Makedonija

Goda
Profesiniai mainai

Ohrid, 2015 m. rugpjūtis
St.Erasmo ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenau turistiniam Makedonijos mieste Ohrid. Tai kartu ir pats gražiausias miestas šalyje. Jis įsikūręs ant didžiulio ežero, antro pagal gilumą Europoje, kranto. Miestas nėra didelis, tačiau jame yra daug lankytinų vietų tiek pasigrožėti, tiek vakare pasedėti. Ligoninė nuo miesto centro įsikūrusi 40 min kelio pėsčiomis ir apie 10 min autobusu, susisiekimas geras. Tačiau jei tekdavo ilgiau pabūti vakare, nesunku būdavo rasti taxi ir jie tikrai nėra brangūs. Ši šalis pigi, turi savo nuosavą valiutą (60 denarų atitinka 1eurą), todėl viskas kavinėse, parduotuvėse yra pigu (pigiau negu Lietuvoje).
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau ortopedijos traumatologijos skyriuje. Ligoninėje būdavau kiekvieną dieną nuo 8 iki 13 valandos, kartais ir ilgiau. Gydytojai labai puikūs, beveik visi kalbėjo angliškai, leido asistuoti operacijose, bei atlikti kai kurias procedūras pačiai. Praktika buvo naudinga, įdomi. Ligoninėje be manęs buvo dar dvi merginos iš kitų šalių, jos praktika taip pat buvo patenkintos.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau ligoninėje, atskirai nuo likusių mainų studentų. Tačiau su jais teko susitikti kelis kartus. Labai patogu gyventi ligoninėje, kurioje atlieki praktiką.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Buvo suteiktas maitinimas ligoninėje 3 kartus per dieną, maisto užteko.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Nebuvo organizuojama. Visą miestą apkeliauti nėra sudėtinga, lankiausi ir kituose Makedonijos mietuose (Bitola, Skopje, St. Naum), taip pat keliavau po gretimas šalis Albaniją, Kosovą.
Įspūdžiai apie kelionę
iki vietos:
Į šalį keliavau lėktuvu, bet skridau ne iš Lietuvos, nes prieš tai porą savaičių keliavau aplink Balkanus. Makedonijoje autobusai nėra brangūs, miestuose yra autobusų stotys, jose viskas aiškiai nurodyta. Kai atvažiavau į miestą, autobusų stotyje mane pasitiko studentė iš Makedonijos.

 

Alvita
Profesiniai mainai
Skopje
, 2015 m. liepa
Mother Teresa University Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis sužavėjo žmonių atvirumu bei šiltumu. Iškilus problemai visada nesunkiai galima rasti pagalbos. Vasarą Skopjė labai karšta, todėl gyvenimas prasideda vakarais. Laisvu laiku apžiūrėdavome aplinkines lankytinas vietas, susiorganizuodavome keliones į kitus miestus. Mieste galima važinėti autobusais, arba taksi tikrai pigiai, tačiau daugiausiai vaikščiodavome pėsčiomis. Šalyje kainos mažesnės nei Lietuvoje, ypatingai, tai jaučiasi kavinėse ar restoranuose. Susišnekėti angliškai taip pat nebuvo problemų.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktiką atlikau kardiologijos skyriuje, mane prižiūrinti gydytoja man leisdavo eiti į įvairius padalinius, tačiau didžiają laiko dalį praleidau intervencinės kardiologijos poskyryje. Ten tekdavo stebėti įvairias procedūras, todėl daugiausia išmokau nagrinėti koronorografijų vaizdus bei EKG.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Skopje buvo 15 mainų studentų, visi gyvenome tame pačiame bendrabutyje. Kambariu dalinausi su dar 3 studentėmis, o vonia su dar vienu keturviečiu kambariu. Patalynę keisdavo 1 kartą per savaitę. Visame bendrabutyje nebuvo virtuvės, šaldytuvo bei interneto. Koridoriuje ir kai kuriuose kambariuose matėme tarakonų. Iki ligoninės eidavome pusę valandos.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome dienpinigių –  40 eurų mėnesiui. Kadangi virtuvės neturėjome, tai nedidelė suma.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Puikią socialinę programą susiorganizavome patys. Savaitgaliais aplankėme ir kitus miestus, vakarus dažniausiai leisdavome Skopje.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau lėktuvu iš Rygos į Salonikus, iš ten traukiniu tą pačią dieną važiavau iki Skopje. Iš viso sumokėjau apie 100 eurų. Niekas nepasitiko, nors buvo žadėta, bendrabutį pasiekiau taksi.

