Rusija

Artūras
Profesiniai mainai
Jekaterinburgas, 2016 m. liepa
Jekaterinburgo miesto 11 Vaikų ligoninė, Apskrities 1-oji Vaikų ligoninė, 1-oji Vaikų poliklinika

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas gan didelis, 1.4 milijono gyventojų, tačiau visi miesto kampai gan lengvai pasiekiami. Laisvas laikas nuo praktikos mieste priklausydavo nuo mūsų, studentų, noro arba eidavom aplankyti lankytinų vietų, arba į muziejų, arba į kavinę, arba bendraudavom bendrabuty. Lankomiausia vieta yra Bažnyčia ant Kraujo, tai vieta, kur buvo nužudyta paskutiniojo Rusijos caro šeima. Siūlau aplankyti keletą miesto parkų, kur tikrai ramu ir gražu, viename iš jų gana daug voverių. Taip pat aplankyti apžvalgos aikštelę aukščiausiame dangoraižyje bei pasivaikščioti upės pakrante. Visai linksma paplaukioti motorine valtimi po užtvanką. Susisiekimas mieste geras, yra autobusai, troleibusai, metro, tramvajai ir maršrutiniai taksi. Kaina visur vienoda – 26 rubliai (2016 m. liepos mėn. tai apie 0,4 EUR).
Bendrai kainos parduotuvėse mažai kuo skiriasi nuo lietuviškų, kai kas brangiau, kai kas pigiau, tačiau pasirinkimas platus, norintys sutaupyti, galės tai padaryt.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Vaikų ligų skyriuje. Ligoninėje vidutiniškai praleisdavai 4-5 valandas, kai buvo praktika poliklinikoje – šiek tiek ilgiau. Teko ir stebėti, ir rūpintis pacientais. Nuolat prižiūrintis gydytojas buvo. Praktika buvo naudinga tuo, kad pavyko pamatyti/išgirsti tai, ką nepavyko sužinoti semestro metu dėl laiko stokos.
Kolega iš Danijos itin gyrė oftalmologų darbą, jų greitai bei kokybiškai atliekamas operacijas ir tvirtas akademines žinias.
Praktikos metu galėjau koreguoti savo darbą, pavyzdžiui, jei norėdavau galėjau nueiti į kitą skyrių ir susipažinti su jo veikla, taip pat budėti priėmimo skyriuje ar stebėti atliekamas procedūras.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendinimas buvo bendrabutyje. Kambariuose po 2 arba po 3. Visi mainų studentai gyveno tame pačiame aukšte. Mūsų apgyvendintas aukštas yra sutvarkytas, švarus (valytoja ateidavo kasdien), jokių įnamių nebuvo. Kambariai suskirstyti į tokius „butus“: vienas trivietis kambarys, vienas dvivietis kambarys ir dušas su tualetu. Iš esmės gyvenome po tris, antras kambarys liko tuščias, tai sanitariniu mazgu dalijomės trise. Atvykus suteikiama patalynė (keičiama kas 10 dienų, bet reikia prašyti), didelis ir mažas rankšluosčiai (keičiami pagal pageidavimą, kad ir kiekvieną dieną) ir trys pakabos, bet jei reikia galima paprašyti ir daugiau. Taip pat duodamas skystas muilas savaitei.
Virtuve dalinomės visi bendrai. Buvo kažkiek stalo įrankių ir indų, taip pat 3 viryklės, arbatinukas, mikrobangų krosnelė, trys šaldytuvai ir, žinoma, kriauklės. Kas savaitė buvo suteikiama po naują butelį indo ploviklio ir dvi kempinėlės indams plauti.
Buvo svetainė su televizoriumi, balkonas, kur galima džiovinti skalbinius, ir skalbykla su dviem skalbimo mašinomis.
Prie pagrindinio įėjimo sėdi apsauginis, kuris įleidžia į bendrabutį tik su kortelėm (išduodamos atvykimo dieną), o aukštas, kuriame gyvenome, yra rakinamas, patekti galima irgi su ta pačia elektronine kortele. Apgyvendinimo aukšte yra visą parą dirbanti budinti.
Labai patogu dar tai, kad 5 minutės nuo bendrabučio yra visą parą veikianti maisto prekių parduotuvė, kas studentiškam gyvenimui yra itin patrauklu.
Nuo bendrabučio iki 11 ligoninės užtrukdavo nueiti apie 7 minutes, o iki kitų gydymo įstaigų važiuoti viešuoju transportu apie 20 minučių.
Vienintelis minusas – bendrabutyje nėra belaidžio interneto ryšio. Bendras apgyvendinimo įvertinimas yra tikrai puikus.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Buvo skirti dienpinigiai visam mėnesiui, šiek tiek daugiau nei 5100 rublių (2016 metų liepos mėn. tai apie 73 EUR). Ligoninėse yra valgyklos, maistas kokybiškas, bet valgyklos lygio. Poliklinikoje buvo bufetas su užkandžiais.
Pačiame mieste yra daugybė vietų, kur galima pavalgyt, labai skanių ir jaukių.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo organizuota tiek mieste, tiek jo priemiesčiuose (Ganina Jama vienuolynas ir caro šeimos palaikų aptikimo vieta, Europos-Azijos geografinė siena), tačiau buvo gan skurdoka. Už keliones mokėti reikėjo.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu, nes taip greičiau, traukiniu užtruktų vien tik į vieną pusę 2 dienas. Bilietų kaina 330 EUR pirmyn-atgal, bilietus pirkau iškart, kai tik gavau patvirtinimą dėl miesto, į kurį vyksiu. Visus atvykusius pasitiko vietiniai studentai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Vykstantiems patariu turėti bent minimalias rusų kalbos žinias, nes nekiekviena kavinė ar restoranas turi meniu anglų kalba, taip pat pasiklausti gatvėje ar parduotuvėje, ar įsigyti bilietą kioske bus labai problematiška.

