Kinija

Rūta
Profesiniai mainai
Changsha, 2016 m. rugpjūtis
The Second Xiangya Hospital of Central South University

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Changsha yra gana mažas miestas tokio dydžio šaliai kaip Kinija, tačiau pakankamai turistinis, kaip sako vietiniai. Tik visi turistai yra patys kinai, o vakarietiškos išvaizdos žmonės ten yra reti svečiai. Manau, tai yra šio miesto privalumas, suteikiantis galimybę pamatyti tikrą kasdieninį kinų gyvenimą. Kinijoje mane labiausiai sužavėjo maistas – jis visiškai kitoks negu įsivaizdavau, net vadinamasis kiniškas maistas Lietuvoje neturi nieko panašaus su tikru kinišku maistu. O valgo jie viską, pradedant nuo įvairiausių patiekalų su ryžiais ar lakštiniais makaronais, baigiant įvairiausiomis gyvūnų dalimis (nėra tokios gyvūno dalies, kurios jie nevalgytų), pūdytais kiaušiniais, tofu ir t.t. Priprasti prie viso to reikia šiek tiek laiko, tačiau pripratus visai skanu. Kas labiausiai nustebino, tai visiškai kitokia kultūra: Kinijoje nėra tokio dalyko kaip eilės – kas sugeba prasibrauti prie tikslo, tas ir yra pirmas; taip pat šaligatviai yra skirti ne tik pėstiesiems, bet ir motoroleriams, dviračiams, tad per mėnesį itin gerai išlavinamas pastabumas ir atsargumas; mažesniuose miestuose visiškai nereikėtų stebėtis pamačius žmones besispjaudant, nes tai taip pat visai natūralu ir įprasta. Laisvalaikiu rekomenduočiau aplankyti visas žymiausias vietas Changshoje – Yuelu kalnas ir akademija bei Orange Island yra „must see“ objektai mieste. Savaitgaliais galima keliauti kur tik širdis geidžia! Na, o mes aplankėme garsų senovinį miestą Fenghuang, Zhangjiajie kalnus, dar kitaip vadinamus ,,Avataro kalnus”. Iš tiesų, toje vietovėje yra be galo daug nuostabių kalnų, kuriuos tikrai verta aplankyti, tik be gido yra gana sudėtinga (jei vis dėlto keliausite ten, galite pasinaudoti Zhangjiajie tour gide.com, mes keliavome su gidu Ali – jis tikrai nepakartojamas). Taip pat aplankėme Shanghai ir Beijing. Yra ir daugiau labai įdomių miestų, bet norint aplankyti didesnę jų dalį reikėtų pasilikti bent vieną papildomą (laisvą) savaitę, nes visi miestai yra toli vienas nuo kito. Žinoma, susisiekimas yra tikrai puikus, ypač naudojantis ,,bullet trains’’ – greitaisiais traukiniais. Važiavimas autobusais nemokant kinų kalbos šiek tiek sudėtingesnis, bet labai norint viskas yra įmanoma. Kainos yra nedidelės (bent jau transportas ir maistas).
Įspūdžiai apie praktiką:
Aš atlikau praktiką endokrinologijos skyriuje. Nepaisant to, kad šis endokrinologijos skyrius yra geriausias provincijoje ir vienas iš geriausių visoje Kinijoje, praktika nebuvo tokia naudinga kaip tikėjausi. Didžiausias trūkumas buvo kalbos barjeras. Nors ir iš mūsų, atvykstančių studentų, reikalavo tobulos anglų kalbos, deja patys kinai tobulomis anglų kalbos žiniomis pasigirti tikrai negali. Kasdien apie porą valandų vykdavo vizitacijos palatose su visais gydytojais bei profesoriais, tai buvo svarbiausias dienos darbas. Vizitacijų metu buvo aptariami visi pacientai, jų ligų gydymai ir tuo pačiu tam tikrų ligų diagnostika, diferencinė diagnostika. Na, o visą likusį laiką gydytojai praleisdavo prie kompiuterių pildydami medicininius dokumentus. Užsieniečiams jie pacientų tikrai nepalieka vien dėl to, kad pacientai nekalba angliškai, bet esant progai leidžia atlikti jutimų ištyrimus, padaryti EKG, ar tiesiog stebėti diabetinių pėdų perrišimus.