 

Neringa
Profesiniai mainai
Skopje, 2014 m. rugpjūtis
Mother Theresa Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis labai graži, kalnų apsuptyje. Ši nedidukė valstybė mane sužavėjo savo įspūdinga gamta, smaragdo žalsvumo ežerais, kultūrų skirtumu, nedidelėmis kainomis ir labai nuoširdžiais žmonėmis. Šalis turi turtingą religinį paveldą – senų vienuolynų, freskų, mozaikų. Net sostinė Skopjė kultūriškai padalyta į dvi dalis: naująją ir senąja. Naujoje stūgso (ir dar tebėra statomi) didingi pastatai ir istoriniai paminklai (kaip Motinos Teresės, Aleksandro Makedoniečio), miesto gatvėse groja muzika (labiausiai nustebino, kad makedoniečiai turi labai išlavintus ir gražius balsus, todėl klausantis gatvės muzikantų atrodo, kad esi geros gyvos muzikos koncerte), ryte miestiečiai skuba į darbus, o per pietus ir vakare kavinėse apstu pietaujančių ir bendraujančių žmonių. Kita miesto dalis visiška priešingybė – čia jautiesi patekęs į musulmonišką pasaulį. Senamiestyje gausu mečečių, moterys dėvi hidžabas, skamba mečečių varpai kviečiantys į pamaldas, o siaurose gatvelėse esančių parduotuvių savininkai kviečia į vidų siūlydami savo prekes. Sostinė Skopjė nėra labai didelis miestas, gal šiek tiek didesnis už Vilnių. Tačiau dažniausiai vaikščiodavome pėsčiomis, nors nuo bendrabučio iki miesto centro buvo apie 30 min. kelio pėsčiomis. Tačiau miesto autobusų infrastruktūra buvo ganėtinai sudėtinga mums atvykusiems. Ne visur buvo pažymėtos autobusų stotelės, o apie maršrutus žinojo tik patys gyventojai ir autobusų vairuotojai, todėl norint važiuoti autobusu tekdavo ieškoti angliškai kalbančių gyventojų. Tačiau miestiečiai labai draugiški ir šilti žmonės, visi pasitinka su plačia šypsena ir visada siūlosi padėti. Buvau labai sužavėta makedoniečių nuoširdumu. Nors dauguma jų ir nemokėjo anglų kalbos, skambindavo draugams, kurie galetų pavertėjauti ir padėti mums.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau ginekologijos- akušerijos skyriuje. Teko stebėti įvairias operacijas, gimdymus, o kelis kartus teko ir asistuoti. Skyriuje buvome dviese. Mumis rūpinosi ginekologijos-onkologijos skyriaus vedėjas, kuris mokėjo labai daug kalbų ir buvo labai draugiškas. Visoje ligoninėje nemažai gydytojų ir net seselių mokėjo anglų kalbą ar bent nesigėdijo kalbėti netaisyklinga anglų kalba ir daryti klaidas, tad mokėme vieni kitus – jie mus medicininės praktikos, o mes juos anglų kalbos. Patirties ir naujų išmoktų dalykų buvo labai daug. Prieš kiekvieną operaciją, rezidentai atspausdindavo detalius operacijų aprašymus, todėl stebėti jas būdavo labai įdomu ir naudinga.
Ispūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Kaip vietiniai minėjo, gyvenome geriausiame miesto studentų bendrabutyje. Tačiau šis bendrabutis buvo gana senas ir nelabai tvarkingas. Kambariuose gyvenome po 4, kiekvienas kambarys turėjo po atskirą dušą ir tualetą. Tai buvo labai didelis privalumas.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Bendrabučio pirmame aukšte buvo restoranas, kuriame galėjome valgyti nemokamai 1 kartą per dieną už 150 dinarų (~7LT), jų pakakdavo sotiems pietums. Visoje Makedonijoje maistas yra labai pigus, lyginant su lietuviškomis kainomis.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Vietiniai studentai buvo labai draugiški ir šilti visiems atvykusiems. Visada padėdavo ir atsakydavo į iškilusius klausimus. Prieš atvykstant visiems buvo atsiųsta socialinė programa su lankytinomis ir gražiausiomis Makedonijos vietomis, bei patarimais ką galima aplankyti iš kaimyninių šalių – Graikiją, Albaniją, Serbiją, Bulgariją.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė lėktuvu iš Varšuvos. Maršrutas: Varšuva – Belgradas – Skopjė.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Vykdama į Makedoniją nežinojau ko tikėtis, tačiau po mėnesio, praleisto šalyje nesinorėjo išvykti. Čia tikrai yra ką pamatyti ir aplankyti, pažinti kitokią kultūrą ir pajusti Balkanų šalių dvasią.

