Katalonija

Marija
Profesiniai mainai
Barselona, 2016 m. liepa
Corporatio sanitaria Parc Tauli (Sabadell) ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas pasakiškas, dieną žavi savo architektūra, parkais, jūra, o naktį vėl visiškai kitoks, atgyja, žmonės masiškai eina į barelius užkąsti tapas, kiti į klubus, koncertus. Barselonoje visada rasi ką veikti, nesvarbu ar pirmadienis, ar antradienis. Nustebino, kad, pvz.: pirmadienį vakare gali rasti didžiausių vakarėlių. Taip pat kiekvieną dieną kažkurioje miesto dalyje galima rasti lindy hop’o
šokių grupes, kur susirenka tikrai daug žmonių.
Susisiekimas geras, metro veikia gerai, atvažiuoja laiku – galima susižiūrėti maršrutą per google maps, detaliai nurodo kur eiti, į kokią liniją pereiti ir t.t. Taigi, patogu atvažiavus nusipirkti SIM kortelę ir užsisakyti internetą. Itin patogus transportas ir naktį – darbo dienomis visą naktį gana dažnai važinėja autobusai. Savaitgaliais net metro veikia visą parą – visada esi ramus, kad bus kaip grįžti namo, nemokant papildomų eurų taksi.
Miesto trūkumas, kurį pajautėm visi (tarp jų ir aš), kad iš tikrųjų jautiesi nesaugiai dėl savo daiktų. Kišenvagystės klesti, todėl visiška norma yra neštis savo kuprinę ant pilvo, rankines ir bet kokį kitą turtą visi nešasi apsikabinę, tiesiogine ta žodžio prasme. Dauguma studentų žinojo, kad reikia itin saugoti savo daiktus, bet vis tiek buvo pavogta ir telefonų, ir piniginių su visom kortelėm.. PATARIMAS: einant vakaroti neštis tik būtiniausias korteles, nedidelį kiekį grynųjų, atsivežti su savim ir pasą, jei ID būtų pavogtas, kad nereiktų keisti lėktuvo bilieto.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau otorinolaringologijos skyriuje. Pirmą dieną atvykus vietinės IFMSA narės palydėjo mane iki skyriaus ir supažindino su gydytoju, kuris turėjo mane kuruoti (tutor) tą mėnesį. Iš tikrųjų buvo kiek kitaip – dauguma ten dirbančių gydytojų, panašiai kaip Lietuvoje, dirba keliose vietose, o ši ligoninė mano tutoriui buvo tik viena iš daugelio darbo vietų, todėl per tą mėnesį jo matyti daug neteko. Bet dėl to problemų nebuvo – dauguma gydytojų tame skyriuje buvo mielai linkę padėti, paaiškinti, pamokyti. Visas personalas buvo itin draugiški. Bendravimas su pacientais vyksta katalonų ir/ar ispanų kalba, todėl mokėti kalbą yra privalumas. Prieš ateinant pacientui, gydytojai trumpai papasakodavo apie pacientą arba kartu perskaitydavome paciento ligos istoriją, galėdavau užduoti klausimų. Atėjus pacientui su juo bendraudavo gydytojas, kai apžiūrėdavo ausis, nosį stebėdavau tai per petį, o kartais tai galėdavau atlikti pati. Gerklų apžiūra dažniausiai vykdavo su fibroskopu, matomą vaizdą analizuodavome kartu su gydytoju. Paskyrus tyrimus, gydymą irgi galėdavau ko nori paklausti, išsiaiškinti. Taigi, pamačiau ir išmokau nemažai. Kai norėdavau, galėdavau eiti į operacines – LOR operacijose neasistavau, nes ten arba reikia turėti patirties, arba operacija yra labai paprasta, nereikia daug pagalbos. Beje, mano skyriuje buvo gana jauni gydytojai ir dauguma jų, priešingai nei gandai apie ispanus, kalbėjo tikrai puikiai angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Pusę mėnesio gyvenome viename bendrabutyje, pusę kitame. Sąlygos neblogos, nes gyvenome kambariuose po 2, kiekvienas kambarys turėjo po vonios kambarį, virtuvę dalinosi 2 kambariai. Buvo iškilę nesklandumų, nes pradžioje virtuvės buvo užrakintos, todėl negalėjom pirkti gendančių maisto produktų (nebuvo šaldytuvo). Kai kuriuose kambariuose buvo kažkokių kandančių parazitų, teko net apsilankyti pas gydytoją dėl alergijos nuo įkandimų; Šiaip bendrabučių vietos buvo tikrai geros – pirmas labai arti centro, arti „vakarėlių“ zonos, o kitas buvo arti Guell parko. Gyvenome gražiame rajone ir mūsų namo pačiame viršutiniame aukšte buvo sporto salė su vaizdu į miestą 😀
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimo nebuvo. Valgydavau ligoninės valgykloje (pietūs ~6eur) arba mieste, vėliau, kai turėjom virtuvėles, kartais pasigamindavome maistą bendrabutyje. Valgyti mieste brangu. Mėnesiui buvo skirta 70eur kišenpinigių – jų mėnesiui, žinoma, neužteko, bet vis šis tas.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo, bet daugiau lokali. Organizavomės patys ir kartais su vietiniais studentais. Iš tolesnių vietovių apsilankėme Monserrat vienuolyne, Gironos mieste, abi išvykos labai patiko. Nemažai pamatėme ir pačiame mieste – eidavome į parkus, buvo suorganizuotas geocatching su mūsų grupe, ėjome žiūrėti kino po žvaigždėmis bei į garsius olimpinius baseinus ant Montjuic kalno.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Turėjome problemą su wizzair – jie, gavę iš Barselonos oro uosto žinią, kad yra bagažo skyriaus krovikų streikas, neįkrovė mūsų ir visų kitų skridusių bagažo (vėliau paaiškėjo, kad to streiko kaip ir nebuvo, bet lagaminai jau buvo likę Lietuvoje). Tai buvo labai nemaloni kelionės pradžia, nes aš nebuvau pasiėmusi būtiniausių dalykų su savimi į rankinį bagažą. Lagaminų teko laukti ilgai, nes juos atskraidinti galėjo tik su kitu wizzair skrydžiu, kuris buvo po ~3 dienų. Tad teko nusipirkti ir rūbų, ir higienos priemonių, neturėjome patalynės, todėl teko skolintis iš kitų studentų su kuriais gyvenome kambaryje. Pirmas praktikos dienas neturėjau chalato, be to teko eiti su šortais.. Taigi PATARIMAS nr. 2 – rankiniame bagaže pasiimti viską, ko galėtų reikėti dingus bagažui. Taip sutaupysit ir pinigų, ir nervų, jei kartais būtų problemų su bagažu (girdėjau streikai neretai pasitaiko).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tikrai rekomenduočiau mainus į Barseloną, tik atsižvelkit į PATARIMUS. 😀

