Kenija – LiMSA

Kenija

Severija
Profesiniai mainai
Nakuru, 2015 m. liepa
Rift Valey provincial hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenau Nakuru mieste. Skurdas, šiukšlės, labai daug žmonių ir žemas pragyvenimo lygis. Safariai yra nuostabu – ten nuvykti būtinai būtina, nes tik ten atsiskleidžia tikroji Afrikos gamta. Kadangi praktikos metu labai daug dirbdavau ligoninėje, tai keliaudavau tik savaitgaliais. Aplankiau safarius, Kisumu kurortą, kelis nacionalinius parkus. Dažnai save palepindavau ir laiką leisdavau centre esančioje europiečių kavinėje, nes tik ten, nors ir už didelę kainą, gaudavau skanaus maisto. Lankytini objektai turistams labai brangūs, todėl prieš vykstant į Afriką svarbu apgalvoti savo finansines galimybes. Visur važiuoja Matatu autobusai, tarpmiestiniai, jie pavojingi, bet pigūs. Mieste vietoje taxi yra tuk tuk vagoniukai, kuriais važiuoti pigu ir smagu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Nebuvo jokių studentų ar kitų asmenų, kurie manimi rūpintųsi, patyriau šoką. Pati prisistačiau ligoninėje visiems gydytojams, turėjau dirbti pagal mainus bendrojoje chirurgijoje, bet vėliau savo noru atsidūriau ginekologijoje. Jei tai būtų ne Afrika, toks organizuotumas būtų turėjęs pasekmių ir išvis būčiau neturėjusi praktikos. Bet gydytojai buvo nuostabūs, pati net nesupratau kaip įsiliejau į bendruomenę, viskas patiko labiau nei tikėjausi. 3 savaites dirbau Cezario pjūvių operacinėje, asistuodavau, o paskutinę savaitę man buvo leista pačiai operuoti. Nuostabus jausmas, atsakomybė ir neišdildoma patirtis. Išmokau gerai siūti, puikiai žinau operacijos eiga, galimas kritines situacijas. Taip pat savaitę teko priiminėti gimdymus gimdykloje, ten patyriau visko, net ašarų buvo, bet visgi tai Afrika. Žinau tik tiek, kad man pasisekė, nes tie studentai, kurie buvo sostinėje, bei Eldorete apskritai beveik negavo nieko daryti, nes tiesiog jų buvo per daug.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mano gyvenimo sąlygos buvo nuostabios, apart maitinimo. Turėjau baseiną! Gyvenau namuose pas du gydytojus internus, jie specialiai man davė kambarį. Visą laiką teko suvokti, jog esu Afrikoje, tai jei kartais dingdavo elektra, namą užliedavo vanduo iš vamzdžių – tai normalu. Wi-fi tinklo nėra niekur, galima nusipirkti kortelę ir pačiam pildytis, bet šiaip internetas Afrikoje – prabanga. Visame Nakuru mieste buvome tik 2 mainų studentės ir gyvenome kartu, viskas patiko ir tiko. Įsiliejome į vietinių gyvenimą, vakarais su gydytojais žiūrėdavome filmus, eidavome į miestą. Turbūt šie mainai ir skyrėsi nuo tų, kuriuos studentai turi kitose šalyse, tuo jog visą laiką buvau bendruomenės dalis ir labai šiltai priimta. Tačiau kartu viską turėjau darytis pati, nes nebuvo žmonių, kurie būtų už mus atsakingi. Drąsiai galiu pasakyti, jog visą laiką savimi rūpinomės ir mainus organizavomės pačios. Į ligoninę visur eidavau pesčiomis, 15 minučių kelio.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gyvenau pas du jau baigusius internus gydytojus, kurie duodavo tiek pusryčius, tiek vakarienę. Kildavo nemažai nesusipratimų, nes vakarienės dažnai neparuošdavo, tekdavo eiti į parduotuvę ir pirktis pačiai. Kartais vakarienę atnešdavo iš vietinio kioskelio, kelis kartus apsirgau, nebevalgydavau. Chirurgijos skyriuose personalą maitindavo nemokamai, tai gaudavau ir pietus, valgydavau, nes reikėdavo išstovėti ilgas operacijas, o nusipirkti nebuvo kur. Nors pripažinsiu, visas maistas nebuvo skanus ir dažnai svajodavau apie lietuvišką virtuvę.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos NEBUVO. Viską organizavausi pati, lankytini objektai turistams labai brangūs. 3 dienų safaris – 400 dolerių.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kadangi lėktuvo bilietus pirkau likus 3 savaitėms iki išvykimo, jie man kainavo 700 eurų (iš Varšuvos, nes pigiau). Skridau per Paryžių į Nairobį. Sostinėje iš oro uosto mane pasitiko pasamdytas taxistas ir mane nuvežė į vietinį hostelį (sumokėjau 20 dolerių už nuvežimą). Ten praleidusi naktį kitą rytą matatu autobusu su visais daiktais išvykau į Nakuru. Visur reikia būti itin atsargiai, ypač sostinėje, nes pavojinga.

Monika
Profesiniai mainai
Eldoret, 2013 m. liepa
Moi teaching and referral hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Nuostabi šalis, su įdomia ir dar nesugadinta kultūra. Labai rekomenduočiau aplankyti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Gydytojai leido viską daryti, ko tik studentas norėjo: asistuoti, lankyti paskaitas, konferencijas, surinkinėti anamnezes ir panašiai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendinimas buvo geras.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Puikūs.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Davė galimybę patiems spręsti ką veikti laisvalaikiu. Buvo sukurtos visos salygos keliauti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Su daug nuotykių, bet labai geri įspūdžiai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Žavinti gyvūnija, patys maloniausi žmonės, gamta, stebinanti kultūra.