 

Elena
Profesiniai mainai
Ekaterinburgas, 2015 m. Liepa
No.1 miesto ligoninė, No. 23 miesto ligoninė, Valstybinis Uralo Medicinos universitetas

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai patiko miestas į kurį patekau. Jame yra daugiau nei milijonas gyventojų, tai penktas pagal dydį Rusijos miestas, turintis nemažai istorinių objektų. Susisiekimas mieste: autobusai, tramvajai, metro. Kainos mieste nemažos, panašios kaip Vilniuje. Pvz.: viešojo transporto vienkartinis bilietėlis kainuoja 40 euro centų.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau anesteziologijos – reanimatologijos skyriuje. Ligoninėje praleisdavome nuo 9h iki 14h. Stebėdavome operacijas, lankydavome pacientus reanimacijos skyriuje. Teko rinkti anamnezę, intubuoti (2 kartus). Skyriaus vedėjai ir kiti gydytojai buvo malonūs. Praktika buvo labai naudinga, bet reikia bent kažkiek mokėti rusų kalbos, nors kai kurie gydytojai ir kalba angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Labai geros gyvenimo sąlygos. Gyvenome medicinos studentų bendrabutyje. Mainų studentų buvo 16. Gyvenome visi viename aukšte (į jį galima būdavo įeiti tik su elektroniniu raktu), turėjome vieną virtuvę. Kambaryje gyvenome po 2-3 žmones (kambariai suskirstyti į blokus: du kambariai ir vonios kambarys-dušas, tualetas). Kambarius valydavo valymo firmos, patalynę, rankšluosčius keitė budinčios moterys (kiekvieną dieną mūsų aukšte budėdavo moteris). Buvo dvi skalbimo ir džiovinimo mašinos, lygintuvas. Nuo bendrabučio iki vienos ligoninės galima buvo eiti pėsčiomis apie valandą arba važiuoti autobusu apie 30 min. Iki kitos ligoninės važiuoti galima tramvajumi apie valandą arba metro apie 10 min ir eiti pėsčiomis (40 min). Nuo bendrabučio miesto centrą galima buvo pasiekti per 30 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas nebuvo suteiktas. Visos programos metu buvo skirta ~40 eurų dienpinigių. Mieste buvo įvairių valgyklų, kavinių, kuriose galima buvo pavalgyti pietus, tai kainuodavo ~3,6 euro.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo organizuojama beveik kiekvieną dieną (darbo dienomis: ekskursijos, muziejai, pasivaikščiojimai po miestą, savaitgaliais klubų, barų lankymas, vakarėliai, ekskursijos už miesto).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Rusiją skridau lėktuvu, bilietas kainavo 290 eurų. Oro uoste pasitiko vietinė koordinatorė.

