Lenkija

Gabrielė
Profesiniai mainai
Gdanskas, 2015 m. rugpjūtis
University Clinical Centre of Gdansk

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gdansko senamiestis iš tiesų labai gražus, kaip visi ir pasakoja. Jame visada pilna žmonių, gyvos muzikos ir gyvybės. Nemažai meno galerijų, kavinių ir klubų. Pačiame centre praleidau nedaug laiko, dažniausiai keliaudavau kur nors toliau – į paplūdimį, parkus ir panašiai. Būtina aplankyti Sopotą, Gdynią, Oliwa parką, paplūdimius aplink Gdanską. Taip pat būtina keliauti į Krokuvą! Susisiekimas mieste – tramvajus artimiems atstumams, traukinys – keliaujant toliau, už miesto. Kainos tikrai neaukštesnės nei Lietuvoje, žinoma, galima rasti nuo žemiausių iki aukščiausių, kiekvieno teisė rinktis.
Įspūdžiai apie praktiką:
Skyrius – neurochirurgija. Ligoninę pasiekdavome visada 8 val. ryto, o kiek praleisdavau laiko, priklausydavo nuo to ar asistuodavau. Jei ne – iškeliaudavau po vienos ar dviejų operacijų, apie 12-13 val., jei asistuodavau, dažnai nespėdavau ir pietums į ligoninės valgyklą, t.y. išeidavau apie 16 val. Turėjau gydytoją, su kuriuo dalyvaudavau operacijose, jei jis atlikdavo stuburo operacijas, visada pasikviesdavo asistuoti, jei galvos smegenų – dažniausiai pats asistuodavo profesoriui ir pasiūlydavo tik užsiūti pjūvį. Praktika buvo naudinga, nes pirmąkart paragavau chirurgo duonos. Prisiminiau ir patobulinau siuvimo įgūdžius, kitos užduotys asistuojant buvo nesudėtingos, bet visos operacijos, kurias mačiau iš arti ir galėjau pati dalyvauti, buvo išties naudingos. Gydytojas noriai paaiškindavo operacijos eigą.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje su dvidešimt kitų studentų. Visi gyvenome viename aukšte, turėjau dvi kambariokes. Vonios kambariu, t.y. trimis dušais dalinomės visi 20 studentų, merginos su vaikinais kartu. Virtuve – taip pat. Gyvenimo sąlygos buvo puikios (pirmąkart gyvenau bendrabutyje)! Žinoma, buvo indų bei įrankių trūkumas, bet visada buvo galima pasiskolinti iš kitų aukštų!:) Visgi, verta atsivežti savo indus valgymui. Didžiausias minusas buvo užstringančios skalbimo mašinos su rūbais viduje ir nedžiovinančios džiovyklės. Ligoninė buvo už 10 min. kelio pėsčiomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavau maitinimo bilietus kiekvienai darbo dienai, kuriuos galėjau naudoti ligoninės valgykloje. Ten darbuotojos nešneka angliškai ir pasidomėti apie patiekalą nebuvo įmanoma. Visiems studentams, išskyrus mane, maisto užtekdavo pilnai. O mano bėda ta, kad esu vegetarė, tad galėjau valgyti  tik salotas su bulvytėmis/grikiais/perlinėmis kruopomis/virtomis bulvėmis visą mėnesį. Sriubų taip pat nevalgiau nes dauguma mėsiškos. Tai ir buvo vienintelis visos praktikos minusas, kurį išskirčiau.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa – kelionė į Krokuvą ir tarptautinė vakarienė. Taip pat buvo organizuota išvykų į Sopotą ir Gdynią, kitus aplinkinius miestelius ir paplūdimį. Už viską mokėjome patys. Bet pagrinde veiklą organizuodavome su studentais patys. Į Krokuvą patariu bandyti iš paskutiniųjų gauti traukinyje miegamąsias vietas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Aš keliavau tiesioginiu autobusu, kelionė truko 8 val. Kainavo 22 eurus. Vietinis studentas atvyko pasiimti manęs, nors ir buvo labai ankstus rytas, kas buvo tikrai šaunu!
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nerealiausias mėnesis!!!!!!!!!!!!!

