naujausia ir moderniausia įranga, atskiri aukštai operacinių, reanimacijos palatų, skirtingų specialistų kabinetų, diagnostikos patalpų ir visas šis 4 aukštų statinys – priimamasis skyrius. Teko atlikti ir išstudijuoti DEXA kaulų tankio tyrimą, hemodializę. Nors praktika nebuvo labai įdomi, tačiau pagilinau savo anglų kalbos žinias, sutikau ne vieną puikų ir kompetetingą gydytoją, gavau daug naudingų patarimų ir žinoma, sužinojau dar daugiau apie mediciną.