 

Aleksadr
Profesiniai mainai
Ekaterinburgas, 2015 m. Liepa
1 municipalinė ir 23-ioji miesto ligoninės

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Jekaterinburgas, tai Rusijos gilumoje esantis graųus ir didelis miestas (1,5 mln. gyventoju). Viešasis transportas : metro, autobusai, troleibusai, tramvajai. Gražus miesto centras, upė, užtvanka. Mieste viskas brangiau nei Lietuvoje, taigi būkit pasiruošę išleisti daugiau pinigų… Is IFMSA pusės maistu nebuvo tinkamai pasirupinta, nes 40 eurų mėnesiui tikrai neužteks, kad ir kaip taupiai begyventum. Viešojo transporto bilietas kainuoja apie 0,3 Eur. Prieš važiuojant į ekskursijas irgi patariu gerai pasidomėti, ar tikrai objektas bus vertas demesio, nes brangesnė ekskursijos kaina nereiškia įdomesnės ekskursijos ;-). Ir nepamiršk pasimokyti rusų kalbos, nes tiek zmones gatvėje, tiek gydytojai angliškai kalba sunkiai…
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau anesteziologijos-reanimatologijos skyriuje. 1-oji municipalinė ligoninė, tai ir rezidentu bazė, todėl joje daug dėstytojų, docentų ir profesorių. Turint noro galima buvo sužinoti daug iš anesteziologijos srities. Bendrai ligoninės personalas geranoriškas. Gydytojai noriai aiškindavo apie savo profesijos subtilybes, leisdavo atlikti tam tikras manipuliacijas. Galėjau laisvai vaikščioti į operacines, nes susipažinau su anesteziologais ir rezidentais, kurie noriai leisdavo dalyvauti. Bendrai praktika tikrai buvo naudinga!
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje su vaikinu iš Slovakijos. Greta kambaryje gyveno dar 3 vaikinai. Visi naudojomės bendru tualetu ir vonia. Virtuvė buvo bendra aukštui, skalbykla irgi. Iki ligoninės viešuoju transportu užtrukdavo nuvažiuoti apie 40 min., peščiomis – 1:10. Gyvenimo sąlygos normalios – nieko ypatingo, bet ir nebuvo baisu gyventi 🙂
Įspūdžiai apie maitinimą:
Davė dienpinigius (apie 40 eurų mėnesiui), kurių vargiai užteko gal savaitei. Po to valgiau iš savo pinigų. Lietuvoje maistas skanesnis 🙂
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo gana brangi – siūlyčiau atsakingai rinktis lankytinus objektus, nes kai kurie objektai (senas rąstinis namas, iki kuri0 važiuoti reikia 200 km) gali būti tiesiog neįdomus ir užimti visą dieną 🙂
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau lėktuvu su persėdimu Stambule (nes taip buvo pigiau). Skrydis niekuo nesiskiria nuo kitų skrydžių. Visgi patogiau būtų skristi tiesiai (pvz. per Maskva). Vietiniai studentai pasitinka ir išlydi 😉

 

Artūras
Profesiniai mainai
Maskva, 2014 m. liepa
14 Klinikinė miesto ligoninė, Maskvos valstybinis medicinos ir odontologijos universitetas

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Maskva yra be galo didelis ir be galo gražus miestas, kuris nuo likusios Rusijos skiriasi kaip diena ir naktis. Rusai, bent jau Maskvoje, yra labai šilti, geranoriški žmonės, tačiau tik tuomet, jei pats parodai iniciatyvą. Norint apsiprasti su Maskvos gyvenimo ritmu reikia šiek tiek laiko, kadangi gyvenimas čia vyksta nepaprastai greitai. Pats miestas yra tikrai saugus, galbūt net saugesnis nei Kaunas, kadangi visur pilna policijos, metro gausu apsauginių, viską stebi vaizdo kameros. Žinoma, atsarga gėdos nedaro, tačiau perdėtai bijoti, jog kažkas tuoj užpuls ar apiplėš neverta.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo labai naudinga. Iš pradžių turėjau būti Kardiologijos skyriuje, vis tik apsistojau Vidaus ligų skyriuje, kur gavau nuostabią vadovę, mokiusią visko, ką pati moka. Skyriuje teko pamatyti daug įdomių ir retų atvejų, kurių studijuojant Lietuvoje mums paprasčiausiai nerodo. Paprašius slaugės labai geranoriškai pamokė daryti injekcijas, įvesti kateterį bei statyti lašalines. Teko sudalyvauti dviejose autopsijose.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Pats gyvenau pas artimuosius. Likę mainų studentai buvo apgyventinti šeimose įvairiose Maskvos vietose – vieni 100 metrų nuo Kremliaus, kiti 30 kilometrų nuo Maskvos.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Kadangi likę studentai gyveno šeimose, jie gaudavo maitinimą kartą per dieną ten. Aš gavau 3000RUB kompensaciją (gaunasi apie 7 litai dienai).
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinę programą teko organizuotis patiems, kadangi praktiškai buvome palikti likimo valiai. Mūsų buvo nedaug (7 studentai), gerai susibendravome, kadangi patys turėjome ieškotis veiklų ar vietų, kurias norėtume pamatyti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Kauno 18 valandų keliavau autobusu, tad buvo ne itin patogu, bet pakenčiama.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Maskva ir pati Rusija – vertas dėmesio mainų objektas, jei norima įgauti realios praktikos ir gauti naudos iš mainų, o ne tik gerai praleisti vasarą. Gydytojai čia labai geranoriški, elgiasi geriau nei su savais studentais. Žinoma, milžiniškas pliusas yra mokėti rusų kalbą. Be jos – niekur. Gydytojai angliškai nemoka (tuo labiau pacientai), tad nemokant rusiškai čia gali būti sunku. Bet, kaip patys rusai sako, ne toks baisus velnias kaip jį piešia, tai norint visada galima susikalbėti.