 

Jolanta
Profesiniai mainai
Varšuva, 2014 m. liepa
Varšuvos universitetinė ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Varšuva palyginus nemažas miestas, tvarkingas, gana saugus, viešojo transporto susisiekimas mieste ypač patogus kaip diena, taip ir naktį. Mieste yra daug lankytinų vietų, per mėnesį taip ir nespėjau visas aplankyti.  Vasarą ypatingai daug organizuojama visokiausių renginių, koncertų. atsidaro daug pasilinksminimo vietų. NICE projektas organizavo ekskursijas ir į kitus didžiuosius Lenkijos miestus.
Ispūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau didžiausioje Lenkijos ligoninėje, bendrosios chirurgijos skyriuje, kepenų ir transplantologijos poskyryje. Kadangi puikiai moku lenkų kalba, tai praktika man ypač buvo naudinga, nes ten dirbantiems gydytojams buvo daug paprasčiau su manimi bendrauti ir aš galėjau pilnai įsitraukti į skyriaus darbą. Praktika prasidėdavo 7 ryto. Praktiškai kasdien kviesdavo asistuoti operacijose. Chirurgai labai noriai komentuodavo operacijas, naujesnias technikas, įrankius.  Įpusėjus praktikai leisdavo per operacijas daugiau paveikti nei tik laikyti kablius. Pvz.: siūti, rišti, padirbti su bipoliaru, argonu. Be operacijų dar tekdavo apžiūrėti naujai paguldytus pacientus, pildyti istorijas. Buvau labai draugiškai  priimta, visiem pristatyta ir apvedžiota, o praktikos gale dovanų dar gavau krūvą medicininių knygų. Man asmeniškai praktika buvo labai naudinga, tiek teorine, tiek praktine prasme.
Ispūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau pas draugę bute, tai apie bendrabutį kažko detalesnio negalėčiau papasakoti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Buvo organizuojama aktyvi socialinė programa, ekskursijos po miestą, rengiami vakarėliai ar šiaip pasilinksminimai kartu mieste.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kadangi Varšuva yra tikrai netoli, tai keliavau automobiliu. Galima važiuoti autobusu, tai užima apie devynias valandas ir kainuoja apie 70Lt.

 

