Izraelis

Rapolas
Profesiniai mainai
BeerSheba, 2016 m. rugpjūtis
Soroka University Medical Center

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Izraelis – viena įdomiausių šalių pasaulyje. Jauna valstybė turi įspūdingą istoriją – ne tik pačio Izraelio, bet ir jo gyventojų – žydų – diaspora trukusi du tūkstančius metų, vietinių arabų, beduinų, palestiniečių, sirų gyvenimo iššūkiai, religijų pynė šventajame mieste Jeruzalėje, regioniniai tautų sugyvenimo ypatumai ir t.t. Aš gyvenau BeerSheboje, 4-tame pagal dydį mieste. Visas jo gyvenimas, ypač naktimis, sukasi apie studentiją, kuri čia ūžia rugsėjo-liepos mėnesiais. Ben Guriono universitetas (didžiausias Negevo dykumos regione) ir dar kelios mokymo įstaigos pritraukia apie 20 tūkst. studentų. Man nepasisekė, nes jų rugpjūtį nebūna, todėl nebuvo vakarais ką veikti. Tačiau šis miestas turi kitą privalumą – jo lokacija buvo labai patogi keliauti po šalį. Visai netoli Negyvoji jūra, Negevo dykumų miestai, netoli ir iki Tel Avivo ar Jeruzalės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per šabą (nuo penktadienio vakaro iki šeštadienio vakaro) nedirba joks viešasis transportas, taip pat ir absoliuti dauguma parduotuvių nedirba, todėl būtina apsirūpinti maistu ar kitais dalykais iš anksto. Izraelyje pragyvenimas yra brangesnis nei Lietuvoje.
Įspūdžiai apie praktiką:
Visų pirma, Izraelyje darbo savaitė prasideda sekmadienį ir baigiasi ketvirtadienį. Praktiką atlikau bendrame vidaus ligų skyriuje. Praktikos metu buvo įvairių dienų: ir įdomių, ir nelabai. Tikrai skiriasi regiono epidemiologinė specifika, gydytojų-pacientų bendravimas, gydytojų darbo sąlygos, medicinos sistema. Aš išlepęs, todėl praktika galėjo būti ir naudingesnė. Vidaus ligų skyriuje patartina mokėti vietinę kalbą, jei ne – bent rusų kalbą (su ja išvis Izraelyje neturėtumėte prapulti), kitu atveju bus sudėtinga bendrauti su pacientais.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Aš gyvenau bute, kartu su žydu studentu. Mainų studentų turėjo būti 5, bet galiausiai likome dviese, todėl nepavyko kooperuotis ir atpiginti kelionių po kraštą. Gyvenau vienas kambaryje ir dalinomės vienu vonios kambariu ir virtuve. Gyvenimo sąlygos tikrai neblogos, bet žymiai įdomiau būtų buvę gyventi žydų šeimoje dėl įvairių tradicijų pažinimo. Iki ligoninės tekdavo eiti apie 20 minučių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Organizacija padengė maitinimo ligoninėje išlaidas. Ligoninėje maistas buvo skanus, apsitarnauti reikėdavo pačiam, galėdavai visko valgyti kiek nori, todėl persivalgyti įmanoma. Maistas įprastas mums, europiečiams, todėl jis tikrai nenustebins.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo, tačiau brangi. Sudalyvavau atvykimo ir išvykimo vakarėliuose bei vienoje kelionėje po šiaurėje esančias lankytinas vietas prie Galilėjos jūros/ežero. Kitos kelionės – į Jeruzalę, pietus, Negyvosios jūros regioną. Visos šios kelionės mokamos ir kainavo apie 100 eurų kiekviena.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Aš skridau tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Tel Avivo Ben Guriono oro uostą. Pirkite bilietus iš karto, kai sužinosite, kad patekote į Izraelį, nes daugiau oro uostų čia nelabai yra. Iš oro uosto lengvai nukeliauti galima tiek į Jeruzalę, tiek į Tel Avivą. Niekas jūsų nepasitiks Izraelyje, bet naviguoti nėra sunku. Ypač turint pakrautą telefoną ir be tinklo veikiančią navigaciją. Taip pat turėkite omenyje, kad atvykę penktadienio vakarą ar šeštadienį pakliūsite į šabą, kurio metu nei restoranai, nei kavinės nedirbs. Galite likti alkani, tai pasirūpinkite nors užkandžiais.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Telefonui pirkau vietinę kortelę – Pelephone. Gavau nemokamus skambučius ir SMS Izraelyje bei 6 GB interneto. Kainavo 40 šekelių kortelė + 60 šekelių planas, iš viso 25 eurai. Geriausias variantas, kokį rasite. Taip pat nebijokite derėtis. Neįžūliai, bet dažnai galite nusiderėti bent 1/3 kainos turguose. Ragaukite vaisius ir daržoves – labai skanūs. Ir jokiu būdu nejuokaukite apie sprogmenis ir kitus dalykus, nes jie į viską žiūri rimtai. Taip pat turėsite leisti tikrinti krepšius prieš patekdami į stotis ar didesnius prekybos centrus, todėl turėkite ir ID kortelę.