 

Ieva
Profesiniai mainai
Kurskas, 2013 m. liepa
Kursko apskrities ligoninė, Kurskas

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Kurskas – mažas miestas, tad jį pžiūrėti pakanka savaitės. Šalis – kontrastinga. Sostinė ir Sankt Peterburgas labai įspūdingi miestai. Labai įdomu palyginti skirtingus šios šalies miestus (turiu omeny, pabuvus labai mažame ir pamačius pačius didžiausius). Visiškai nemokant rusų kalbos iškyla problemų, nes tikrai nedaug žmonių kalba angliškai. Net ir sostinėje. Rusai labai myli savo kirilicą, tad užrašai, nuorodos dažniausiai neįskaitomos, nemokant kirilicos. Išimtis Sankt Peterburgas. Šiame mieste daugiau kalbančių anglų kalba. Kurskas neturi informacinio centro, neįmanoma gauti žemėlapio. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose informaciniuose centruose dirba labai malonūs žmonės, tad žemėlapių ir informacijos galima gauti kiek tik nori. Vėlgi Sankt Peterburge tai padaryti lengviau. Rusai labai paslaugūs. Asmeniškai man nė karto neatsakė padėti. Žinoma, labai naudinga bent truputį mokėti rusų kalbą. Metro didžiuosiuose miestuose tikrai nebrangus (Maskvoje – 30 rublių , Sankt Peterburge – 35), o metro stotelės kaip maži muziejai. Verta nusileisti apsižiūrėti net jei neketini niekur važiuoti. Kurske viešasis transportas kiek pakvaišęs, bet pigus: apie litą. Kelionės traukiniu – verta dėmesio atrakcija. Kelionės miegant, kai atrodo, jog nesugaišai laiko (trukmės: Kurskas – Maskva 7 valandos, Maskva – Sankt Peterburgas 10 valandų). Tu tiesiog ilsiesi. Beje, kelionės traukiniu taip pat pigios. Niekur nėra mėnesinių ar savaitinių bilietų. Daugumoje muziejų taikomos didelės nuolaidos studentams (Ermitažas nemokamas). Tik keliose vietose buvo būtinas ISIC‘as, daugumoje pakako ir lietuviško studento pažymėjimo. Kavinėse, baruose maistas bei gėrimai brangūs. Maistas parduotuvėse kiek brangesnis nei Lietuvoje, tačiau ir tam yra išeitis – turgus. Žinoma, didžiuosiuose miestuose jį rasti nėra taip lengva.
Įspūdžiai apie praktiką:
Rinkausi chirurgijos skyrių dėl kalbos barjero, tačiau studentai pasirinkę terapinio profilio skyrių tikrai nieko neprarado. Gydytoja buvo paruošusi jiems trumpas paskaitas anglų kalba, vertėjaudavo prie pacientų lovų. Chirurginiame skyriuje anglų kalba kalbėjo tik keli chirurgai, tad merginoms, nemokančioms rusiškai, praktika prailgo. Man asmeniškai labai pasisekė, nes gydytojams labai patiko, kad aš stengiuosi kalbėti rusiškai. Man jie viską pasakodavo, rodydavo. Atlikau pirmąją intubaciją savo gyvenime. Taip pat asistuodavome operacijose. Turėjome paruošti pristatymus apie savo šalį, miestą, universitetą. Didžiausias trūkumas, jog visi be išimties turėjome turistines vizas, todėl Rusijoje galėjome būti tik 30 dienų.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje. Turėjome savo bloką. Dalinomės virtuve. Joje buvo viryklė, kriauklė ir pan. Indus paskolino ten visą laiką gyvenatys studentai iš Brazilijos. Vienintelis trūkumas, kad 11 studentų turėjo vieną šaldytuvą. Pirmame aukšte buvo budėtojai, tad turėdavome grįžti iki 12 valandos, bet jie buvo geranoriški mūsų atžvilgiu. Dušu ir tualetu dalinomės keturiese. Kambariuose gyvenome po du. Gavome visą patalynę, taip pat galėjome naudotis ir skalbimo mašina. Gyvenome labai patogioje vietoje – pačiame miesto centre. Netoli buvo turgus, prekybos centrai, arti stotelės. Iki ligoninės važiuodavome apie 20 – 30 minučių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Jo nebuvo, mums atidavė pinigus, tačiau maistą galėjome gamintis namuose.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Ji buvo gana nyki. Negaliu sakyti, jog studentai nesistengė. Aprodė pačias gražiausias Kursko vietas, ėjome į cirką, į ledo areną, važiavome į festivalį. Galiu sakyti, kad 50% socialinės programos susiorganizavome patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Ilga kelionė, nemažai pasirinkimo variantų. Žinoma, skiriasi kaina. Aš važiavau autobusu iki Maskvos ir tada traukiniu iki Kursko. Kelionė ilga ir gana varginanti, tačiau neturėjau jokių problemų kertant sieną. Vienintelė bėda ta, kad nelabai gerai mokant kalbą, sunku nusipirkti traukinio bilietą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Visur reikalingas pasas. Būtina registruotis, kai atvyksti (jautiesi sekamas). Išmanusis su google translate – nepamainomas dalykas. O šiaip geri žmonės tie rusai, tik nelinkę šypsotis, sveikintis ir mėgsta pabumbėti. Bet pasišypsai, juokingai rusiškai pakalbi ir labai mieli pasidaro.