Ieva
Profesiniai mainai
Poznanė, 2013 m. liepa
Karola Jonschera ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Graži šalis, nors atrodo visai šalia, kiekvienas miestas vis kitoks. Labai verta aplankyti Krokuvą, Gdanską, Sopotą. Važiavusieji – gyrė Wroclavą, o ir pačioje Poznanėje yra ką veikti. Jei mokėsit ieškoti, visą mėnesį vien joje bus ką atrasti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Organizuotumo trūko. Problema buvo viduje su gydytojais, net nesupratusiais, kad pas juos bus studentų iš užsienio. Mano profesiniam vadovui tiesiog buvo pakištas lapas pasirašyti, o jis paskui nemaloniai nustebo, kai koordinatorė atvedė mane, mat iki galo taip ir nesuprato, kam tas lapas buvo skirtas. Priimti priėmė, bet veiklą kartais turėjai pats susigalvoti. Vis prašyti ko nors. O gydytojai – baisiai užimti. Vis tiktai, praktika patiko. Jei reikėjo, galėjai anksčiau išeiti, o konsultacijose su profesoriumi įvairiausių atvejų matėm. Nuostabu buvo ir tai, kad pas profesorių atvyko kolega iš Sudano, tai dar ir su juo teko apie pediatriją Sudane padiskutuoti. Vizitacijos metu teko pamatyti labai retų atvejų, pvz. Alstromo sindromą, kuriuo visame pasauly serga tik apie 500 žmonių, o medicinos literatūroje aprašyti tik 266 atvejai.
Apskritai, iki pat atvažiavimo nežinai, ką gausi. Tikėjausi, kad galėsiu pavaikščioti po kelis skyrius, kaip praeitais metais kai kuriose šalyse galima buvo, tačiau griežta vidaus tvarka ir perdėta biurokratija viską sunkino. Jei būtum vietinis, mokėtum kalbą, žinotum su kuo galima susitarti, o kam geriau į akis nelįsti, būtų lengviau. O čia – tik antroj mėnesio pusėj supranti, kas ir kaip.
Pliusas – lenkų studentai turi privalomas vasaros praktikas, tad didelė tikimybė, kad galės jums daugiau padėti, išversti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendino labai patogioje vietoje – iki mano ligoninės (o ligoninių Poznanėj daug) – 20-25min kelio pėsčiomis. Iki centro – 30min. Visur vaikščiojau. 30min iki ežero, kur galima maudytis, pakeliui – botanikos sodas. Kiekviename kambary – kištukas internetui, mažas šaldytuvas. Šalia 2 dviviečių kambarių bloko  – tualetas, dušas. Kiekvienam aukšte virtuvė, kur galima skolintis indus, vyksta šiūkšlių rūšiavimas. Minusas – nėra bevielio interneto, su personalu reikia kalbėti lenkų/rusų k. (jei moki :D)
Tiesa – lankantis Gdanske labai patiko bendrabutis. Geras čiužinys, nes Poznanėj pirmas 4 naktis kovodavau su mintimi jį išmesti ir miegoti ant lentos.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maistui gauni 200 zlotų mėnesiui. Kaip nori, taip leidi. Man tik nepatiko, kad juos davė pirmos savaitės gale. Taip neturėtų būti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Geras Lenkijos pavyzdys – studentai, važiuodami į mainus tais metais renka balus, kad galėtų atgauti dalį pinigų. Balus gali gauti už žmogaus pasitikimą iš oro uosto/stoties, palydėjimą iki gyvenamosios vietos, supažindinimą su tvarka; palydėjimą pirmą dieną į ligoninę; užsiėmimų vakarais organizavimą; lydėjimą kelionėje į kitą miestą ir palydėjimą išvykstant. Kiekvienas dalykas vertas skirtingo balų skaičiaus. Norint atgauti pinigus turi surinkti pvz. 7 balus. Dėl šios sistemos mes kas vakarą turėjome ką veikti.
Apie NICE projektą (keliones į kitus Lenkijos miestus): važiavau į Gdanską/Sopotą ir Krokuvą. Savaitgalis Gdanske – pavyzdys, kaip NEreikia organizuoti kelionių. Vis ko nors reikėjo laukti – pirmą dieną nepamatuotai daug laiko, kai nieko neveiki bendrabuty, o nepažinodamas miesto nežinai kur eiti, tuo tarpu paskui – leki, nespėji ir neturi laisvo laiko. Iš kitos pusės – kelionė į Krokuvą buvo organizuotumo viršūnė. Nuostabūs gidai, programa, puikūs įspūdžiai. Esant galimybei – vykti tiesiog būtina.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Važiavau Lux express autobusu. Pigiausias ir geriausias variantas. Paskui po praktikos tuo pačiu autobusu ir iki Berlyno nukeliavau ir namo sugrįžau. Wifi, TV, patogios kėdės. Nėra bagažo didelių apribojimų, o kelionė nesitęsia tiek, kad negalėtum iškęsti. Keliavau per naktį, taupiau laiką. Vėliau mane lankiusi lenkė, kuriai rekomendavau šias linijas, labai džiaugėsi, kad apie jas sužinojo. Perkant LABAI iš anksto – galima gauti nerealiai pigius bilietus. Bet kadangi CA ateina gana vėlai, vargu ar juos susimedžiosit.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Ragaukit kas įmanoma. Kiekvienas miestas turi savo „cepelinus“. Kelionės traukiniu Lenkijoj pigiausios, bet būtinai rezervuokit sėdimą vietą. Kitaip gali tekti stovėti praėjimo koridoriuje 5-9h kelionės metu… ir būtinai saugokit savo rankines. Vieną mainų studentą apvogė traukiny, kai važiuojant i Krokuvą jo rankos pavargo ir rankinę pasidėjo šalia savęs. Jei yra galimybė – kupė važiuokit su kolega.
Taip pat verta kelias pagrindines frazes lenkų k. išmokti. Ar bent skaičius 😉
Paskutinis dalykas – rinkdamasi miestus domėjausi mokslo lygiu Lenkijoje. Poznanė ir Waršuva visada kovoja dėl I-II vietos, t.p. verti dėmesio Krokuva, Wroclavas, keli kiti miestai. Gdanskas, nors labai gražus kaip miestas, į mano pasirinkimų sąrašą nepateko, nes medicinos mokslo atžvilgiu jis nėra labai aukštam lygy. Jei domintų, galėčiau statistika pasidalinti (tiesa, jei dar sugebėsiu ją rasti).
Šiaip organizuotumas ir pačioje Lietuvoje nuvylė. Daug kas velkama iki paskutinės minutės, į laiškus normaliai laiku nebuvo atsakinėjama, nes gi sesija, o kad dokumentus pridavinėti reikia žinių ir laiko, tai pamirštama. Po savaitės kai išsiunčiau laišką su klausimais, gavau bendrą atsakymą visiems, kur vis tiek į pusę mano specifinių klausimų atsakymų nebuvo. Juk gi ne pirmi metai kai tie klausimai kyla. Ar taip sunku susakyti viską tiesiog truputį anksčiau? Balaganas buvo ir su 2 duomenų bazėmis, kurios, pasirodo, prašė kiek skirtingų dokumentų, finale viską dar labiau apsunkino. Na, dokumentų tvarkymui sesija – labai netinkamas metas.