 

Lina
Profesiniai mainai
Barselona, 2016 m. liepa
Hospital Universitari de Bellvitge

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Barselona – nuostabus miestas su išskirtine architektūra ir paplūdimiais pačiame mieste. Labai daug gražių ir lankytinų vietų – parkų, muziejų bei kitos veiklos. Susisiekimas mieste tikrai geras ir patogus (metro, autobusai) . Bilieto kaina mėnesiui (T-mes) apie 55 eurus. Tikrai verta aplankyti ir kitus šalia esančius miestus – Žironą, Taragoną (lengvai pasiekiama traukiniu).
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Hospital Universitari de Bellvitge, anesteziologijos skyriuje. Praktikos vadovas stengėsi, kad pamatyčiau kuo daugiau, todėl kiekvieną dieną būdavau su skirtingais gydytojais. Kolektyvas draugiškas, tačiau didžioji dalis personalo anglų kalba nekalbėjo, todėl kasdien atėjus vadovas nurodydavo atsakingą už mane gydytoją, kuris kalbėdavo angliškai. Kiekvieną savaitę bent po vieną dieną praleisdavau reanimacijoje, psichiatrijos skyriuje arba pacientų su ūmiu skausmu vizitacijose. Daugiausiai laiko praleisdavau operacijose, tačiau tuomet prižiūrintis gydytojas nusiųsdavo į skirtingas operacines (vieną dieną į torakalinės chirurgijos, kitą plastinės-rekonstrukcinės ar ginekologijos ir t.t.). Gydytojai draugiški, noriai atsakinėjo į užduotus klausimus, po savaitės jau leisdavo daryti beveik viską, ką patys atlikdavo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Iš pradžių pusę mėnesio gyvenome studentų rezidencijoje, centre (netoli La Rambla). Gyvenome po du žmones nedideliuose kambariuose, dviese dalinomės vonios kambarį. Vėliau visi turėjome persikraustyti į kitą studentų rezidenciją (šiek tiek toliau nuo centro, bet geresnės gyvenimo sąlygos).
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas nebuvo suteiktas, tik mėnesio pabaigoje buvo skirti dienpinigiai (70 eurų). Didžiąją praktikos laiko dalį praleidau operaciniame bloke, o ten visas personalas gaudavo pietus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa nebuvo gausi, dažniausiai viską organizuodavomės patys (laisvalaikį mieste planuodavome patys, taip pat ir išvykas į kitus miestus).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau tiesioginiu skrydžiu Vilnius – Barselona. Barselonos oro uoste dažni streikai, todėl geriausia pasirūpinti būtiniausiais daiktais rankiniame bagaže (nes likome 4 dienoms be lagaminų…)

 

Kamilė
Profesiniai mainai
Barselona, 2015 m. rugpjūtis
Hospital General de Granollers

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pats miestas tobulas, labai daug ir turistinių, ir neturistinių lankomų vietų, tikrai nėra kada nuobodžiauti. Nelabai turiu specifinių rekomendacijų, bet siūlyčiau neapsistoti vien tik Barselona, o aplankyti Žironą, Taragoną, Costa de Brava ir kitas vietas, kurios pasiekiamos traukiniu. Keliavimui po miestą daugiausiai naudojomės itin patogiais metro ir autobusais. Štai tarpmiestinėms kelionėms geriausias pasirinkimas – traukiniai. Kainos tikrai nemažos, jokių nuolaidų studentams jie netaiko. Mano metro bilietas kainavo 105 eurus, kadangi man teko į ligoninę kas rytą keliauti tolėliau už Barselonos. Tiems, kurių ligoninės buvo pačioje Barselonoje, bilietas mėnesiui kainavo 56 eurus, tai irgi yra nemažai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau vidaus ligų skyriuje, kasdien ligoninėje užtrukdavau apie 4 valandas. Daugiau teko stebėti, kaip renkama anamnezė, tuo tarpų visą paciento apžiūrą atlikdavau pati. Turėjau nuolatos mane prižiūrintį gydytoją ir rezidentą. Patobulinau fizinio ištyrimo įgūdžius. Visuose skyriuose žmonės liko patenkinti, išskyrus tie, kurie nemokėjo ispanų kalbos ir pateko į terapinius skyrius.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mainuose dalyvaujančių studentų buvo apie 30, gyvenome bendrabutyje visi kartu, po 2 žmones kambaryje, dviese dalinomės vonios kambarį ir virtuvę. Gyvenimo sąlygos buvo tikrai geros: puikiai veikė internetas, personalas paslaugus, pastate daug erdvės susirinkti visiems pavakaroti – manau, tai labai svarbu. Ligoninę pasiekti užtrukdavo apie valandą (pati ligoninė buvo ne Barselonoje, o už 30 km nuo miesto).
Įspūdžiai apie maitinimą:
Joks maitinimas nebuvo suteiktas, tik mėnesio pabaigoje buvo duoti dienpinigiai (70 eurų). Mes, mainų studentai, draugiškai kartu nutarėme – už tiek Barselonoj prasimaitintume daugiausiai kelias dienas.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa nebuvo organizuojama visiškai, viską susiorganizuoti teko patiems (matyt, akivaizdu, kad visur teko mokėti…). Keliavome ten, kur patys norėjome, todėl aplankėme ir kelis kitus Katalonijos miestus.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Atkeliavau lėktuvu, mane pasitiko paskirtos CP (kurios, beje, taip ir nesutikau per visą mėnesį) tėtis. Daugumos kitų studentų niekas nepasitiko.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Verta važiuoti vien dėl paties miesto. Žinoma, tikriausiai geriau važiuoti liepą, kai patys Barselonos gyventojai dar ten. Bent food and drink party suorganizuotų – savąjį vėlgi organizavomės visiškai patys.

