Italija – LiMSA

Italija

Liucija
Profesiniai/moksliniai mainai
Mesina, 2016 m. rugpjūtis
Policlinico G. Martino

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labiausiai Sicilijoje mane sužavėjo nuostabus oras, lėtas gyvenimo tempas ir visur tvyranti šeimyniška atmosfera. Šių mainų metu pavyko tiek įgyti praktinių įgūdžių, tiek puikiai pailsėti. Po praktikos traukdavau į paplūdimį, paskanauti vietinio maisto, pasivaikščioti po miestą ar parduotuves. Mesina – išties labai gražus uostas, besidriekiantis palei pakrantę, tad susisiekimui pravertė mėnesinis transporto bilietas (30 eurų).
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninė buvo gana toli nuo studentų bendrabučio, ~1 val. kelionė pėsčiomis ir tramvajumi, bet laikas tikrai neprailgdavo, nes pakeliui šnekučiuodavausi su kitais mainų studentais. Praktiką atlikau oftalmologijos skyriuje, kuriame kasdien praleisdavau apie 4-5 val. Gydytojai neblogai šnekėjo angliškai, mielai paaiškindavo procedūras ir kt., pati atlikdavau pacientų ištyrimą (tikrindavau regėjimo aštrumą, akių dugną, akispūdį, ragenos išgaubtumą), lašindavau į akis anestetikus ir midriatikus, stebėjau intravitrealines injekcijas. Vieno prižiūrinčio gydytojo neturėjau– vasara toks metas, kai gydytojai atostogauja, jie dažnai keisdavosi. Bet tai problemų nesukėlė.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau tvarkingame studentų bendrabutyje kartu su kitais mainų studentais (~50). Kiekvieni apartamentai turėjo tris kambarius, po savo virtuvę su šaldytuvu, bent vieną dušą. Kambariuose gyvenome po vieną du. Iki miesto centro buvo apie pusvalandis kelio pėsčiomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome dienpinigius, 7,50 eur/dieną. Valgant namuose ar vietinėse užkandinėse šios sumos pakakdavo beveik visai dienai. Ligoninėje maitinimo nebuvo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Kiekvieną šeštadienį ar sekmadienį turėjome išvyką už miesto. Taip pat būdavo organizuojamos bendros vakarienės mieste, diskotekos, turėjome ir pažintinę ekskursiją po miestą. Visa socialinė programa kainavo 150 eur. Laisvo laiko nelikdavo, susiorganizuodavom veiklos ir patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau tiesioginiu skrydžiu iš Varšuvos į Kataniją, iki Varšuvos oro uosto keliavau naktį autobusu. Išvykau iš Trapanio oro uosto tiesiai į Kauną. Kelionė pirmyn ir atgal kainavo apie 200 eurų. Vietiniai studentai pasitiko atvykstančius.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jei vis dar yra abejonių, drąsiau, tikrai nepasigailėsite!

 