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimo sąlygos man buvo tiesiog puikios. Iš viso buvome 9 profesinių mainų studentai, bet ne visiems taip pat gerai pasisekė su gyvenimo sąlygomis. Kadangi visi buvome išskirstyti per tris ligonines, tai ir gyvenome trijose skirtingose vietose. Kadangi aš ir viena ispanė buvome paskirtos į tą pačią ligoninę, gyvenome 5 žvaigždučių viešbutyje. Kiekviena turėjome po atskirą dvivietį kambarį su vonia. Galbūt vienintelis nežymus trūkumas buvo tai, kad kambariuose (ar kur kitur) neturėjome šaldytuvo, bet kadangi visuomet valgydavome kavinėse (virtuvės taip pat nebuvo), tai nebuvo didelė problema. Kiti studentai gyveno šiek tiek prastesniuose viešbučiuose, tačiau jie nebuvo labai blogi, tiesiog ne tokie švarūs. Mažiausiai pasisekė tiems keliems mokslinių mainų studentams, kurie buvo apgyvendinti kinų bendrabučiuose, tad gana aptriušusiuose kambariuose turėjo tik po lovą, o jei labai pasisekdavo kartais ir stalą. Didžiausias mūsų, profesinių mainų studentų, apgyvendinimo privalumas buvo tai, kad visi viešbučiai buvo arti ligoninių. Man ir ispanei tekdavo eiti toliausiai ir tai kasdien užtrukdavo apie 10-15 minučių. Žinoma, dažnai antra tiek tekdavo sugaišti ligoninėje belaukiant lifto į 16 aukštą, kuriame buvo mano praktikos skyrius. Kiti studentai užtrukdavo tik 5-10 minučių, kol nueidavo į ligonines.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Kiekvieną rytą gaudavome pusryčius viešbučio restorane. Ligoninėje, deja, maitinimo negavome, tačiau mėnesiui ligoninė kiekvienam iš mūsų skyrė po 1000 juanių dienpinigių, kas buvo beveik pakankama pietums. Pavyzdžiui, valgant prabangiuose restoranuose pietūs žmogui kainuodavo apie 50-70 juanių, o paprastose gatvės kavinėse sočiai buvo galima pavalgyti ir už apie 6-15 juanių. Žinoma, daugumoje skyrių dar buvo labai draugiški gydytojai, kurie kartas nuo karto pasikviesdavo papietauti kartu, tai, be abejo, būdavo nemokamai. Na, o vakarienę dažniausiai valgydavome visi studentai kartu kokiame nors vietiniame restorane/kavinėje, priklausomai nuo tos dienos norų. Taigi maisto tikrai užteko, o ar buvo skanu jau kitas klausimas. Bent man reikėjo geros savaitės priprasti prie kiniško maisto, nes jis yra kardinaliai kitoks, negu mes esame įpratę valgyti Europoje, bet pripratus ir atradus, kas yra priimtina – visai skanu.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Deja, socialinės programos nebuvo. Su visais kontaktiniais asmenimis turėjome tik vieną bendrą vakarą, kurį suorganizavo jie (t.y. pabėgimo kambario žaidimas bei vakarienė). Taigi viską organizavomės patys pagal savo norus ir galimybes. Dėl šios priežasties vykstantiems į Changsha siūlyčiau pabendrauti su savo mėnesio studentais dar prieš atvykstant ir galbūt susiplanuoti didžiausias savaitgalių keliones – taip susitaupytų labai daug laiko jau būnant Kinijoje. Na, o mes žinoma aplankėme patį Changsha miestą, Fenghuang senovinį miestą, Zhangjiajie kalnus, Pekiną, Šanchajų. Visi įdomūs objektai yra gana toli vienas nuo kito, tad visada reikėtų įvertinti, kad vien važiavimui į bet kurią iš mano paminėtų vietų iš Changshos reikia bent 5-6 valandų ir, žinoma, tiek pat sugrįžti, todėl svarbu gerai viską susiplanuoti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau į Changsha lėktuvu. Skridau iš Vilniaus į Pekiną (su persėdimu Kijeve) ir iš Pekino vietinėmis oro linijomis į Changsha. Skrydis iš Vilniaus į Pekiną kainavo apie 500-600 eurų (pirmyn-atgal), o iš Pekino į Changsha dar 200 eurų. Changshos oro uoste pasitiko kontaktinis asmuo, kuris nuvežė į viešbutį. Atgal turėjau skrydį taip pat iš Pekino į Vilnių (su persėdimu Kijeve), tik iki paties Pekino važiavau greituoju traukiniu, kuris iš Šanchajaus užtruko apie šešias valandas, o kainavo apie 80 dolerių. Šiaip patarčiau pirkti lėktuvo bilietus kaip galima anksčiau, nes kuo arčiau skrydžio datos, tuo didesnė kaina. Traukinių bilietams tai negalioja, vienintelė problema, kad traukinių bilietai norint nusipirkti dieną prieš jau gali būti išpirkti.