 

Rūta
Profesiniai mainai
Stavropolis, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Programos šūkis: it’s Russia – you’ll never know. O Stavropolis vasarą, deja, yra visiškai miręs miestas. Iš principo tai pramoninis-studentų miestelis, kuriame rugpjūtį visiškai niekas nevyksta, net barų daugelis uždaryta 🙂 Bet aplink yra daug gražių vietų – kalnai, jūra, parkai, kur galima iškeliauti savaitgaliais.
Įspūdžiai apie praktiką:
Mumis tikrai labai rūpinosi angliškai nekalbantys (!) bendrosios chirurgijos skryriaus vyrukai. Pasitaikė puikus skyriaus kolektyvas. Jei esate susidomėję chirurgija, Rusija jums puikiai tinka mainams – norintiems asistuoti operacijos metu leidžia daryti beveik viską. Bet aš norėjau į terapiją, tai… 😀

 

Lina
Profesiniai mainai
Kurskas, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Kurskas ganėtinai panašus į Kauną: savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi. Gyvenimas „verda“ pagrindinėje miesto gatvėje, kuri yra tikrai labai gražiai sutvarkyta. Dauguma gyventojų draugiški, tik vyresnės kartos atstovai į atvykėlius žiūri kreivai. Anglų kalba šneka retas. Labai juokingai atrodydavo, kai kartais pasakydavai rusui, kad nesupranti rusiškai, jie pakartodavo tą patį labai garsiai, kad suprastum 😀
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau bendrosios, torakalinės ir angiochirurgijos skyriuose. Visi gydytojai su manimi elgėsi labai draugiškai – jaučiausi lyg būčiau jų personalo dalis: pacientams pristatydavo kaip „Daktarė Lina iš Lietuvos“, dažnai pavaišindavo arbata ir saldainiais, domėjosi Lietuva, jos gyventojais, labai gražiai atsiliepdavo apie lietuvius. Dauguma chirurgų šnekėjo tik rusiškai, jei ko nesuprasdavau parodydavo arba nupiešdavo, o kiti mane koordinavę chirurgai angliškai šnekėjo neblogai. Visuose trijuose skyriuose asistavau operacijose.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome medicinos studentų bendrabutyje, pagrindinėje miesto gatvėje, apie 20 minu2čių mikroautobusu iki ligoninės. Buvome 5 studentės viename bute: 3 kambariai, virtuvė, vonia. Kambariai įrengti gerai. Deja, erzino kasdieniniai remontai, dažnai patvindavusi virtuvė (problemos su kriaukle) ir tai, kad drabužius turėjome plauti rankomis, nes nebuvo skalbimo mašinos.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Prieš atvykstant į Rusiją žadėjo, jog gausim maitinimą, tačiau atvykus davė kišenpinigius maistui, bet vėliau sakė juos sugrąžinti už socialinę programą. Maistą pirkdavome prekybos centre: duona, batonas, pienas kainavo mažiau nei Lietuvoje, tačiau stebino daržovių ir vaisių kainos: pigiausių obuolių kilogramas 9 Lt, pomidorų 7 Lt, 900ml jogurto 4,5Lt ir pan. Visąlaik stebėjomės kaip rusai, vidutiniškai uždirbdami 400 Lt per mėnesį gali pragyventi…