Rūta
Profesiniai mainai
Katanija, 2016 m. rugpjūtis
Ospedale Gaspare Rodolico ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Sicilija – tai sala, kurios jūra, kaitinanti saulė ir geras maistas palieka įspūdį. Italijos pietiečių temperamentą ir atsipalaidavimą nusako frazė: „Neskubėk ir būsi pirmas“, vis dėlto gatvėse taisyklių beveik nėra. Patogus susiekimas tarp miestų. Pragyvenimas panašus kaip ir Lietuvoje.
Įspūdžiai apie praktiką:
Vasarą daugelis gydytojų atostogauja, todėl praktikantams nėra ką veikti. Vaikščiodavom į ambulatoriją, polikliniką, operacijas. Praktika patiko, dešimties balų sistemoje parašyčiau 6-7 balus. Visgi, daug kas priklauso nuo studento praktikos krypties.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Geros gyvenimo sąlygos: atskiras dušas, tualetas, išėjimas į bendrą balkoną, ventiliacijos sistema. Didžiausias trūkumas, kad Wi-fi veikė tik bendrame kambaryje 70-80 – čiai žmonių bei neturėjome virtuvės ar šaldytuvo. Nuo bendrabučio iki ligoninės tekdavo važiuoti 40 min autobusu.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome pietus, tačiau porcijos gan mažos. Visgi, maistas labai skanus. Bendrabutyje, kas norėdavo dar galėdavo užsisakyti sočią vakarienę už 3,5 euro.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Galėjo rinktis pilną kelionių programą arba pačiam pasirinkti keliones ir mokėti tik už jas. Visgi, labiau apsimoka rinktis pilną programą, nes visumoje gaunasi pigiau. Socialinė programa įtraukė ir pasisveikinimo/atsisveikinimo vakarėlius, koncertus. Socialinė programa man pasirodė vienas iš labiausiai vietinio komiteto suplanuotų ir organizuotų dalykų – tad vertinu 10 iš 10!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Vilniaus keliavau „Eurolines“ autobusu į Varšuvos oro uostą (15 eur), iš ten skridau tiesiai į Katanijos oro uostą su „Wizzair“ (apie 80 eurų). Iš ten mane pasiėmė mano CP ir nuvežė į bendrabutį.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nedvejokit ir tikrai važiuokit, kol galit!

 

Rokas
Profesiniai mainai
Palermo, 2016 m. rugpjūtis
A.R.N.A.S.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Nors buvome apgyvendinti stoties rajone, kur atrodydavo, jog gatvės turguje gali nusipirkti vietinių pavogtus tavo daiktus, vėliau supratau, kad esu supamas labai nuostabios ir atsidavusios vietinių studentų komandos. Būtent žmonės sužavėjo labiausiai, jeigu pamiršime itališką orą (mainams baigiantis jis atsibodo). Tokie pat nuostabūs žmonės laukė ir klinikoje. Tiek jaunesni, tiek senesni gydytojai norėjo ne tik sužinoti, kaip man sekasi medicina, bet ir suprasti, koks aš žmogus, kaip aš jaučiuosi. Po praktikos