 

Ieva
Profesiniai mainai
Skopje, 2013 m. rugpjūtis

Mother Theresa Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Skopje yra Makedonijos sostinė, kurioje gyvena apie 1 mln. žmonių, tačiau vasarą miestas labai tuščias, nes visi atostogauja. Miesto autobusų tinklas yra gana prastas, stotelės beveik nepažymėtos, autobusais patartina naudotis tik su vietinių draugų pagalba, nes patiems susiorientuoti praktiškai neįmanoma, tačiau su miesto autobusu galima pasiekti nuostabias vietas: Vodna kalną (ant kurio yra Millenium kryžių), Matka kanjoną. Taigi net jei nenori niekur vykti iš miesto, gali aplankyti daugybę įdomių vietų.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktiką atlikau plastikos chirurgijos skyriuje, personalas buvo labai draugiškas. Visi gydytojai laisvai kalba angliškai, noriai dalijasi patirtimi, pasakoja apie operacijas, moko.Be jokių problemų, rodant norą galima apsilankyti kitame skyriuje. Plastikos chirurgijos skyriuje atliekama labai daug auglių pašalinimo operacijų, nes, dėl Makedonijos klimato, šalyje yra labai daug odos vėžio atvejų. Motinos Teresės ligoninė yra panaši į Kauno klinikas. Tai pagrindinė visos šalies ligoninė, todėl nemažai ligonių atvyksta čia net iš kaimyninių šalių, tokių kaip Kosovas, Serbija.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje, kuris yra 20 min. pėsčiomis nuo centro ir tiek pat iki ligoninės, todėl beveik visas miesto vietas pasiekdavome pėsčiomis. Kambariuose gyvenome po 4, kambariuose turėjome vonios kambarį, bet nebuvo virtuvės, tačiau patalynė buvo keičiama kas tris dienas.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Bendrabutyje buvo valgykla/kavinė. Mėnesio pradžioje gavome talonus, kiekvienai mėnesio dienai po vieną, kurių vertė 150 denarų (apie 7 litus), tačiau šių pinigų laisvai užtenka skaniai papietauti (pasirinkti mėsišką patiekala ir salotas ir t.t.).
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Prieš atvykdami į mainus gavome socialinės programos planą, tačiau ją turėjome susiorganizuoti patys. Prieš pasirinkdama šią šalį kitų studentų atsiliepimuose perskaičiau tą patį, tad žinojau kur važiuoju ir tai man nebuvo problema. Mūsų grupėje buvo 11 žmonių, tad patys susiorganizuodavome keliones į kaimynines šalis ir po pačią Makedoniją. Keletą vakarų buvome susitikę su savo kontaktiniais asmenimis, jie tikrai stengdavosi mus užimti, kai patys turėdavo laiko, tačiau rugpjūtis toks mėnuo, kai jie turi ruoštis egzaminams (jei turi skolų), tad labai daug laiko jie neturėdavo. Tačiau jie visada rūpindavosi ar ligoninėje mums viskas gerai ir tikrai nebuvo taip, kad buvome vieni ir nieko nežinojome (tiesą sakant pirmas 4 dienas nesutikau savo CP). Tad norint suorganizuotos socialinės programos, turėtum rinktis kitą šalį, tačiau kiek girdėjau atsiliepimų iš kitų mainuose dalyvavusių studentų tiek profesiniai, tiek moksliniai mainai buvo tikrai labai šaunūs, jei tu rodai susidomėjimą darbu ligoninėje, gydytojai yra labai paslaugūs ir stengiasi, kad tu sužinotum/pamatytum kiek įmanoma daugiau.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:

Skopje pasiekiau dviem lėktuvais, persėdimas buvo Milane.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Transportas Makedonijoje nėra brangus, kainos panašios kaip studentui Lietuvoje, tad autobusu tikrai įmanoma daug pamatyti. Iš Skopje važiuoja daug autobusų ne tik į kitus miestus, bet ir į kitas šalis. Todėl susiorganizuoti keliones ir aplankyti nuostabias vietas Makedonijoje yra labai paprasta – reikia tik truputį daugiau noro ir pastangų. Prieš vykstant į šią šalį reikia pasidomėti, ką tu norėtum čia pamatyti. Nors ši šalis yra panašaus dydžio kaip Lietuva, bet mėnuo yra per trumpas laiko tarpas viską aplankyti.