 

Ieva
Profesiniai mainai
Reus, 2015 m. rugpjūtis
Hospitas Sant Joan de Reus

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Reus – nedidelis miestelis Tarragonos provincijoje, labiau skirtas apsipirkinėjimui nei turizmui. Žinoma, galima rasti ir įvairaus kultūros paveldo, bet ne itin daug. Pati Tarragona taip pat netoliese – kelionė autobusu trunka apie 15 minučių. Šio nemažo miesto paplūdimiai ir senamiestis man paliko didžiausią įspūdį. Kitas kurortinis miestelis – nuo Reus per daug nenutolęs Salou, laikomas vakarėlių, garsios muzikos ir poilsio sostine. Šias vietas dažniausiai ir lankydavome – kelionė būdavo greita ir pigi (10 kelionių – 10 eurų). Po praktikų dažniausiai keliaudavome į paplūdimį, bandėme plačiau susipažinti su savuoju ir šalia esančiais miesteliais. Dar viena įdomi atrakcija: išsinuomavus automobilį galima keliauti į kalnus. Šiuo klausimu mums itin pasisekė: vietiniai studentai nusivežė pakopinėti kalnais – pamatėme nepaprasto grožio krioklius. Viešasis transportas (tiek tarpmiestinis, tiek miesto) – gerai išvystytas, kainos nesikandžioja. Be to, autobusu galima aplankyti vieną iš didžiausių atrakcionų parkų Europoje – Port Aventura. Kalbant apie Barseloną (į pastarąją galima nuvažiuoti traukiniu) – tai brangių kainų miestas, todėl teks patuštinti piniginę. Kitą vertus, Katalonijos sostinė – nuostabi vieta, kurios visam grožiui pamatyti savaitės neužtenka. Taigi, kiekvienas čia atras ir ką nuveikti, ir ką pamatyti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau akušerijos – ginekologijos skyriuje. Man pasisekė: skyriuje, kuriame buvau, visi gydytojai nors šiek tiek mokėjo anglų kalbą, todėl daugumą dalykų jie sugebėjo paaiškinti. Deja, progos patobulinti savo praktinius įgūdžius nepasitaikė – tuo metu dirbo itin daug rezidentų, privalomąją praktiką atlikinėjo vietiniai universiteto studentai. Todėl daugiausia laiko teko stebėti. Kalbėjau su kitais mainų programos studentais ir sužinojau, kad pas juos skyriuose mažai sugebančių kalbėti angliškai. Norint įgauti kuo daugiau patirties iš šios praktikos, rekomenduojama mokėti ispanų kalbą, dar geriau – katalonų. Nors praktikos beveik neturėjau, buvo šaunu ir įdomu: dirbau naujoje ir modernioje ligoninėje, susipažinau su kitokia sveikatos apsaugos sistema, pabendravau su gydytojais.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mūsų buvo dvylika. Gyvenome studentų bendrabutyje vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, vonia dalindavosi 2-4 žmonės, virtuvė visiems bendra. Patalynė ir rankšluosčiai buvo suteikti. Bendrabutis gana naujas ir tvarkingas: valytojos kiekvieną dieną nors minimaliai aptvarkydavo vonios kambarį, patikrindavo, ar pakanka tualetinio popieriaus, išnešdavo šiukšles. Į ligoninę galima važiuoti autobusu arba eiti pėsčiomis. Kadangi abu kelionės būdai užtrukdavo tiek pat laiko, eidavome pėstute (15 min).
Įspūdžiai apie maitinimą:
Mums priklausė dienpinigiai (70 eurų), kurie buvo paimti kaip užstatas ir grąžinti mėnesio pabaigoje. Deja, suskaičiavus vidutines išlaidas maistui, tokios sumos toli gražu neužtenka pavalgyti bent vieną kartą per dieną. Todėl dažniausiai gamindavomės maistą namie, retkarčiais apsilankydavome kavinėje.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa – skurdi, nebuvo suplanuotos programos (tik welcome ir goodbye party). Na, dar buvo suorganizuota viena ekskursija po Tarragonos senamiestį.  Visgi savąjį laisvalaikį daugiausia teko planuoti patiems. Kartais su CP vakarais nueidavome į klubą. Labiausiai patiko kelionė automobiliais į kalnus ir žygis – tai buvo tikrai šaunu!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau tiesioginiu skrydžiu Vilnius – Barselona. Tuomet sėdau į traukinį ir važiavau tiesiai į Reus miestelį. Tai, ko gero, optimaliausias variantas. Traukinių bilietams suteikiama nuolaida su European Youth Card.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Katalonijoje galimą atrasti viską: ir įspūdingą miestų architektūrą, ir nuostabius smėlėtus paplūdimius, ir triukšmingus klubus, ir, žinoma, geras ligonines – tai yra tiesiog puiku! Kiekvienas atras tai, kas patiks. Dar nesutikau žmogaus, kuris nebūtų įsimylėjęs Barselonos!

 

Adomas
Profesiniai mainai
Lleida, 2014 m. liepa
Hospital Universitari Arnau de Vilanova