 

Diana
Profesiniai mainai
Lublin, 2012m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Lenkija šalis nuostabi! Žmonės labai malonūs ir paslaugūs. Liublinas miestas nėra didelis, tačiau labai jaukus ir gražus! Kelionė iki mano ligoninės truko 10 min. pėsčiom. Taip pat pabuvojom Vroclave, Gdanske, Varšuvoj. Labai gražūs miestai!
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau bendrajam pediatrijos skyriuj. Gydytojai labai malonūs, viską paaiškina. Daugiausiai kartu su jais vizitavom pacientus, stebėjom tyrimus, dalyvavom kitų specialistų konsultacijose ir t.t. Nors patys kažką padaryt gavom nedaug, tačiau vis tiek praktika buvo naudinga.

 

Milda
Profesiniai mainai
Szczecin, 2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir  miestą:
Šalis, nors ir kaimyninė, ne egzotiška, bet tikrai yra ką pamatyti ir aplankyti. Labai daug gražių, įdomių istorinių vietų susijusių su Lietuva.
Miestas, kuriame buvau, Szczecine, niekuo ypatingas, Kauno dydžio. Iš tiesų, senas vokiečių statytas miestas, todėl gan įdomi architektūra, miesto išplanavimas. Tačiau kažkokios ypatingos veiklos pačiame mieste nėra, užsieniečiams mažai pritaikytas, mažai pramogų ar laisvalaikio praleidimo vietų. Tik tiek, jog labai arti Berlyno, kelios valandos traukiniu nuo jo.
Kalbant apie šalį, dėka gerai organizuoto NICE projekto, pavyko pamatyti didžiuosius miestus, kiekvieną savaitgalį buvo suplanuotos kelionės į Gdanską, Wroclawą, Krokuvą, tai miestai, kuriuos būtina pamatyti būnant Lenkijoje.
Įspūdžiai apie praktiką:
Tikėjausi didesnės naudosi iš praktikos, deja, skyriuje, onkoginekologijos, tik dvi gydytojos kalbėjo angliškai, todėl buvo labai apsunkintas bendravimas. Mano paskirta tutorė, buvo labai užimta, matydavau ją nebent operacijos metu. Laimei, buvo kita gydytoja, kuri man kartais paaiškindavo situaciją, apibūdindavo operaciją, kelis kartus leido asistuoti.