 

Mantė
Profesiniai mainai
Ohrid, 2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Makedonija – įdomi ir dažniausiai mums, pripratusiems prie Vakarų kultūros ir dogmų, nenuspėjama šalis. Atsipalaiduokite ir nieko per daug neimkite į galvą. Čia net vietiniai su maža ironijos gaidele ir atsiprašančia šypsena gūžteli pečiais – „Welcome to Macedonia“. Kiek sužinojau, Makedonijoje praktiškai nelyja ir nebūna šalta, tik žiemą. Liepą oras karštas (pavėsyje dieną apie 40 laipsnių, ant saulės gali būti net iki 50 laipsnių, ypač tai vargina sostinėje), tačiau prie Ohrido ežero karštį galima ištverti lengviau (po savaitės pratinimosi 19 val. vakaro 37 laipsniai yra labai maloni atgaiva). Saulė „ima“ laba aktyviai (nusvilti galima per 1 valandą). Ežero vanduo šiltas, švarus, labai skaidrus. Paplūdimių čia nėra, tik smulkių akmenų pakrantės. Žmonės labai šilti ir malonūs, mielai stengiasi padėti. Merginos, pripraskite prie dažno vyrų/vaikinų nulydėjimo akimis, plačių šypsenų ir neįkyraus susidomėjimo Jumis. Susišnekėti angliškai nėra didelė problema. Dar paprasčiau, jei mokate rusų (kalbos labi giminingos).
Transportas Ohride naudojomės trimis keliavimo būdais: autobusais, taksi ir savom kojom. Viešasis transportas TURI tvarkaraščius, tačiau juos iš esmės žino tik vairuotojai (važiuojant iš miesto ligoninės link tvarkaraščiai stabilesni, tačiau prireikia kelių dienų, kad atrastum jų šabloną, nes nei popieriniai, nei kitokie variantai stotelėse nekaba, o internete šiuo klausimu spengia tyla…), tad reikia arba pasitelkti kantrybę ir laukti, arba rinktis kitą kelionės būdą. Susirasti taksi yra labai lengva: jų pilnos gatvės, patys nė neprašomi sustoja ir paklausia, ar nenorime kur nuvažiuoti; jei kartą naudojaisi kurio taksisto paslaugomis, jau būsi gavęs jo kontaktinius telefonus (arba bet kada bet kurio gali to paprašyti ir jie mielai suteiks šią informaciją). Patarčiau nepasiduoti ir visada bandyti derėtis kainą; nors ir skamba neįtikimai, tačiau su jais galima bandyti susitarti dėl mažesnių sumos, ypač, jei dar nėra aktyviojo turistų sezono (liepos paskutinė savaitė – rugpjūčio pradžia). Lėčiausias ir ilgiausiai užtrunkantis, tačiau mums labiausiai patikęs būdas – savų kojų darbas. Tereikia susižinoti, kokiu keliu (dažniausiai jis būna vienintelis, tačiau su daugybe atšakų, ir deja, ne visų vietinių nurodymai teisingi…) galima eiti. „Prasimiklinus“ nuo mūsų ligoninės iki miesto centro ėjimas tetrukdavo apie 40 ar net mažiau minučių. Kainos: autobusu 30 dinarų, mikroautobusu – 20 dinarų; taksi (nuo miesto centro iki ligoninės) – apie 200-250 dinarų.
Įspūdžiai apie praktiką: Šv. Stefano, oficialus pavadinimas „Hospital for prevention, treatment and rehabilitation of cardiovascular disease, St. Stefan, Ohrid, R. Macedonia“, viena didžiausių kardiologijos ligoninių ir vienintelė Makedonijoje, teikianti reabilitacijos paslaugas kardiologiniams ligoniams. Praktiškai visi gydytojai ir nemaža dalis slaugytojų moka angliškai. Visas personalas labai paslaugus, smalsus ir nuoširdus. Didelis pacientų srautas, tačiau kabinetai maži, kartu praktikuojasi rezidentai, atvykę gydytojai. Jei nemokate makedonietiškai ar rusiškai, su dauguma pacientų nesusišnekėsite. Prižiūrintis gydytojas ar rezidentas paprastai sudaro rotacinį tvarkaraštį. Gydytojai mielai smulkiai paaiškina matomas procedūras, atsako į pateiktus klausimus, noriai bendrauja.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Programa buvo sudaryta ir visiems persiųsta iš anksto. Patarčiau ja naudotis kaip pagrindu/šablonu, t.y. joje surašyti lankomiausi objektai, tačiau ne visada logiškai įgyvendinami, todėl geriausia susidaryti savo socialinę programą (jei kartu su jumis nėra kontaktinio asmens, kuris padėtų spręsti šiuos ir panašius klausimus…), į kurią galėtumėte įtraukti ir kaimynines šalis – Serbiją, Albaniją, Kroatiją, Graikiją. Nežinau, kaip rugpjūtį, tačiau liepą Ohride vyksta įvairiausi festivaliai (Balkanų, Ohrido ir kt.), į kuriuos einant dažniausiai nereikia mokėti arba kaina būna nedidelė. Nebijokite pasiieškoti dviračių nuomos (geriausia klausti laivų kapitonų prieplaukoje) ir jais nuvykti, pvz., į Strugą (apie 14 km. tiesiu be kalnų keliu). Geriausias klubas Ohride – Cuba Libre Havana, atsidarantis 1 val. nakties.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Kainos labai panašios į mūsiškes. Paieškojus, ypač vietiniuose turguose („bazar“), galima rasti gana geros kokybės nebrangių drabužių, papuošalų ir kt. Praktiškai visada galima derėtis, ypač jei iš to paties pardavėjo perkate keliese.