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Didelis miestas/kalnuose/prie jūros/arti Barselonos – vienintelė Lleida iš visų siūlomų pasirinkimų (Barcelona, Sant Cugat, Tarragona/Reus, Girona) neturėjo nei vienos iš šių savybių, labiau tiktų palyginimas:  maždaug Šiaulių dydžio miestas/dykynėj/100km iki jūros/170km iki Barselonos/ vienintelė įdomesnė vieta- pilis, kuriai pakanka 1 valandos aplankyti. Jei gavę Kataloniją rinksitės kitus  miestus – nemanykit, kad jos nerašymas jus apsaugos. Nei vienas iš čia išsiųstų mažų šalių atstovų (Lietuva, Lenkija, Vengrija, Estija, Makedonija – matot tendenciją?;)) Lleidos nesirinko… Jei mėgstate klubus – yra vienintelis „Larida“ , kur žmonių virš 19m.  nelabai sutiksite. Mėgstantiems jodinėti – dažniausiai vakarais, kartais rytais, nes dėl tręšiamų aplinkinių laukų gatvėse pasklinda arklidžių kvapas. Afrikos ir adrenalino mėgėjams – būtina aplankyti kvartalus aplink pilį, geriausia tamsiu paros metu.
Visdėlto  Lleida (beje, tariasi Ljeida), kaip pietų šalims gan tvarkingas miestas, gražiai sutvarkyta upės krantinė, puikūs vaizdai nuo pilies,  smagių barų, įvairių parduotuvių taip pat galima nesunkiai rasti. Per siestą miręs (paprastai būdavo apie 35 laipsnius), vakare miestas atgyja, išgerti ar pavalgyti tikrai yra kur.
Kiti miesto pliusai – nors 70 km spinduliu aplink jį nėra nieko, išsinuomavus automobilį (100eurų savaitgaliui)  iš jo Barselona pasiekiama per 1h40min, kalnai per 1h, Pamplona per 3h, pajūris per 1h20min, autobusu kiek lėčiau. Ir tikriausiai būdami Barselonoj mes nieko daugiau turbūt ir nebūtumėm aplankę, o dabar be pačios Barselonos pamatėm tikrai daug.
Įspūdžiai apie praktiką:
Iš pradžių mūsų CP „organizacinių įgūdžių“ dėka buvau išsiųstas į farmakologijos skyrių, kur visi šnekėjo TIK kataloniškai. Teko klausinėtis, skųstis, pačiam eiti ieškoti skyriaus vadovės į kitą ligoninę ir per keletą dienų pavyko persivesti į mano norimą onkologijos skyrių.
Kaip tikri pietiečiai, visi darbuotojai labai draugiški, nuo gydytojų iki valytojų, net ir nepažįstami žmonės sveikinasi, su užsieniečiais visi noriai bendrauja. Ispanijoje vis dar krizė, kai kurie ligoninių aukštai uždaryti, aplinkos ir aparatūros atžvilgiu –  gal kiek ir daugiau visko, nei Lietuvoje.
Visi rezidentai neblogai kalba angliškai, gydytojai taip pat, tik gal kiek labiau tingi šias savo žinias „judinti“ (chirurgai beje, kalbėjo geriausiai). Man pasisekė, nes tuo pat metu praktiką atliko puikiai angliškai šnekanti 6-kursė katalonė, kuri man išvertė be galo daug  gydotojo – paciento pokalbių, padėjo susitarti dėl kitų skyrių aplankymo; su ja, pasiklausinėdami gydytojų, analizuodavomės klinikinius atvejus. Didžiąją laiko dalį praleidau hospitalizuotų onkologinių pacientų skyriuje, kur pagrindiniai užsiemimai buvo pacientų vizitacijos, jų atvejų analizavimas (ispanų kalba ligos istorijas skaityti visai įmanoma, ypač jei yra kas padeda). Kitomis dienomis ėjome į chirurgijos skyrius stebėti onkologinių operacijų (prostatos, žarnyno, krūties), chirurgai buvo tikrai draugiški, viską paaiškindavo, gavau ir paasistuoti. Taip pat su rezidentais ir gydytojais dalyvavau ambulatorinių pacientų konsultacijose – buvo super įdomu, tiek konkretus atvejai, tie pačių gydytojų pasakojimai apie darbo specifiką.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Puikūs – buvome apgyvendinti dviejuose gražiai įrengtuose erdviuose butuose, visi turėjom atskirus kambarius, 10min. iki ligoninės, 3min. iki parduotuvės, 10min. iki miesto centro pėsčiomis. Tiesa viename bute nebuvo interneto, tad pas mus kas vakarą būdavo „internet parties“.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maitinimui gavome 70 eurų per mėnesį, ko užtenka litrui šaltos gaspačio sriubos ir batonui, arba pusei didelio sumuštinio ligoninėje per dieną. Bute turėjome virtuvę, tad maistą pirkomes parduotuvėje ir gaminomes namie. Parduotuvėje produktų kainos už lietuviškas didesnės maždaug 25%, per dieną maistui prireikė apie 8 eurų, neskaičiuojant valgymo ne namie.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Pirmas siurprizas – 10 žmonių turėjome tik 2 CP. Kitas siurprizas – nei vienas nebuvome paskirtas į tą skyrių kurį gavome. Su organizatoriais vieną kartą ėjome į barą, vieną kartą į pilį, buvo international dinner. Dar vieną kartą jie nepasirodė sutartu laiku baseine, kitąkart, mums pakoregavus kelionės planą,  paliko mus šešiese su vienu automobiliu kelionei į kalnus, kur beveik nėra autobusų (beje po to, CP mus dar išmetė iš feisbuko draugų). Savaitgalių kelionėms gavome šiek tiek pagalbos – CP surado apartamentus pajūrio kurorte Salou. Taigi socialinę programą nemažą dalimi organizavomės patys – savaitgaliais keliavom į San Fermino fiestą Pamplonoje, į Barseloną (kur mus sutiko vietinis LEO), į Pirėnų kalnus.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:

Skridau tiesiai iš Vilniaus į Barseloną Ryanair’u (apie 300lt), iš ten traukiniu į Lleida (apie 20 eurų). Visdėlto, Barselona-Lleida patarčiau naudotis Bla Bla Cars, žmonės paveža už 7-10 eurų. Bilietus atgal reikėtų nusipirkti irgi kuo anksčiau, nes jau liepos pradžioje Barselona-Vilnius kainavo 250 eurų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Reziumuojant: miestas pusė bėdos, tačiau matyt prasčiausias iš Katalonijos siūlomų variantų, esant iš mažos šalies, didelė rizika į jį pakliūt. Praktikos ir laisvalaikio organizacija iš AECS pusės tragiška (išeitu atskiras rašinys apie viską) – visi pakliuvo ne į tuos skyrius, turėjome patys bandyti patekti kur norėjome (beje, apie skyrių bent jau man buvo meluojama ir nutylima, iki pat kol pasiekiau butą), su mumis laiko jie leido minimaliai. Nuolat buvo pažadama, neįvykdoma, pamirštama ir t.t. Pabaigoje mums dar buvo pasakyta, kad turime džiaugtis, kad Lleidoje išvis vyko mainai, nes niekas nebuvo paruošta prieš pat mums atvykstant ir jie galėjo būti atšaukti (nors tokiu atveju matyt būtumėm perkelti į kitą miestą). Visdėlto patogus būstas, superinė praktika (juolab pasiklausius, kaip žmonės kitose šalyse skundėsi veiklos stygiumi), vakarai ir kelionės savaitgaliais su šaunia kompanija (turbūt svarbiausias ingredientas geroms atostogoms) ir draugiški žmonės persveria tuos minusus, todėl mainais esu tikrai patenkintas.

 

Jūratė
Profesiniai mainai
Lleida, 2014 m. liepa
Hospital Universitari Arnau de Vilanova

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis – nuostabi. Šilta, didelė, turi daug ką pasiūlyti bet kuriam turistui. Tiek aktyvus poilsis kalnuose, tiek pasyvus gulėjimas prie jūros. Lleida – nelabai didelis miestas, apie 150km nuo Barselonos, greituoju traukiniu tik valanda.  Miestas gražus, daug išlikusių architektūrinių paminklų. Puikus susisiekimas su kitais Ispanijos miestais, Barselona, Madridu, Pirėnų kalnais. Vasarą čia labai karšta.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo puki, geresnės tikriausiai net negalėčiau įsivaizduoti, kadangi ligoninėje, kurioje atlikau praktika dirbo lietuvis gydytojas. Dauguma gydytojų puikiai kalba angliškai, todėl  problemų dėl susikalbėjimo nebuvo. Gydytojai buvo labai draugiški, stengėsi paaiškinti viską iki smulkmenų. Pati galėjau dalyvauti operacijose, intubuoti, kelis kartus siuvau žaizdas.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome tikrai gerame bute, su 5 miegamaisiais, kiti 3 užsieniečiai studentai gyveno atskirame bute. Bute turėjome oro kondicionierių, 2 vonios kambarius, atskirą kambarį pramogoms ir t.t. Butas buvo puikus, jokių priekaištų.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Jokio maitinimo negavome, visą maistą gaminomės patys arba valgydavome mieste. Atvykę gavome 70 eurų savoms reikmėms. Maisto kainos didesnės nei Lietuvoje, bet nedidesnės nei kitose Europos šalyse, turinčiose eurą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Tokio dalyko kaip socialinė programa praktiškai neturėjome. Katalonijos studentai suorganizavo mums vieną ekskursiją po Lleidą ir nedidelį ,, food and drinks party“. Visa kitą – susiorganizavome patys. Visi studentai buvo labai motyvuoti kuo daugiau pamayti, tad per tą mėnesį labai daug keliavome, kiekvieną savaitgalį kažkur važiavome. Pirmą savaitgalį praleidome pajūrio miestelyje Salou, geriau susipažinome vieni su kitais. Antrąjį savaitgalį keliavome į Pamploną į San Fermino festivalį, trečiąjį – į Barseloną ir paskutinįjį – į Pirėnų kalnus. Tad manau, kad socialinė programa buvo tikrai vykusi, nors ir organizuota mūsų pačių, be ispanų studentų pagalbos.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Barseloną skridome iš Rygos, kadangi radome  gan pigius bilietus. Iki Rygos keliavome mašina tryse. Iš Barselonos iki Lleidos keliavome greituoju traukiniu. Na o ten,  iš stoties mus jau paėmė ispanų studentai. Viską sudėjus,  kelionė truko apie 14 valandų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nors ispanų studentai mumis praktiškai nesirūpino, bet bet kam rekomenduočiau važiuoti į mainus į Kataloniją. Tai puiki šalis, o kaip praleisite ten laiką, priklauso tik nuo jūsų.