 

Linas
Profesiniai mainai
Tel Avivas, 2015 m. liepa
Ichilov medical center

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenau bendrabutyje, su dušu, bet be virtuvės, dviese viename kambaryje. Bendrabutis įsikūręs ligoninių komplekse – 5 min pėščiomis iki skyriaus. Vasara buvo labai karšta, nuo 12h iki 17h patartina likti namie. Susisiekimas iš Tel Avivo su kitais miestais autobusu geras: dažnai kursuoja, palyginus nebrangu. Autobusų stotis yra 10 min pėščiomis nuo ligoninės. Tel Avivo centras nėra labai didelis ir galima autobusu nevažinėti. Savaitgalius geriau skirti kitų miestų lankymui (kaip minėta, traukiniu ar autobusu). Per 1 mėn. Tel avivas atsibos, nes viskas bus aplankyta. Kainos kaip Norvegijoje (pietūs ar vakarienė pigesnėje miesto kavineje prasideda nuo 15 eurų).
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau neurologijos skyriuje, kuriame praleisdavau 6 valandas. Daugiausia stebėjau, viskas vyko hebrajų kalba, todėl reikėjo prašyti rezidento, kad paverstų. Galima atlikti anglakalbiams pacientams neuro ištyrimą ir savo klinikinę interpretaciją pristatyti gydytojui. Nuolat vieno prižiūrinčio gydytojo nebuvo. Kiekvieną dieną būdavo vis kitas. Praktika buvo naudinga: susipažinau su technika ir procedūromis (eeg-video, emg, lp atlikimas, KT, cta, PET ir MRI analizė).
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Bendrabutis 5 min nuo ligoninės. Nebuvo ,,contact person”, todėl visus popierius, kad galėtumei legaliai gyventi bendrabutyje ir būti ligoninėje, reikėjo tvarkytis pačiam pirmą dieną. Viskas visur hebrajiškai parašyta, todėl kalbos mokėjimas – privalumas. Tel Avive be manęs dar buvo trys studentai, atvykę per IFMSA, ir trys studentai, atvykę per tarpuniversitetinius mainus. Vonios kambarį dalinomės keturiese, kambaryje gyvenome po du. Kambariai buvo sovietiniai ir paremontuoti kokiais 90-aisias. Virtuvės nebuvo. Skalbykla su džiovykla kainavo 5 eur.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo teikiamas ligoninės valgykloje. Pietūs kainavo 3.5 eur (švediškas stalas, dėkis kiek nori). Vakarienė kainavo 1,5 eur (duodavo pietų likučius, išskyrus sriubą ir mėsą). Po mėnesio kažkas iš koordinatorių surinko čekius ir grąžino pinigus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo per brangi: išvyka į Izraelio šiaurę vienai dienai – 100 eur, į pietus dviem dienoms – 280 eur. Pigiau keliauti buvo viešuoju transportu (bilietas į vieną pusę vidutiniškai kainuoja 10 eur). Sudalyvavau tik atidaryme ir uždarymo vakarėliuose.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Lėktuvo maršrutu Vilnius – Ryga – Tel Avivas bilietas pirmyn ir atgal kainavo 260 eur. Yra ir tiesioginių skrydžių iš Vilniaus.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Šeštadienis – nedarbo diena, todėl nedirba viskas, kas gali dirbti. Svarbiausia – parduotuvės, muziejai ir viešasis transportas. Tel Avive kai kurios kavinės dirba, bet Jeruzalėje viskas absoliučiai yra uždaryta, kaip per karą. Tikimybė gaut kulką dažniausiai labai maža, bet neapykanta ten dinamiška: situacija gali greitai pakisti (gatvės protestams/riaušėms įvykti didelio preteksto nereikia).