 

Aivara
Profesiniai mainai
Changsha, 2015 m. liepa
The third Xiangya hospital of Central South University

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis iš tiesų egzotiška. Ten nėra vakariečių turistų, todėl ir meniu kavinėje ar iškabų traukinių stotyse nepamatysi anglų kalba – tai tikras iššūkis. Kinijos kultūra, transportas, maistas, bendravimo ypatumai, gamta – kitokie nei mes įsivaizduojame. Bet pamatyti ir patirti visa tai yra vienas įdomiausių gyvenimo nuotykių. Trumpai apibūdinus – ĮDOMU ir KITAIP. Bet kaip ir mano kolegė, buvusi ten pernai, sakė: „papasakoti neįmanoma, nuvažiavusi pamatysi, kad viskas tiesiog kitaip.“ Iš esmės gyventi Kinijoje yra pigu (maistas prekybos centruose, paslaugos bene perpus pigiau nei Lietuvoje),  bet būti turistu (keliauti traukiniu, lėktuvu ir lankytis įspūdingose vietose) ganėtinai brangu. Kinija yra tokia didžiulė, kad per keturis savaitgalius neįmanoma jos pažinti, bet tikrai verta aplankyti sostinę Pekiną, Xi’aną, Šanchajų, Hong Kongą, o dar svarbiau išvykti į ekskursiją su vietiniais, priklausomai nuo tos provincijos, kurioje gyvensi – beveik kiekviena turi skirtingus gamtovaizdžius, nuostabius kalnus, senuosius miestus, šventyklas (pavyzdžiui Zhangjiajie Hunan provincijoje ar Wudangshan Hubei provicijoje, taip pat  įspūdingajame Guilin).
Įspūdžiai apie praktiką:
Nors kinai nelabai moka anglų kalbos, arba yra per kuklūs, kad ja šnekėtų, bet  praėjus kiek laiko ir įdėjus pastangų ligoninėje radau angliškai šnekančių žmonių, kurie mane labai daug ko išmokė. Atlikau praktiką ginekologijos skyriuje. Mane prižiūrėjo buvo gydytoja rezidentė, kuri šiek tiek mokėjo anglų kalbos. Ji visuomet buvo pasiekiama, bet ,žinoma, būdavau ne tik su ja, o su visais skyriaus darbuotojais, tada vykdavo daugiausiai veiksmo. Skyriuje gydytojai rezidentai parodė viską, ką jie daro. Dirbdavau nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 7 iki 17val. Visas procedūras pradžioje stebėjau, tuomet mane mokė atlikti jas, o praktikos pabaigoje atlikdavau pati. Panašiai ir laikas operacinėje,  iš pradžių stebėjau,  o po to vis daugiau galėjau padėti – pradėjau nuo slaugos darbų, vėliau netgi asistavau operacijose. Praktika buvo labai naudinga ir įdomi.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mano mieste buvo 12 mainų studentų ir dar keletas iš kitų mainų programų. Gyvenome po 2-6 žmones visiškai skirtingose trijose didžiulio miesto vietose. Buvome apgyvendinti viešbutyje, turėjau vieną kambario draugę. Gyvenimo sąlygos buvo puikios, iki ligoninės  – 5 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Buvo suteikti dienpinigiai, jų užteko maistui, o maisto Kinijoje daug ir labai skanaus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa organizuojama nebuvo, buvo tik vietinių žmonių, kurie norėdavo padėti. Bet geriausiai viską susiorganizuodavome patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Išlaidos kelionei lėktuvu – 800 eurų. Patarimas – jei gali keliauti bet kuriuo metu,  galima rasti perpus pigesnius bilietus. Vietiniai oro uoste pasitiko su prabangiu automobiliu ir asmeniniu vairuotoju.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Verta važiuoti į Kiniją!