 

Karolina
Profesiniai mainai
Lleida, 2014 m. liepa
Hospital Universitari Arnau de Vilanova

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis nuostabi, miestas gana didelis, saugus.
Įspūdžiai apie praktiką:
Gydytojai labai kompetentingi ir draugiški, daug moko, parodo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau 6 kambarių apartamentuose, 7 min nuo ligoninės, pačiam centre. Butas švarus, su senoviniais brangiais baldais, visais būtinais įrankiais, wifi.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Ligoninėje nevalgydavau.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos iš katalonų pusės nebuvo, parodė tik pilį. Likusias vietas, miestus pamatėm patys, susiorganizavę ekskursijas, be vietinių pagalbos.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Tiesioginis lėktuvas iki Barselonos, tuomet taksi ir traukiniu iki Lleidos, traukiniai ypač greiti ir komfortiški, tiesa- brangūs.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Dar viena nuostabi patirtis.

 

Kornelija
Profesiniai mainai
Girona, rugpjūtis 2013 m. rugpjūtis
Hospital Universitari de Girona Doctor Josep Trueta

Įspūdžiai apie šalį ir miestą: 
Miestas: rugpjūčio mėnesį labai ramus ir tuštokas, nes dauguma žmonių atostogauja arba yra prie jūros. Nėra didelis, patogu aplankyti daug vietų pėsčiomis. Nuvykti iki ligoninės užtrunka nedaug laiko. Gaila, kad autobusų grafikai rugpjūčio mėnesį taip pat retoki, dėl minėto tuštumo, tačiau, kadangi miestas nėra baisiai didelis, tai nesudaro neišsprendžiamų problemų. Šalis: Katalonija, ne Ispanija. Tai pasakys visi sutikti vietiniai. Labai gražios apylinkės, ypač pakrantė, Costa Brava. Žmonės labai šilti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Mane paskyrė į skyrių, kurio net nebuvau įtraukus į savo pasirinkimų sąrašą, taip pat nebuvau mokiusis šio dalyko. Tai pasakiau mane prižiūrintiems gydytojams, pačią pirmąją praktikos dieną. Gydytojai pažadėjo sudominti. Ir taip, jiems tikrai pavyko. Mane „prižiūrėjo“ ne vienas gydytojas, o visi skyriaus gydytojai po truputėlį. Priklausomai nuo to, kas turėjo įdomesnę dienotvarkę. Visi buvo labai smagūs ir stengėsi. Kadangi buvau pirmoji tokio tipo mainų studentė jų skyriuje, stengėsi dar labiau. Ligoninė taip pat buvo tuštoka, nes atrodo, jog ir pacientai rugpjūčio mėnesį atostogauja, tad procedūrų ir darbo daug nebuvo. Puikiai suvokdami situaciją gydytojai sakė neeikvoti laiko, kuomet nebuvo nieko įdomaus ir vykti apžiūrėti jų nuostabios šalies. Tad norint praleisti porą dienų ilgiau prieš savaitgalį išvykoje – problemų nekildavo. Nemažai žmonių ligoninėje kalbėjo angliškai, o jei ir ne, tai suprasdami, kad katalonų kalbos tikrai nesuprasiu nei truputėlio, labai kalbino ispaniškai. Kas iš tiesų kartais padėdavo susigaudyti. Nors su vienu iš gydytojų teko bendrauti ir per „google translate“.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų rezidencijoje, tai tarsi bendrabutis, tačiau sudarytas ne iš daugelio kambarių, o iš daugelio butų. Juose buvo  keturi atskiri kambarėliai su savo vonios kambarėliu, ir bendra virtuvė/svetainė. Turėti savo kambarį buvo labai gerai. Rezidencijoje buvo bendra laisvalaikio erdvė: biliardas, stalo tenisas, vieta pasisėdėjimui, taip pat keletas staliukų lauke (šiltiems vakarams praleisti). Internetas buvo kambariuose tik per laidą, wi-fi prieiga buvo vestibiulyje ir laisvalaikio erdvėje. Netoliese buvo prekybos centras. Didesnis prekybos centras buvo visiškai šalia ligoninės. Labai keistas faktas, jog reikėjo patiems atsivežti savo patalynę, arba nuomuotis iš rezidencijos už maždaug 40 eurų mėnesiui. Rezidencijoje buvo skalbykla.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Ligoninėje personalas turi atskirą valgyklą  nei lankytojų. Joje su specialiomis kortelėmis (jas reikia pasiimti atvykus iš administracijos) valgyti yra šiek tiek pigiau. Keistas faktas, jog gydytojams – pigiau, nei studentams (kortelės skirtingos). Maitinimui skiriami dienpinigiai. Tačiau nemanau, kad jų skiriama pakankamai. 50 eurų mėnesiui, kai kompleksiniai pietūs kainuoja 3,70 euro. Pietūs ligoninėje sotūs ir skanūs.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Kartais būdavo pasiūlymų, kartais reikėdavo organizuotis patiems ir klausti. Viskas ant lėkštutės pateikta nebuvo. Tačiau visada pasiklausus ar išreiškus norą, atsirasdavo žmonių norinčių prisidėti ir padėti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Atskridau i Gironos oro uostą, ne į Barcelonos, kaip dauguma. Tačiau tarp visų vietų yra geras susiekimas traukiniais ir autobusais. Tiesiog skrendant į Barcelonos oro uostą geriau pažiūrėti, kada yra paskutiniai traukiniai į Gironą, nes gali tekti praleistį naktį oro uoste. Traukinys žinoma su persėdimu Barcelonos centre. Gironos oro uostas už miesto, tačiau netoli. Galima pasiekti dažnai kursuojančiais autobusais.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Buvo keletas nesklandumų, kuomet kontaktiniai žmonės pamiršdavo paminėti keletą detalių, ir daugumą mainų dalyvių likdavo pasimetę ar tiesiog kažko nežinodavo, pvz.: niekas nepasakė pasiimti studentinių kortelių iš administracijos, teko klausti kaip galima pietauti pigesnėmis kainomis ir patiems ieškotis administracijos. Taip pat kilo problemų susisiekimo klausimais, nes negavome tokio dalyko kaip SIM kortelių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pačiam medicinos universitetui yra tik 5 metai, ir mainų studentus jie priimta tik, jei neklystu, antrus metus, tobulumo tikėtis negalima ir manau, kad jie tikrai tobulės.