 

Asta
Profesiniai mainai
Skopjė, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Naktimis ir dieną temperatūra siekia iki 38 laipsnių ;] Žmonės labia draugiški ir nuostabūs. Tačiau jie ne itin punktualūs ir pažadus įvykdo ne visada.
Įspūdžiai apie praktiką:
Siūlau rinktis tik chirurgines specialybes. Visi kurie pasirinks kažką kitą, praktikos beveik neturės. Mus daug ko išmokė, anglų kalba susikalbėti nebuvo jokių problemų.

Ieva
Moksliniai mainai
Skopjė, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste transporto mums nereikėjo, nes gyvenome centre. Ligoninė ir universitetas buvo už 15 minučių kelio pėsčiomis. Mieste labai pigus taksi, bet prieš įsėdant būtinai reikia paprašyti įjungti taksometrą – kitaip gali tekti sumokėti dvigubai arba trigubai. Autobusų ir traukinių stotis taip pat centre. Bilietas į kurortinį miestą Ohridą kainavo 12 eurų į abi puses.
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninėje ir laboratorijoje buvo galima praleisti nuo 5 iki 7 valandų per dieną. Gydytojai gerai ir daug ką paaiškindavo, mielai atsakydavo į klausimus. Makedonija – atvira šalis, galima pamatyti daug skyrių ir laboratorijų, jei esi aktyvus ir domiesi.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu, užsakomuoju skrydžiu Salonikai-Vilnius. Iš Skopjės į Salonikus reikia važiuoti apie 5 valandas traukiniu, kainuoja 10 eurų su tarptautiniu studento pažymėjimu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą:
Mes gyvenome bute daugiaaukščiame name. Vienas butas buvo merginoms, kitas – vaikinams. Butai buvo neseniai suremontuoti, gražūs. Turėjome tualetą, dušą, skalbimo mašiną. Vienai merginai nebuvo lovos, tad turėjo miegoti ant čiužinio, kuris, laimei, buvo patogus. Reikėjo turėti patalynės užvalkalus.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Ligoninės kavinėje valgydavome vieną kartą per dieną nemokamai. Vakarienes dažniausiai gamindavome kartu savo bute. Buvo įdomu, nes paragavome įvairių šalių patiekalų. Maisto kainos parduotuvėse yra panašios kaip Lietuvoje, o turguje – pigiau. Ten reikia mokėti derėtis ir būti budriais ( dažnai kainas sako „iš akies“. Su personalu kalbėjau angliškai.