mėgdavome aplankyti paplūdimius arba ramiai pailsėti bei suvalgyti picą ant bendrabučio stogo. Miestas man nepasirodė pilnas lankytinų vietų, tačiau organizatoriai parūpino daug kelionių. Kaina priklausė nuo lankomų vietų ir veiklos, tačiau, gaunant sočius pietus bendrabutyje, vieną iš savaičių maistui pavyko išleisti tik €25. Bendrabučio vieta labai puiki, tiek iki centro, tiek iki klinikos galima nueiti pėsčiomis.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau intervencinės kardiologijos klinikoje. Ne visada turėjau prižiūrintį gydytoją, tačiau visuomet atsirasdavo bent vienas noru paaiškinti užsidegęs italas. Anglų kalba kai kuriems iš jų – per didelis iššūkis, bet didžioji dalis susitvarko puikiai. Praktika būtų buvusi naudingesnė, jei rugpjūtis Italijoje nebūtų atostogų mėnuo, kuomet tempas neįtikėtinai lėtas, visi atsipalaidavę. Dėl to ir pamačiau ne ką daugiau negu esu matęs Lietuvoje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje, o mūsų buvo apie 80 ir dar kartu gyveno daug organizatorių. Gavau atskirą kambarį, reikėjo dalintis tik dušais, bet jų buvo pakakankamai ir jie tikrai tvarkingi. Vienintelis trūkumas buvo toks, kad neturėjom jokios virtuvės ir jokių šaldytuvų, o temperatūra Italijoje šiek tiek didesnė nei pas mus – maisto produktų ant stalo nelaikysi. Rajonas nebuvo pats saugiausias, bet niekam nieko neatsitiko, net buvo labai įdomu. Toks pietietiškas “slabotkės” ir stoties rajono mišinys. Pėsčiomis pasiekdavau ligoninę per 12-16 minučių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome sočius pietus kiekvieną darbo dieną, o porą kartų pavyko gauti maitinimą ir savaitgalio metu. Maisto buvo pakankamai ir dar vandens butelis visai dienai likdavo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
€140,00. Šimtas keturiasdešimt eurų, nulis centų. Tačiau socialinė programa buvo verta kiekvieno iš šių eurų. Keliavome tiek po miestą, tiek po visą salą, buvo net suorganizuota kelionė laivu į salas, esančias šiauriau Sicilijos. Net ir paprastą dieną visada buvo galima rasti bendraminčių bet kokiai veiklai – tiek vietinių, tiek atvykėlių.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į priekį skridau lėktuvu. Kelionė per Trapanį iki Palermo man kainavo €150. Namo grįžau per 5 dienas su draugais, atvykusiais iš Lietuvos mašina, tai kainavo virš €250, tačiau išvažinėjome visą Siciliją bei daug pamatėme pietų Italijoje.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Italija – tai malonus oras ir karšti žmonės, arba karštas oras ir malonūs žmonės. Bet kuriuo atveju, buvo labai įdomu matyti kitaip veikiančią ligoninę bei daugiau besišypsančius žmones.