 

Jevgenija
Profesiniai mainai
Barselona, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Barselona – nuostabus miestas, o katalonai ir ispanai yra labai draugiški ir šilti žmonės. Gyvenimas Barselonoje buvo pasakiškas: nepakartojama architektūra, parkai, muziejai, jūra pačiame mieste (jei nori geresnių pliažų, galima pavažiuoti pusvalandį traukiniu), bei turtingas naktinis gyvenimas. Taip pat pačioje Katalonijoje yra daug gražių vietų netoli Barselonos, o susisiekimas yra patogus. Vasarą ten vyksta nemažai festivalių, o ispanai tikrai moka linksmintis ir džiaugtis gyvenimu!!!
Socialinė programa – tai turbūt vienintelis dalykas Barselonoje, kuris man nepatiko. Savaitgaliais jokios socialinės programos nebuvo organizuota, o darbo dienomis formaliai buvo programa, bet tai dažniausiai buvo tokios vietos, kur ir mes patys galėtume laisvai nueiti, be to dažniausiai atsitikdavo taip, kad mes ir spręsdavome, ką veiksime. Mes net National Food and Drink Party neturėjom! Vis dėlto, Barselona – miestas, kuriame visada rasi veiklos, tad tikrai labai smagiai leisdavome laiką. Susisiekimas mieste yra geras: važiuoja metro ir autobusai. Galima nusipirkti mėnesinį bilietą (T-Mes), kuris tinka visoms transporto priemonėms ir kainuoja 50 eurų. Tą ir patariu padaryti, kadangi naudotis viešuoju transportu tenka dažnai. Noriu perspėti, kad Barselonoje būtumėte labai atsargūs ir dėmesingi. Daug mainų studentų apvogė, tad saugokite savo daiktus! Patariu atsivežti 2 banko korteles, nesinešioti daug grynųjų. Taip pat galite pasiimti pasą ir ID, o nešiotis tik tą, kurio neprireiks skrydžiui (einant į barus/klubus gali paprašyti ID).
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką Hospital Universitari de Bellvitge bendrosios chirurgijos skyriuje (na, iš tikrųjų Cirurgia General i Digestiva pas juos kartu yra). Kolektyvas buvo labai draugiškas ir, laimei, gydytojai ir rezidentai kalbėjo angliškai, nes kitas personalas dažniausiai anglų kalba nekalbėdavo (tas paaiškėjo pirmą praktikos dieną, kai mums pačioms reikėjo ieškoti gydytojo, kadangi niekas mūsų į ligoninę nepalydėjo!). Daugiausia laiko praleidau operacinėje, kur dažniausiai stebėdavau operacijas. Gydytojai noriai atsakydavo į užduodamus klausimus, kai kurie ir patys aiškindavo, ką daro. Išmokė mane siūti ir kartą teko asistuoti operacijoje. Bendrai nepasakyčiau, kad jie linkę studentams duoti daug darbų, nes turi nemažai rezidentų, kurie yra ištroškę praktikos. Tačiau negaliu teigti už visus skyrius ir ligonines.

 

Dovilė
Profesiniai mainai
Lleida, 2011 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas labai mažas, turi vieną centrinę gatvę, kurioje yra visos parduotuvės. Pereiti miestą skersai trunka 40 min, bet važinėja autobusai. Mažose gatvelėse pilna tamsiaodžių, kurie į tave žiūri taip, kad norisi bėgti kuo toliau. Tamsiu paros metu visur pilna juodukų, ypač pavojinga vien tik merginom eiti gatve, nes jie tiesiog apsupa…. vietiniai nešneka jokia kita kalba išskyrus katalonų ir ispanų. Pagrindinis žodis, kurį reikia mokėti „bale bale“ – gerai. Yra pilis – vienintelis turistų lankomas objektas. Yra keletas senovinių bažnyčių. Vienas klubas – Lerida, dirba tik ketvirtadienį-šeštadienį.
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninė didžiausia mieste. Pacientų ten nėra labai daug, bet viskas suremontuota ir gražu. Naudoja pačią naujausią techniką ir visokius dalykėlius, kurie Lietuvoje tiesiog per brangūs naudoti. Buvau anesteziologijos skyriuje, turėjau rezidentus, kurie rūpinosi manim ir šnekėjo angliškai. Leido daryti viską, ką anesteziologas daro. Aišku, ne pirmą dieną, bet po savaitės jau leido 🙂 Operacijų metu aiškino visokius man neaiškius dalykus.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome miesto pakrašty, 15min nuo ligoninės pėsčiomis. Šalia dykynė ir geležinkelis, kuriuo kas 20 min zuja traukiniai. Po trečios nakties jų jau nebegirdėjau 😀 Įėjimo į vilą niekas netikrino, tai galėjo likti pas tave nakvoti kas tik nori, tai beveik pas visus buvo atvažiavę draugų 😀 Kambarys  – tai dvivietis butukas, kiekviena turėjom po savo kambarį, dušą ir tualetą, buvo bendra virtuvė ir salonas. Pastatas ką tik pastatytas tai gražus. Yra skaityklos, kur gali naudotis bevieliu internetu, kambariuose yra interneto rozetės. Deja, prižiūrėtojas nuo vidurnakčio liepdavo užtilti ir skirstytis miegot …
Įspūdžiai apie maitinimą:
Davė 70 eurų valgymui. Gaminausi namie, bet maistas ten brangus, tai teko ir savų pridėti…
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu. Air Baltic skrydis Kaunas – Ryga – Barcelona. Po to traukiniu iki LLeidos. Atgal skridau su WizzAir tiesiai į Vilnių. Traukiniai ten yra trijų rūšių – regional, patys pigiausi, jais kelione iki LLeidos kainuoja 11 euru ir trunka 3 valandas. Avant – 24 eurai ir 1 valanda, Ave – 47 eurai ir 40 min. Lėktuvo bilietai kainavo apie 600 lt, nes buvo išpardavimas kai pirkau.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Sertifikato nedavė, vis dar laukiu kol atsiųs, nors slovėnų atsiliepimai sako, kad jo niekada ir neatsiunčia.