 

Lukas
Profesiniai mainai
Wuhan, 2015 m. liepa
Wuhan Union Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
NEREALU! Labiausiai nudžiugino mainų studentai, mėnesis praleistas su jais buvo tiesiog nepakartojamas. Po praktikos visada buvo ką veikti, išnaršėm visą miestą, išbandėme bene visas įmanomas pramogas. Keliaujantiems į Kiniją siūlau aplankyti Zhangjiajie kalnus, ryžių terasas, Yangshou, Fenghuang, Wudangshan. Šalyje labai patogus susisiekimas traukiniais.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau traumatologijos skyriuje, kiekvieną dieną ten praleisdavau apie 6 val., nors pasitaikė tokių dienų kai skyriuje buvau vos 2 val., arba atvirkščiai, operacinėje praleisdavau 10 val. Pirmą savaitę stebėjau operacijas, o vėliau  asistavau beveik kasdien. Praktika buvo labai naudinga, prižiūrintis gydytojas išmokė daug naujo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mūsų buvo aštuoni, gyvenome viešbutyje, po 2 studentus viename kambaryje. Vonios kambariu dalinomės dviese, virtuvės nebuvo. Gyvenimo sąlygos labai geros, ligoninę pasiekdavome per 10-15 min pėsčiomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome dienpinigių, jų būtų tikrai neužtekę, tačiau praktikuodamasis chirurgijos skyriuje visada ten gaudavau nemokamus pietus, nes chirurgams maitinimą pristato tiesiai į jų aukštą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa nuvylė, kelionę po šalį susiorganizavome patys. Kinai suorganizavo tik NFDP ir uždarymą.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu iki sostinės, tai kainavo 600 eurų (bilietas į abi puses), po to traukiniu vykau į savo miestą, kainavo apie 80 eurų. Pasitiko studentai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Verta aplankyti!

 