 

Karolina
Profesiniai mainai
Katanija, 2015 m. rugpjūtis
Ospedale Garibaldi ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Italijoje buvau trečią, bet tikrai ne paskutinį kartą. Sicilija labai skiriasi nuo šiaurinės Italijos srities. Ir galiu drąsiai teigti, kad man labiau patinka Sicilija. Labiausiai nustebino žmonių šiltumas, atvirumas, gera energija ir nuotaika. Jie taip pat turi savus darbus, pareigas, studijuoja, bet nepaskęsta kasdienybėje. Priešingai – išlieka šilti, moka atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu, o ypač maistu ir gera kava. Katanija – tai miestas prie jūros. Iki jūros pėsčiomis galima nueiti maždaug per 20 minučių, iki centrinės gatvės – per 10 minučių. Miestas pakankamai švarus, nemažai augalijos, labai daug mažų aikščių, skverų su lauko barais, kur vakarais susirenka labai daug žmonių. Miestas atgyja apie 21 valandą vakaro. Tuomet visi eina vakarieniauti, leisti laiką mieste sėdint prie fontanų bei bendraujant vieniems su kitais. Taip pat mieste važinėja autobusai tik su vieno tipo bilietėliais – 90 min. trukmės už 1€.  Per mėnesį nusipirkau tik 3 bilietėlius, nes jau pirmą dieną vietiniai pasakė, jog tikrai neverta pirkti nuolatinio bilieto – jie labai daug kainuoja, o keleivių kontrolės beveik niekada nebūna. Tad mes visi sėkmingai važinėdavome „zuikiu“. Kadangi miestas prie jūros, labai daug yra „Beach and pool party“ vietų. Tikrai verta važiuoti į tokius vakarėlius, nes baseinas po atviru dangumi, gera vasaros muzika, šokiai ir jūra prie pat – puikus derinys.
Įspūdžiai apie praktiką:
Aš buvau vaikų chirurgijos skyriuje (pirmas mano pasirinkimas). Rugpjūčio mėnesį dauguma gydytojų atostogauja, planinės operacijos nukeltos į rugsėjį, vyksta tik neatidėliotinos operacijos. Mane prižiūrintis gydytojas buvo skyriaus vedėjas, šnekėjo angliškai ir stengėsi parodyti viską, ką tik randa. Ir visada visi su manimi buvo malonūs, net nemokėdami anglų kalbos bandydavo pakalbinti, stengdavosi kuo daugiau parodyti ir tikrai visada rasdavome būdą susikalbėti. Kartais ligoninėje praleisdavau vos 2 valandas, nes nebūdavo operacijų, mes tik apžiūrėdavome stacionare gulinčius pacientus, radiologinius tyrimus, jei tokie buvo atlikti. Ilgiausiai ligoninėje buvau 6 valandas, kai buvo atliekamos trys operacijos (trumpos, nedidelės apimties). Operacinėje galėjau tik stebėti, tad visa praktika buvo daugiau susipažinimas su ligomis ir operaciniais gydymo būdais. Gydytojas nemažai papasakodavo, taip pat dar pasiskaitydavau. Buvo įdomu, nes Lietuvoje apie vaikų chirurgiją mokysimės tik šeštame kurse, todėl beveik visos ligos man buvo dar nepažįstamos.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Iš viso mūsų buvo 64 mainų studentai, visi gyvenome kartu bendrabutyje. Daug organizatorių gyveno kartu ir būdavo su mumis 24/7. Iš tikrųjų, tai buvo labai smagu ir visi artimiau susibendravome. O taip pat bet kuriuo metu galėjai sulaukti pagalbos. Gyvenimo sąlygos tikrai buvo labai geros. Gyvenome dviviečiuose kambariuose, turėjome savo atskirą vonios kambarį ir bendrą balkoną. Beveik visuose kambariuose buvo kondicionieriai – tikras išsigelbėjimas. Keli kambariai turėjo šaldytuvus. Buvo dvi skalbimo mašinos, galėjome jomis naudotis nemokamai, tik reikėjo turėti savo skalbimo priemones. Buvo didelė terasa antrame aukšte ir dar viena ant stogo (su vaizdu į Etną, jūrą ir į Kataniją) – ten pasitikdavome saulę. Taip pat buvo keletas bendrų didelių kambarių, TV room – vietos užtektinai. Wifi veikė tik bendrame kambaryje ir gana prastai. Beveik visi nusipirkome SIM korteles su planais. Aš pirkau planą su internetu be skambučių ir SMS, o geriausias pasiūlymas buvo 6 GB mėnesiui už 20€ – buvo verta. Iki savo ligoninės aš turėdavau važiuoti autobusu apie 15-20 min. Mes visi būdavome skirtingose ligoninėse bei poliklinikose, tad buvo žmonių, kurie galėjo nueiti pėsčiomis per 15 min. Vienintelis blogas dalykas tai, kad iš mano ligoninės labai retai važiuodavo autobusai – vos vienas per valandą, tad kartais tekdavo laukti stotelėje karščiausiu paros metu apie pusvalandį ar net daugiau. Ir jie neturi autobusų tvarkaraščių kiekvienoje stotelėje, kaip mes Lietuvoje, nes autobusas sustoja stotelėje tik tada, jei paspaudi mygtuką autobuse prieš stotelę, kurioje nori išlipti. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną autobusas į tą pačią stotelę atvažiuoja skirtingu laiku. Bet būdamas Italijoje turi išmokti visko laukti, ko mes sėkmingai ir išmokome.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Bendrabutyje neturėjome virtuvės, o šaldytuvus turėjo tik kai kurie kambariai. Pusryčiaudavome bare, esančiame pirmame bendrabučio aukšte. Galėdavome nusipirkti kavos už 0,5-0,8 € ir skanių, ką tik iškeptų kruasanų su įvairias įdarais bei kitokių bandelių už 0,8€. Pietus valgydavome bare, esančiame netoli mūsų bendrabučio. Turėdavome spėti grįžti iš ligoninės ir nueiti pavalgyti, nes baras užsidarydavo 15 val. Žinoma, Lietuvos standartais maistas buvo geras, bet Italijos – nieko ypatingo. Porcijos buvo nedidelės, bet dėl tvyrant tokiam karščiui aš nebūdavau labai alkana ir man sočiai užtekdavo. Po pietų dažnai eidavome geriausių desertų visoje Katanijoje ar kavos (ta vieta buvo labai arti baro, kuriame pietaudavome). Vakare turėdavome galimybę bendrabučio valgykloje nusipirkti vakarienę už 3 Eur: pagrindinis patiekalas, salotos, vaisiai, mocarela ar jogurtas, plius gėrimas. Aš mieliau rinkdavausi eiti vakarieniauti į miestą: žinojome geriausias vietas, kur maistas buvo tobulas!
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Tobulesnės socialinės programos nebuvo galima nei sugalvoti, nei įgyvendinti! Socialinė programa, jei važiuoji į visas septynias keliones, kainavo 180€ ir dar gauni mainų marškinėlius. Buvo galimybė pirkti tik kai kurias keliones, bet jei nori atsisakyti vos vienos ar dviejų kelionių – tai finansiškai neapsimoka. Pamatėme labai daug, aplankėme žymiausias ir gražiausias vietas Sicilijoje. Beveik kiekvieną kelionę pradėdavome ar baigdavome buvimu nuostabiuose paplūdimiuose ir besimaudydami nuostabioje jūroje. Tik keturi vakarėliai buvo įtraukti į socialinę programą, tačiau mes jų turėjome daug daugiau. Ir niekada nemokėjome nei už kelionę iki vietos, nei už gėrimus. Nebuvo vakarų, kada nieko neveikdavome. Kartais žaisdavome žaidimus bendrame kambaryje bendrabutyje, kartais eidavome vakarieniauti ir vakarą pratęsdavome mieste. Vietiniai kviesdavo į visokius paplūdimio vakarėlius, važiuodavome su jų mašinomis, paskui parveždavo. Mėnuo buvo tikrai nuostabus! Daug šokome, daug juokėmės, daug bendravom.. Tiek daug naujų pažįstamų ir labai gerų draugų, išsibarsčiusių po pasaulį! Geriausi jausmai prisimenant viską!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Aš skridau iš Berlyno į Kataniją (su persėdimu) ir grįžau į Berlyną (su persėdimu). Bilietai  kainavo 220€. Bet skristi iš Rygos yra žymiai pigiau, kainuoja apie 170€ (su persėdimais). Turėjome užpildyti registracijos formoje  ar norime, kad mus pasitiktų oro uoste, ar atvažiuosime patys į bendrabutį (autobusu). Mane ir dar dvi merginas, atskridusias panašiu laiku, pasitiko du studentai, kažkaip sutalpinome tris didelius lagaminus į bagažinę ir nuvažiavome į bendrabutį. Ir iš karto gavome pakvietimą eiti vakarieniauti kartu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Paskutinėmis dienomis, kai žmonės pradėjo išvažiuoti, visiems buvo neapsakomai liūdna.. Buvo daug ašarų, daug nemiegotų valandų, daug apsikabinimų ir daug laiškų vieni kitiems. Bet viena, ką tikrai supranti – tai buvo ne pabaiga, o tik labai gražių draugysčių pradžia!