 

Indrė
Profesiniai mainai
Barselona, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Barselonoje puiki metro susisiekimo sistema, bilietėlis (vienkartinis) 1,4 euro, daugkartiniai iššeina pigiau. Tais pačiais bilietais galima naudotis ir važiuojant autobusais.
Įspūdžiai apie praktiką:
Man labai pasisekė, nes per tikrai intensyvų mėnesį sugebėjau įgyti praktikos ir daug pamatyti tiek pediatrijos, tiek oftalmologijos srityse. Mane prižiūrėjo vaikų nefrologijos skyriaus vadovas – nuostabus žmogus tiek profesinėmis, tiek asmeninėmis savybėmis. Visur mane vedžiojo bei aišškino. Man tiesiog reikėdavo kiekvieną rytą pasakyti, ką norėčiau pamatyti ir be jokių problemų būdavau pristatoma tos srities specialistams. Taip susipažinau su vaikų chirurgija, vaikų nefrologija, vaikų kardiologija, vaikų endokrinologija, teko būti ir neonatologijos skyriuje, o prasitarus, kad domiuosi oftalmologija dvi savaites prabuvau ir ten. Pamačiau tikrai labai daug, pradedant konsultacijomis, baigiant operacijomis. Ligoninėje turėdavau būti apie 9 valanda ryte, o išškeliaudavau tik apie 17 valandą vakaro. Ir taip kiekvieną mielą dieną (savaitgaliai laisvi). Aiššku, ššiek tiek jausdavosi nuovargis, tačiau mano gydytojas nepaleisdavo manęs iki paskutinės darbo minutės. Anksčiau (apie 14 val.) iššprukdavau tik paskutines dvi savaites, kai vieššėjau pas oftalmologus. Su kalba didelių problemų nebuvo, nes dauguma gydytojų visai neblogai ššneka anglišškai, o ir ispanų kalba man ššiek tiek pažįstama. Nors Barselonoje tikrieji katalonai (o jų mano ligoninėje tikrai buvo dauguma) ispanišškai ššnekėti labai nemėgsta, dėl manęs su pacientais ššnekėjo ispanišškai, nes katalonišškai suprasdavau tik kelis žodžius. Gydytojai, seselės ir apskritai visas personalas buvo be galo draugišškas. Na, su praktika man tikrai pasisekė.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimo salygų ivertinti nelabai galiu, nes negyvenau su kitas mainų studentais, tačiau, kiek girdėjau, viskas buvo visai neblogai.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Mano ligoninėje gaudavom pietų bilietus, už kuriuos maisto pietums būdavo per akis ir skanu (salotos, vanduo, karštas patiekalas, sriuba) tačiau kitose ligoninėse studentai gaudavo ~70 eurų per visa mėnesį, kas tikrai nėra daug, nes kainos Barselonoje tikrai dideles.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Išš Vilniaus skridau į Gironą (100 km nuo Barselonos). I Barseloną važiavau asmeniniu transportu, taciau tokio neturint, kuo puikiausiai galima nuvykti autobusu, kurie kursuoja išš Gironos oro uosto (kainos nežinau). Bilietas iš Vilniaus kainavo ~300 lt su Star1, su Ryanairu galima rasti ir pigiau. I pačią Barseloną bilietai gana brangūs.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Barselona – nuostabus miestas, kuri isimyliu išš naujo kiekvieną kartą ten nuvykusi. Ir kai jau atrodo, kad mačiau viska ir buvau visur – atsiranda kažkas naujo ir neįtikėtino. Mainai – nuostabus dalykas, o mainai Barselonoje – TOBULI!

Eglė
Moksliniai mainai
Barselona, 2016 m. liepa
Barselonos universitetas

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Nuostabi šalis, miestas irgi. Kainos plius minus kaip Lietuvoj, bet jei gaminsitės patys, tai daug maisto produktų pigesni ir skanesni (vaisiai, daržovės).
Įspūdžiai apie praktiką:
Dirbau su hipobarine hipoksija, labai profesionalūs ir draugiški dėstytojai, daug pasakojo, rodė, mokė, tačiau nespaudė.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenom bendrabutyje, bet po dviejų savaičių reikėjo pakeist vietą. Iš pradžių neturėjom nei virtuvės, nei šaldytuvo. Tada atrakino virtuves, bet ten jokių indų nebuvo. Žodžiu, prastai šiek tiek. Paskutines pora savaičių buvo tikrai gerai, bet čia sėkmės reikalas, koks kambarys paklius.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimo nebuvo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa suorganizuota labai prastai, organizavomės patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau lėktuvu. Nėra pigu, rekomenduoju pirkt bilietus kuo anksčiau. Oro uoste mane pasitiko, paaiškino metro sistemą, padėjo nusipirkti kortelę.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

 

Kamilė
Moksliniai mainai
Reus, 2015 m. liepa
Hospital Universitari Sant Joan Reus