Lina
Profesiniai mainai
Jeruzalė, 2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis labai įdomi. Kitokios tradicijos papročiai. Tačiau kartu ir moderni bei truputi vakarietiška. Nepaisant daugybės žydų ortodoksų ir musulmonų kurių Jeruzalėjė daugiau, nei kituose miestuose, ten taip pat gyvena daug žmonių atvykusių ten iš įvairiausių šalių. Žmonės draugiški, visada padeda ir didžioji dauguma šneka angliškai. Miestas tiesiog nenusakomas. Tokia turtinga istorija ir tokia įdomi ir smalsumą žadinanti dabartinė politinė ir kultūrinė situacija. O jau šventų vietų ten gali rasti tikriausiai ne tik kiekvienos religijos atstovas, bet ir niekuo netikintis. Bet šiaip brangi šalis.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo tikrai nebloga. Gal tikėjausi, kad leis pačiai daugiau nuveikti, bet buvo ne taip ir prastai. Ligoninė labai moderni ir turtinga. Gydytojai patys puikiausi iš viso pasaulio. Visi šneka angliškai ir dėl mūsų visas savo kasdienes vizitacijas atlikinėdavo angliškai. Visada atsako į klausimus ir padeda susigaudyt. Pasisėmiau nemažai žinių, bei šio to išmokau. Nors turėjau būt Anesteziologijoj, praleidau dvi savaites intensyvioje terapijoje ir tada tik anerteziologijoje. Tačiau dėl to tik dar labiau džiaugiuosi. Išmokau intubuoti!

 