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Kurską vykau traukiniu, kadangi tuo metu, kai norėjau skristi į Rusiją, lėktuvo bilietas į Maskvą kainavo ~2000Lt ir dar būtų reikėję iš Maskvos važiuoti traukiniu į Kurską, todėl pasirinkau tiesioginį traukinį  Kaliningradas – Kurskas iš Vilniaus. Kelionė truko apie parą ir nebuvo smagi, nes langai neatsidarė, kondicionieriai neveikė, trūko oro, tvyrojo didžiulis karštis (liepos mėnesis). Namo grįžau iš Maskvos (su lietuvių traukiniu). Viskas buvo gerai, kelionė neprailgo. Viskas kainavo daugiau nei 1000Lt.
Visa kita, kas netilpo, bet verta paminėti:
Didžiulį įspūdį paliko ligoninė: gydytojai vis dar vaikšto su kepurėmis ant galvų (mačiau tokias tik filmuose, tačiau dabar ir pati turiu patirtį jas dėvėdama 🙂 ). Taip pat įstrigo pasiruošimas operacijai: eidavom operuoti su ta pačia apranga, kurią dėvėdavome skyriuose, tik nusiimdavom chalatą, kurį pakeisdavom steriliu. Rankas plaudavom ūkiniu muilu ir po to kelias minutes mirkydavome specialiame skystyje. Vieną kartą vandens nebuvo visą dieną visame mieste, net ir ligoninėje, tačiau vis tiek ėjome operuoti… Taip pat, tie, kas važiuosite atlikti praktiką į Rusiją, pasilikit porą dienų aplankyti Maskvą ir Sankt Peterburgą (pati buvau tik Maskvoje, bet miestas ir jo žmonės paliko įspūdį).

 

Asta
Profesiniai mainai
Jakaterinburgas, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Ligoninė buvo 20 min nuo bendrabučio pėsčiomis. Mieste yra tramvajus, metro, troleibusai, autobusai, mikro autobusai. Bilieto kaina apie 1,40lt. Per dieną išleisdavau 10-15lt transportui.
Įspūdžiai apie praktiką:
Kardiochirurgijos skyrius, nuo 9 iki14 valandos kasdien. Dažnai būdavo labai įdomu ir likdavom iki 18-19 valandos. Dalyvavimas nebuvo privalomas. Gydytojai labai draugiški, kasdien po asistavimo operacijoje pasikviesdavo į kabinetą ir porą valandų mokė mus. Po to vakarą pratęsdavome kur nors kitur. Asistavau daugybėje širdies, kraujagyslių, pediatrinių, endoskopinių ir radiologinių operacijų.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
10+++++++ Mus apgyvendino vietoje, kuri atrodė kaip 5 žvaigždučių viešbutis. Tai buvo prieš metus išremontuotas bendrabutis, visame aukšte gyvenome tik penkiese (visi iš mainų). Turėjome virtuvę su visais patogumais, skalbimo mašiną, kambarius poilsiui su plokščiaekraniais televizoriais. Gyvenau viena triviečiame kambary su atskiru vonios kambariu (ten buvo net masažinis dušas). Turėjome valytojas, kurios keitė patalynę ir valė mūsų kambarius. Įėjimas ne su raktu, o su elektronine kortele.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Ligoninėje vieną kartą per dieną (pirmadienį-penktadienį) nemokamas maitinimas (ligoninės maistas). Toliau pirkome viską patys. Parduotuvėse kainos šiek tiek didesnės nei Lietuvoje. Prasčiau su kavinėmis – ten įprasta, jog pačioje pigiausioje kavinėje alaus bokalas – 10lt, normalioj – 20lt… Valgyti irgi labai brangu.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau autobusu (Vilnius – Maskva), po to traukiniu (Maskva-Jekaterinburgas), kainavo apie 500lt į vieną pusę.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Rusai labai nuoširdūs – visada padės bet kokioje situacijoje, pasidalins viskuo, ką turi. Aprodys viską, ką norėsit pamtyt, ir visą mėnesį palaikys jum kompaniją:).