Edita
Profesiniai mainai
Wuhan, 2014 m. liepa
Tongji Medical College

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Wuhan – vienas iš didžiausių miestų centrinėje Kinijoje, kurioje gyventojų nei daug nei mažai – apie 10 mln. Tai tikriausiai ne daugeliui žinomas miestas kitų šalių gyventojams, tačiau tai nereiškia, jog mažiau įspūdingas. Tai miestas, kuriame puikiai išvystyta infrastruktūra, už daugiau nei 1000 km esantį Pekiną galima pasiekti patogiai riedant greitajame traukinyje  305 km/val greičiu. Nors jau tikrai nemažai vakarietiškų miestų, tačiau Kinijos dvasia kiekviename mieste vis dar labai stipri ir tai sukuria įspūdingą pojūtį, jog esi tarsi kitame pasaulyje.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau vienoje didžiausių ligoninių centrinėje Azijoje, turinčių didžiausią Outpatient skyrių, tad jau anksti ryte ligoninėje sukdavosi tūkstančiai žmonių.  Praktiką atlikaui bendrosios chirurgijos skyriuje, esančiame 23 aukšte, bet tik po savaitės išsiaiškinau, jog buvau hepatobiliariniame skyriuje, nes pasirodė įtartinai daug kepenų bei tulžies pūslės operacijų ;D Praktika prasidėdavo 8 val. ryto, todėl ypač iš pradžių buvo sunku priprasti prie didžiulio laiko skirtumo ( nuo Lietuvos mane skyrė net 6 valandos). Praktika baigdavosi įvairiu laiku,  priklausomai nuo operacijų skaičiaus tą dieną, bet popietės beveik visuomet būdavo laisvos. Profesorius, su kuriuo dirbau, buvo labai malonus, stengėsi viską kuo plačiau paaiškinti bei atsakyti į visus klausimus. Iš pradžių tik dalyvavau penkminutėse, vizitacijose, stebėjau operacijas, vėliau įgavus gydytojų pasitikėjimą asistavau laparaskopinėse operacijose, perrišinėjau žaizdas, ištraukdavau drenus bei katetarizuodavau pacientus prieš opercijas. Puiku tai, jog visos ligoninės operacijos vyko viename aukšte, tad be suvaržymų galėjau stebėti visas klinikoje daromas operacijas – skydinės liaukos ar hipofizės tumoro šalinimo, cezario pjūvio operacijas bei kitas.  Net ir būnant su chirurginiais drabužiais, operacinėse buvo lengva pastebėti, jog esu užsienietė, tad gydytojai net neprašydami viską aiškindavo ir domėdavosi, kaip procedūros vyksta Europoje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome labai prabangiai– universitetui priklausančiame pastate, kuriame apsistodavo gydytojai bei įvairių konferencijų dalyviai. Kiekvieną rytą ateidavo  kambarinės, kiniškai klausdamos ar gali išvalyti grindis ir pakeisti rankšluoščius. Kambaryje gyvenome trise, dieną nebūdavo karšto vandens, tačiau kai lauke +30 laipsnių temperatūra, tikriausiai jo net nereikia. Savo kambaryje turėjome tikrą Majong‘o stalą, tad teko išmokti žaisti šį tradicinį kinų žaidimą ;D  Ligoninė buvo už 15 min. kelio einant pėsčiomis nuo namų, o jei važiuodavau metro, visuomet reikdavo praeiti pro gatvelę, kurioje buvo galima pavalgyti ne tik pusryčius, bet ir sočius pietus.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maistas Kinijoje labai skanus! Nors ir buvo labai daug ryžių, bet kitas maistas labai įvairus. Pusryčius dažniausiai pirkdavau gatvėje, kur nuo ankstaus ryto garavo šviežias maistas – jau tradicija tapo kas rytą kinų kalba paprašyti garuose keptų ryžių miltų bandelių (Baucy) ar makaronų ( Regamien).  Pietums turėjau maisto kortelę, su kuria galėjau pirkti maistą valgykloje, tačiau ją naudojau labai retai, nes chirurgijos skyriuje maistą dalindavo nemokamai. Ne visada buvo paprasta suprasti ką valgau, tačiau skonis buvo puikus. Kiniečiai valgo labai aštrų maistą ir net su lazdelėmis jį valgo labai greitai, tad teko priprasti ir man 😀  Vakarienes neretai valgydavome visi kartu kokiame nors restorane, kur nepraleidom proga pasigardžiuoti tradicine vakariene vadinama „Hot pot“.