Antanas
Profesiniai mainai
Tel Aviv, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pirmomis dienomis Tel Avivas tikrai nepatiko, pasirodė per daug sugrūstas, baisūs kamščiai, visi kažkur lekia, tik neaišku kur. Tačiau pagyvenęs čia kelias dienas aš vis labiau ir labiau įsimylėjau šį miestą. Dėl temperatūros tai buvo tikrai karšta, ne mažiau 30 dieną bei 26 naktį ir labai didelė drėgmė, bet kaip sakoma prie visko galima priprasti. Paplūdimys tikrai fantastiškas, jūra visada šilta, smėlis puikus, dažnai būna bangos tad banglentininkus gali matyti beveik kiekvieną diena, už atitinkamą kainą bet kada gali gauti gėrimą ir visiškai atsipalaiduoti, žodžiu aplinka, į kurią norisi sugrįžti (viliuosi viena dieną tai padaryti). Labai mėgdavau kartais vakarais pabėgioti prie jūros, čia tęsiasi labai gražus pėsčiųjų takas. Žmonės tikrai gražūs, sportiški, labai daug turistų. Dauguma tikrai labai malonūs. Patys izraeliečiai mėgėjai pakalbėt, tad nereiktų nustebti jei kur viešoje vietoje busi draugiškai užkalbintas. Tačiau yra ir mums neįprastų dalykų, kaip visur vaikštantys kareiviai, ginkluoti autobusų vairuotojai, be to kiekvieną kartą einant į prekybos centrą, ligoninės teritoriją, traukinių stotį privalai pereiti metalo detektorių, parodyt kuprinės turinį ir pan., kita vertus mieste jaučiausi tikrai saugiai bet kuriuo paros metu, nemačiau nei vienų muštynių ar tiesiog „žmonių norinčių pabendrauti“
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninėje laiką leidau per tris vietas: Intervencinės kardiologijos operacinėse, Intensyvios terapijos skyriuje bei Echoskopijose. Ligoninė palyginus tikrai moderni, 3 pagal dydį  Izraelyje, turinti 4 aukštus po žeme (jei kartais kiltų karas), tačiau čia svarbiausia ne dydis, o procedūros, kurios yra atliekamos joje. Pavyzdžiui Ichilov’o ligoninėje, Intervencinės kardiologijos lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje. Tokios operacijos kaip perkateterinis Aortos vožtuvo pakeitimas yra rutininės ir atliekamos pora kartų per savaitę. Be to teko stebėti pirmą kartą Izraelyje atliekamą koronarinio sinuso siaurinimo operaciją. Pastaroji procedūra šiuo metu atliekama tik trijose vietose pasaulyje. Gydytojai palyginus tikrai buvo malonūs, tik reikia nebijoti klausti. Visi aptarimai vykdavo hebrajų kalba, tačiau visi puikiai kalba angliškai ir dažniausiai tau rūpimus klausimus vėliau išverčia, o jei kažko nesupranti, tai aiškina, kol viskas prašviesėja ar atsibosta klausyti 🙂 Turiu paminėti, kad dauguma ligonių yra rusakalbiai, tad šios kalbos žinios tikrai praverčia. Negaliu sakyk, kad gydytojai tokie malonūs visur, nes girdėjau, jog kituose skyriuose su studentais nebuvo taip gerai elgiamasi. Aš galiu tik pasidžiaugti, kad gavau gera kolektyvą, jaučiuosi tikrai nemažai pamatęs, dabar turiu šiokį tokį supratimą apie tai ką matau koronarografijos ar echoskopijos metu, galiu palyginti darbo specifiką su tuo, kokį turime savo šalyje, be to stebėjau procedūras, kurios pas mus atkeliaus tikrai ne taip greitai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau slaugytojų mokyklos bendrabutyje. Turėjau kambarioką iš Austrijos, tačiau jis po poros savaičių turėjo išvykti dėl problemų namuose tad likau vienas. Gyvenimo sąlygos buvo neblogos, tik iš pradžių neveikė kondicionierius (čia jis tikrai būtinas) tai nebuvo smagu būti kambary dienos metu. Dar vienas minusas buvo tas, kad neturėjome šaldytuvo kaip kiti studentai. Tačiau turėjome atskirą dušą, mini virtuvę. Bendrabutyje gyvenome tik 5 mainų studentai, tad su kitais susitikdavome tik paplūdimyje arba kelionėse. Geriausias dalykas buvo tas, kad bendrabutis buvo ligoninės teritorijoje, tad viskas lengvai pasiekiama, be to gyvenome Tel Avivo centre ir praktiškai visur buvo galima nueiti (įskaitant paplūdimį – 30 min) pėsčiomis. Studentai iš kitų ligoninių turėjo visur keliauti su autobusais ar traukiniais.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo labai geras, tiek daržovių net namie nevalgau 🙂 Bėda tame, jog už maistą reikėjo mokėti pasak jų „simbolinį“  ~10Lt mokestį. Gaudavome tik pietus, tad už pusryčius bei vakarienę tekdavo dar papildomai mokėti arba bandyt gamintis bendrabutyje, o kadangi neturėjau šaldytuvo, tai sudarė šiokių tokių nepatogumų.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Vilniaus per Rygą. Skrydis kainavo ~1200 Lt. Šiaip galima buvo ankščiau nusipirkti už 800 Lt, tačiau žinant politinę situaciją Izraelyje nenorėjau skubėti. Kelionė nuo oro uosto iki bendrabučio atsiėjo dar ~10Lt traukiniu. Vietoje studentų organizacijos organizuojamos kelionės palyginus buvo brangios. Trims kelionėms į Jeruzalę, pietus bei šiaurę išleidau dar apie 1100 Lt, tačiau į jas įėjo dalinis maitinimas, bilietai į lankytinas vietas, plaukiojimas kajakais (taip taip ir tokia atrakciją galima rasti tam dykumų krašte:)) bei vakarėlių gėrimai, o ir pamačiau nemažai, tad tikrai nesigailiu. Papildomai su keliais studentais keliavome iki Jeruzalės, Betliejaus, Haifos. Visos kelionės buvo tikrai įsimintinos ir linksmos, esant reikalui, pakartočiau 🙂 gailiuosi tik kad, nespėjau aplankyti Petros, tai būtų kainavę papildomai ~200 Eur.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Praleidau tikrai įsimintiną mėnesį, susipažinau su įdomiais žmonėmis, tad tikrai esu patenkintas. Didžiausias minusas, kad Izraelis, o ypač Tel Avivas, lyginant su mūsų šalimi yra brangus. Už viską tenka paklot maždaug dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, Alaus bokalas bare ~20 Lt, norint pavalgyt kur užkandinėje užtenka ir 12 Lt, bet kavinėje kai kur vien už salotas gali sumokėt 40 Lt. Tiesa, McDonald’e cheeseburger’is kainuoja ~10Lt, Bic Mac kompleksas ~35 Lt. Beje, Jeruzalėje ir kituose miestuose, toliau nuo jūros naktimis tikrai atvėsdavo, todėl reikėdavo nepamiršti pasiimti šiltesnių drabužių.