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenome Reus mieste, kuriame vos 100 000 gyventojų. Nepaisant to, ramybės nesitikėkite: jo apylinkėse gausu kurortų, paplūdimių, kuriuose galima apsilankyti po praktikos. Pats Reus yra nutolęs nuo jūros apie 12 kilometrų, galimybės ją pasiekti – puikios visą parą. Miestas gausiai apgyventas studentų, todėl vasarą jis būna ištuštėjęs. Kita vertus, tada atsiveria ir kita šios vietos pusė – tai apsipirkimų miestas. Rekomenduoju: pasilikit vietos lagamine prieš išvykdami į mainus. Žmonės noriai bendrauja vietinėmis (ispanų ir katalonų) kalbomis, angliškai kalbantį rasti sunkiau, bet įmanoma. Dauguma – itin nuoširdūs žmonės, visada stengsis padėti, nesvarbu, ar tu katalonas, ar tu užsienietis. Reus iš Barselonos galima pasiekti traukiniu, kelionė trunka apie 1,5 valandos (kaina: 10-15 eurų). Kitas būdas – tiesioginis autobusas iš oro uosto, važiuoja rečiau, bet patogu, kaina panaši (Bus Plana).
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau pediatrijos skyriuje. Daugiausiai patirties įgavau anamnezės (ligos istorijos) rinkimo, bendrosios paciento priežiūros srityse, kadangi šis skyrius – terapinis. Kraujo ėmimą, spaudimo matavimą atlieka seselės, ne gydytojai. Todėl, manau, buvo galima su jomis susitarti ir atlikti šias procedūras savarankiškai, tereikia mokėti ispaniškai. Ligoninėje praleisdavau apie šešias valandas: ryte vykdavo visų pacientų vizitacijos, vėliau nagrinėdavome turimus klinikinius atvejus – plačiau apie juos pasiskaitydavau internete, – ruošdavau teorinius pristatymus. Buvo sunku bendrauti angliškai – gydytojai šios kalbos paprasčiausiai nemokėjo. Jie bandė su manim šnekėti ispanų kalba, aš su jais – anglų, todėl į šią praktikos dalį teko pažvelgti kiek kūrybiškiau. Be to, neverta nusigąsti – nuo skyriaus priklauso, kiek prireiks ispanų (tiksliau – katalonų) kalbos. Pati ligoninė yra nauja ir puikiai įrengta, tačiau tai yra antro lygio ligoninė. Labiausiai patenkinti praktika buvo chirurgijos, radiologijos skyrių studentai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome nuostabiame bendrabutyje miesto centre, ligoninė lengvai pasiekiama pėstute. Žinoma, galima nukeliauti ir autobusu. Liepos mėnesį buvo atvykę apie 15 studentų, gyvenome visi kartu. Kambariai buvo vienam arba dviem žmonėms, pakankamai patogūs, nors ir mažiukai. Valgomasis ir virtuvė buvo bendra, todėl susidūrėme su problema – visų maistas sunkiai tilpo į šaldytuvą. Vienas vonios kambarys tekdavo 2-3 kambariams, sanitariniai mazgai tvarkingi, naujai įrengti, valomi kiekvieną dieną.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome 70 eurų dienpinigių mėnesio pabaigoje. Ligoninėje pietų kompleksas kainuoja apie 5-6 eurus. Maistas nebuvo itin skanus, todėl dažniau pietaudavau namuose. Tik retkarčiais  ten išgerdavau kavos ir suvalgydavau bandelę – išleisdavau apie du eurus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Oficiali socialinė programa nebuvo gausi: food and drink party, atsisveikinimo vakarėlis, ekskursija po Reus, po Tarragoną. Užtat patys studentai susiorganizavo išvykas į Valenciją, Barseloną, Andorą ir kitus miestus. Džiugino tai, jog kai kurie CP buvo labai rūpestingi ir kartu su mumis vyko į Cambrilį, Salou. Bene įsimintiniausias dalykas buvo nuostabusis žygis pakrante iš Torredembarra į Tarragoną. Su Europos jaunimo kortele taip pat aplankėm Port Aventurą (kainavo 15 eur).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į Reus iš Barselonos oro uosto keliavau traukiniu. Patarimas: kasoje pirkite tiesioginį bilietą, galbūt bus pigiau (iki Barselonos – 4 eurai,  dar 11 sumokėjau važiuodama iš Barselonos į Reus). Tik vėliau sužinojau: perkant tiesioginį bilietą iš oro uosto stotelės, jo kaina jau tik 11 eurų. Skridau su Wizzair oro linijomis iš Rygos (kaina su bagažu buvo apie 110 eurų). Kelionė namo  buvo autobusu iki oro uosto (15 eurų) ir Ryanair lėktuvu į Vilnių.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
ISIC neprireikė.

 

Kristina
Moksliniai mainai
Reus, 2015 m. liepa
Hospital Universitari Sant Joan de Reus

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Karšta. Labai karšta.
Po praktikos dažniausiai važiuodavome prie jūros. Ji buvo netoliese – vos 15 minučių autobusu. Esu gamtą mėgstantis žmogus, todėl būtent šis dalykas Katalonijoj man paliko didžiausią įspūdį. Ilgas žygis pėsčiomis jūros pakrante ir maudynės po lediniu kalnų kriokliu, tik įlipus į kalną, – patys įsimintiniausi nuotykiai. Į ligoninę buvo galima važiuoti autobusais arba eiti pėsčiomis. Viešasis transportas gan brangus, nėra nuolaidų studentams, todėl dažniausiai rytais važiuodavome autobusu, grįždavome pėsčiomis.
Iš pradžių maistą ir kitus reikmenis pirkome netoliese esančioje parduotuvėje. Vėliau radome kitą, šiek tiek toliau nuo namų esančią (15 minučių kelio pėsčiomis), bet pigesnę vietą apsipirkti. Man itin patiko mažos parduotuvėlės, kasdien siūlančios šviežių vaisių ir daržovių.
Norėčiau išskirti vietinius: visi labai nuoširdūs, bendraujantys. Jautiesi taip, lyg būtum ten iš tiesų laukiamas. Beje, dienos metu miesto centre sutiksi vos keletą žmonių. Veiksmas gatvėse prasideda šiek tiek atvėsus – apie 21-22 valandą vakaro.
Įspūdžiai apie praktiką:
Patekau ne į laboratoriją, kur turėjau atlikti praktiką, o į ligoninę, abdominalinės chirurgijos skyrių. Kiekvieną dieną ten būdavome nuo 8 iki 14 valandos. Dažniausiai stebėdavome atliekamas operacijas, klausydavome chirurgų – jie aiškindavo, kokius veiksmus atlieka, kodėl tai svarbu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų rezidencijoje, pačiame Reus miesto centre. Nuo namų iki ligoninės buvo 15 minučių autobusu, 30 minučių pėsčiomis. Kambaryje gyvenau viena. Žinoma, buvo gyvenančių ir po du. Sąlygos – puikios. Tik vienas minusas – nebuvo kondicionierių. Turėjome bendrą virtuvę ir valgomąjį. Vietos šaldytuve visų 15 žmonių produktams, deja, pritrūko, bet iš šios situacijos išsisukome. Mano bloke buvo 3 kambariai, gyveno 5 žmonės. Turėjome du atskirus vonios kambarius ir vieną tualetą.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimo negavome, dienpinigius (70 eurų) atidavė tik mėnesio pabaigoje.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Buvo welcome party, ekskursija po Reus, Tarragona, 15 kilometrų žygis. Norintys galėjo leistis į suplanuotą kelionę Barselonon. Kitas išvykas dauguma planavosi taip, kaip jiems patogu, nes socialinė programa dažniausiai buvo paruošta tik savaitgaliams. Paprastomis dienomis laisvalaikį susiorganizuodavome patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu. Ryga-Frankfurtas-Barselona. Mums buvo pasakyta: iš Barselonos patys turime atvykti į Reus miestą. Galima atvykti autobusu arba traukiniu. Aš pasirinkau traukinį – kelionė trumpesnė. Nors buvo daug persėdimų, viskas baigėsi laimingai – Reus traukinių stotyje mane pasitiko kontaktinis žmogus.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jei turite galimybę, tai būtinai važiuokite, tikrai nepasigailėsite. Važiuokite ne tik dėl praktikos, bet ir dėl naujų pažinčių ir nuotykių.