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Azijos žmonės truputį kitokie nei vakariečiai. Jiems didžiausias vakarėlis yra nuėjimas skaniai pavalgyt ar į karaoke, tačiau skųstis tikrai nėra kuo! Mūsų keturiais mainų studentais rūpinosi gal 15 studentų iš Kinijos, kurių nuoširdumas, rūpestis bei dėmesys tiesiog žavi. Kartu su savo kontaktiniais asmenimis ir kitais aplankėme visas gražiausias Wuhan vietas, vakarus beveik visuomet taip pat leisdavom kartu –  žaisdavom tradicinius stalo žaidimus, eidavome  pavakarieniauti tradicinio maisto, apsipirkti ar tiesiog į karaoke, kuri yra visiškai skirtinga nei čia Lietuvoje. Tolimesnes keliones  (Pekinas, Wudangshan) planavomės patys su kitais mainų studentais, nes atstumai buvo tikrai nemaži.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Kiniją skridome dviese iš Rygos per Maskvą. Nors neramumai Rusijoje tuo metu ir nelabai ramino, tačiau tai buvo ekonomiškiausias skrydžio maršrutas, o ir pačioje Maskvoje neteko ilgai laukti. Lėktuvas nusileido Shanghai, tad pasilikome keletą dienų mieste apsidairyti, priprasti prie naujo gyvenimo sąlygų. Pačioje Kinijoje labai pigu ir  patogu keliauti traukiniais, tad savo mainų miestą labai paprastai pasiekiau traukiniu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tik išlipus iš lėktuvo, buvo vis dar neįtikėtina, kur mes esame ( tiesą pasakius vis dar dabar negaliu patikėti, kur buvau ;D ) Fotografavau kiekvieną žingsnį, kiekvieną namo kampą ar kinišką raštmenį. Tikriausiai sunkiausia priprasti buvo ne prie karšto ir drėgno klimato ar užterštumo ( keista Shangajuje buvo vos įžiūrėti pastatus, esančius kitame upės krante ar pažvelgus vidurdienį į dangų ten išvysti ne saulę, o kažką panašaus į mėnulį). Priprasti prie laiko skirtumo buvo kur kas sunkiau, nors pirmąsias dienas Kinijoje nejaučiau nei to, nes norėjosi tiesiog eiti, stebėti viską, fotografuoti ir nepraleisti nei vienos minutės veltui. Smagiai (nors iš pradžių ir nelabai) nustebino faktas, jog Kinijoje negalima naudotis nei Facebook‘u, Youtube ar Google svetainėmis. Tačiau Kinijos piliečiai nebūtų kinai, jeigu nebūtų sukūrę kokių nors alternatyvų, tad teko įvaldyti jų vietines programas tokias kaip QQ ar Baidu. Teko nemažai visko pirkti turguose ir gatvėje, tad teko neblogai įvaldyti derybų meną. Tikra tiesa, jog pardavėjai, pamatę, jog esi užsienietis, kainą tiesiog padvigubina, tačiau mokant keletą pagrindinių kiniškų frazių ir dar keletą skaičių galima tikrai labai sutaupyti ☺  Po viso mėnesio neišdildomų įspūdžių ir apie 1000 nuotraukų mano fotoalbume galiu drąsiai teigti, jog tai buvo mano gyvenimo kelionė bei vienos iš didžiausių gyvenimo svajonių išsipildymas.

 

Lukas
Profesiniai mainai
Chansha, 2014 m. liepa
Xiangya Second Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas ir šalis labai didelis su skirtinga kultūra.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo įdomi, gydytojai kalbėjo angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Maitinimas buvo geras, gyvenimo sąlygos taip pat.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maisto užteko, buvo sotus, bet maistas regione aštrus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos nebuvo labai daug, bet patiko tai, kas buvo.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė buvo ilga, bet rasti nebuvo sunku.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Važiuočiau ir antrą kartą.