 

Florina
Profesiniai mainai
Petach – Tikva, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Bendrabutis buvo šalia ligoninės. Susisiekimas mieste bei tarp miestu yra labai geras. Galima rinktis keliauti autobusu, mikroautobusu arba traukiniu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Kardiochirurginis skyrius, nuo 7 ryto iki 14.00-16.00 val. Kasdien stebėjau naujas operacijas, gydytojai aiškindavo apie jų atlikimo techniką, metodus, komplikacijas, naudojamą anesteziją. Išmokau atskirti kai kuriuos širdies defektus iš echokardiografijos vaizdo, o intensyviosios terapijos skyriuje kartu su gydytoju atlikome centrines venos punkciją. Visos praktikos metu prižiūrėjo koordinatorė bei atsakingas skyriaus gydytojas.
Įspūdžiai apie apgyvendinimas ir kitas buities smulkmenas:
Bendrabučio kambariai, virtuvė, dušai yra tvarkingi (tvarkoma kasdien). Kambariai dviviečiai su balkonu, kondicionieriumi ir internetu. Bendras vertinimas 9.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Nemokamai ligoninės valgykloje vieną kartą per dieną – skanūs, sotūs, didelis pasirinkimas. Kitur nebrangus – 7,5 sekelio.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Be puikios praktikos ligoninėje, labai patiko socialinė programa. Labai gerai organizuota.

 