 

Beata
Profesiniai mainai
Nizhnyi Novgorod, 2009 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miesto centras gražus, yra daug vietų pasivaikščioti, nuostabūs kraštovaizdis, ypač parkas Shveicarija.
Įspūdžiai apie praktiką:
Nuostabi! Buvau anesteziologijos-reanimatologijos skyriuje, vėliau padėjau chirurgams – asistavau per operacijas. Anesteziologai bandė viską paaiškinti, leido intubuoti pacientus. Chirurgai irgi stengėsi viską paaiškinti, parodyti, duoti pačiupinėti, kažka pačiai atlikti, pamokė uždėti siūles, rišti mazgus. Asistavau per cholecistektomijos, nefrektomijos, akmenų iš šlapimo puslės pašalinimo kartu su prostatos pašalinimu (dvi operacijos vienu metu), fimozes pašalinimo/taisymo, testikulų pašalinimo operacijas. Iš tikrųjų turėjau būti kardiocentro anesteziologijos-reanimatologijos skyriuje, bet mano vadovas buvo dar negrįžęs iš konferencijos, po to susirgo, dėl to paprašiau, kad mane laikinai kur kitur pervestų ir taip atsidūriau rajoninėje ligininėje (neuniversitetinėje), bet man labai patiko komanda, todėl pasilinkau ten visam mėnesiui.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje užsieniečiams. Esu neišranki, todėl viskas buvo gerai. Dvivietis kambarys, bendras dušas ir tualetas dviems kambariams. Pakankamai švaru. Turėjom augintinių (tarakonų), bet tai nekėlė problemų, buvo tik dar įdomiau. Mažas minusas – bendrabučio taisyklė, kad namo grįžti reikia iki 23val. Nepaisant to, du iš trijų apsauginių įleisdavo bet kurio paros metu ir nerodė jokio nepasitenkinimo.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitino arba bendrabučio kavinėje (duodavo pietus), arba važiuodavome, nusipirkdavome kartu su koordinatoriais maisto produktų ir gaminome pačios. Žodžiu, pasirūpinta visų dienų pilnu maitinimu. Maistas panašus kaip Lietuvoje, todėl nebuvo jokio kulinarinio šoko.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Buvome tik trys merginos, todėl koordinatorius išlepino – nuveždavo, kur reikia, o naktį pasiimdavo. Plaukiojom Volga. Tai buvo vienos dienos kruizas iki Makarevo, ten esančio vienuolyno ir atgal. Pasivažinėjom po apylinkes. Aplankėm smagų klubą – Bezsonnica, taip pat keletą įdomių renginių: AudioDvor (elektoninė muzika), Screamo Fest (ar kažkaip panašiai). Yra jaukių kavinukių, pavyzdžiui Moloko, Nora ar Dylizhans.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į priekį keliavom lėktuvu su persėdimu Maksvoje. Bilieto kaina apie 600lt. Atgal į Lietuvą važiavau traukiniu, nes užsilikau Maskvoje, o po to Peterburge. Kelionė traukiniu NN-Maskva trunka apie 6val., kaina apie 100-120lt. Panašiai kainuoja ir traukinio bilietai Maskva-Peterburgas ir Peterburgas-Vilnius.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jeigu važiuoji į Rusiją, geriau mokėk rusų kalbą, nes labai mažai vietinių kalba angliškai. Nepaisant to, jie labai draugiški, stengiasi padėti, net skambina savo vaikams, kad jie išverstų ar paaiškintų ką nors. Man problemų nekilo, nes moku rusų kalbą. Galėjau pavertėjauti ir draugėms.