Jonas
Moksliniai mainai
Beersheba, 2013 m.
Soroka medical centre

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas – viduryje dykumos. Gana mažas, bene svarbiausias dalykas jame – ligoninė, į kurią suvažiuoja pacientai ne tik iš Izraelio, bet ir iš aplinkinių šalių. Nemažai rusakalbių pacientų. Pliusas tas, kad gyvendami tokiame mieste buvome priversti keliauti. Tad kiekvieną savaitgalį aplankydavome vis kitą miestą, buvome netgi iki Jordanijos nuvažiavę. Taip pat, kadangi Izraelis – maža šalis, labai nesunku ir paprastą dieną nuvykti aplankyti kolegų, atliekančių praktiką Tel Avive ir su jais linksmai praleisti vakarą…
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau širdies chirurgijos skyriuje. Man labai pasisekė, nes būtent toje ligoninėje dirba geriausias šios srities specialistas visoje šalyje. Visi gydytojai (išskyrus vieną) laisvai šneka angliškai. Visi labai geranoriški, stengiasi paaiškinti atliekamas procedūras. Kartu su jais eidavome į vizitacijas, kur gydytojai apklausdavo pacientus, surinkdavo anamnezę, o tada mums surinktą informaciją išversdavo ir atsakydavo į kilusius klausimus. Kartais patys paklausinėdavo, kad įsitikintų, ar suprantame apie ką eina kalba. Vėliau, kai jau apšilome kojas skyriuje, buvome pakviesti į operacines. Ten chirurgai taip pat džiaugsmingai mus priimdavo, atradę galimybę, net operuodami stengdavosi paaiškinti, kas vyksta, kodėl būtent taip yra atliekama operacija, kokie galimi alternatyvūs veiksmai. Žodžiu, jei tik parodai susidomėjimą, tai yra įvertinama su kaupu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje, kuris buvo 5min kelio nuo ligoninės. Bendrabutis labai geras. Turėjome tarsi mažą butuką (dviejų aukštų). Pirmame aukšte buvo erdvi virtuvė, antrame – du kambariai, kuriuose gyveno po du studentus. Kambariai erdvūs, buvo spintos, lentynos, stalai ir kėdės. Žinoma, ir lovos. Beje, nebuvo patalynės, tad reikia pirktis arba vežtis savo. Virtuvėje buvo visa reikalinga įranga (mikrobangė, viryklė, šaldytuvas), tik nebuvo indų ir stalo įrankių, tad taip pat reikia turėti savo. Kokius du kartus per mėnesį buvo įsijungęs gaisro aliarmas ar kažkas panašaus: pradėjo kaukti sirenos ir vyriškas balsas diktavo kažkokius nurodymus hebrajų kalba. Iš pradžių buvo baugoka, bet nesimatė jokių pavojaus ženklų ir kadangi mes nieko nesupratome, nusprendėme, kad čia nieko rimto, ir toliau tęsėme savo pasisėdėjimą…
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maitinimas vienąkart per dieną ligoninėje. Beje, šie ligoninės pietūs – vienas geriausių atsiminimų iš mainų. Maisto būdavo daug ir įvairaus, niekas neribodavo kiekio, tad pavalgius pietus laimė neišblėsdavo iki pat vakaro!
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Socialinė programa – be priekaištų. Turėjome, atrodo, tris keliones, per kurias pamatėme didžiąją dalį šalies ir sužinojome nemažai. Beje, turėjome vieną laisvą savaitgalį, per kurį patys susiorganizavome sau kelionę. Trumpai kalbant, manau, kad laikas buvo tikrai gerai suorganizuotas. Beje, socialinė programa orientavosi į savaitgalio keliones, o paprastomis dienomis patys sau susigalvodavome veiklos.
Įspūdžiai apie kelionę
iki vietos:
Kelionė – skrydis su AirBaltic iš Rygos oro uosto. Užtruko gal3valandas. Vykstant į Izraelį turėkite pakvietimo laišką iš jų vietinio mainų komiteto. Jei neturėsite, būsite šiek tiek užlaikyti oro uoste ir teks papasakoti, kaip vyksta IFMSA mainai ir kodėl jūs, užsienietis, taip veržiatės į Izraelio ligoninę… Bet jei gražiai viską papasakosite, gal nebūsite išsiųsti atgal. Vienaip ar kitaip – nepamirškite to popieriaus, daug vietos juk neužima!
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Labai džiaugiuosi tuo, kad teko atlikti praktiką būtent tame mieste ir toje ligoninėje (nors tai buvo gal paskutinis pasirinkimas sąraše). Susipažinau ne tik su geriausiais tos srities specialistais šalyje, bet ir susiradau išprotėjusių draugų, su kuriais nuvykome į gretimas intriguojančias šalis ir patyrėme nenusakomų įspūdžių…