 

Aneta
Profesiniai mainai
Messina, 2015 m. rugpjūtis
Azienda Ospedaliera Universitaria Policlinico G. Martino

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Jau ne pirmą kartą lankiausi Italijoje, tačiau tik pagyvenus ilgesnį laiko tarpą (praleidau ten 1,5 mėnesio) pajaučiau, jog tik dabar iš tikrųjų pradedu pažinti tos šalies kultūrą. Labai žavi meilė maistui, neskubėjimas ir didelis dėmesys šeimai bei draugams. Po praktikos važiuodavome prie jūros arba į miestą. Susisiekimas geras: tramvajai ir autobusai, o tarp miestų dar traukiniai, keltai. Kainos panašios kaip ir visur. Žinoma, visada galima rasti pigiau.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikinėjau praktiką plastinės chirurgijos skyriuje. Praleisdavau ten apie 6 val. per dieną. Teko stebėti ir asistuoti operacijose. Turėjau kelis gydytojus. Praktika labai patiko, išmokau ir pamačiau daug naujų dalykų.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje ir mūsų iš viso buvo 54. Visi gyvenome toje pačioje vietoje. Turėjome taip vadinamus apartamentus – virtuvę, dvi vonias, tris kambarius dalinosi 4-5 žmonėm. Pačią ligoninę pasiekdavome per 45-50 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Buvo suteiktas maitinimas kavinėje 10 minučių kelio nuo bendrabučio. Vakarienei 2 patiekalai ir buteliukas vandens. Skanu ir sotu.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Jau per pirmas dienas sumokėjome 180€ už socialinę programą (dar likus kelioms savaitėms iki mainų turėjome pažymėti anketoje į kurias keliones važiuosime). Savaitgaliais važiuodavome į tolimesnes keliones, o darbo dienomis eidavome prie jūros, leisdavome laiką mieste, eidavome į barus ar disco lounge prie jūros.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Vilniaus į Romą, praleidau kelias dienas ten. Vėliau važiavau traukiniu iki Neapolio, Salerno (kurį laiką keliavau). Iš ten važiavau traukiniu iki Villa San Giovanni ir jau iš ten keltu iki Messinos. Kaina: lėktuvo bilietai 200€, traukiniai po 20€, keltas 2€. Vietiniai studentai pasitiko išlipus iš kelto ir nuvežė į bendrabutį.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Ačiū, esu dėkinga už galimybę išvažiuoti ir tiek daug išmokti 🙂

 

Izabelė
Profesiniai mainai
Palermas, 2015 m. rugpjūtis
ARNAS Civico ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenimas Sicilijoje man tikrai patiko, galima priprasti prie jų lengvo požiūrio į gyvenimą, chaotiško eismo, saulės, karščio. Gal tik ne prie netvarkingų gatvių sunku priprasti, ir manau, jog tai pagrindinis Palermo trūkumas. Na dar siciliečių vėlavimas… jei turėdavome susitikti 14 val, tai nesulaukus 15 val nepajudėsime iš vietos, bet man niekaip nepavyko to išmokti. Apie susisiekimą mieste – mūsų bendrabutis buvo gana patogioje vietoje, pagrindines lankytinas vietas galėjome pasiekti pėsčiomis, autobusais dažniausiai važiuodavome tik į paplūdimį, na arba jei norėdavome aplankyti kokią nors šiek tiek toliau esančią vietą.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką onkohematologijos skyriuje. Skyriuje buvome trys studentai. Turėjome prižiūrintį gydytoją, kuris puikiai mumis rūpinosi, stengėsi daug ką paaiškinti, parodyti. Kadangi nei vienas iš mūsų nekalbėjome itališkai, gydytojas trumpai išversdavo, ką sako pacientai. Kiti skyriuje dirbantys gydytojai bei medicinos personalas taip pat stengėsi kalbėti su mumis angliškai, taigi, visi mus priėmė geranoriškai. Praktikos metu pamatėme nemažai kraujo ir kaulų čiulpų patologijos vaizdų, gydytojas paaiškino, kaip atpažinti pakitusias ląsteles. Be to, turėjome galimybę atlikti paciento fizinį ištyrimą, stebėti kaulų čiulpų biopsijas. Dar norėčiau paminėti, kad praktika netrukdavo labai ilgai, taigi turėjome pakankamai laiko laisvalaikiui.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Į Palermą rugpjūčio mėnesį buvo atvykę apie 70 studentų. Visi gyvenome tame pačiame bendrabutyje, netgi dalis vietinių studentų jame gyveno, todėl visada galėjome juos pasiekti. Bendrabutyje kiekvienas turėjome atskirą kambarį, dalinomės tik dušais, kurie buvo bendri visam aukštui. Deja, bendrabutyje buvo ir keletas trūkumų – kambariuose nebuvo oro kondicionierių, taigi reikėjo įprasti prie karščio arba nusipirkti savo kondicionierių. Taip pat bendrabutyje nebuvo virtuvės, o šaldytuvai buvo tik keliuose kambariuose. Todėl negalėjome patys pasigaminti maisto, o ir laikyti maisto produktų nebuvo kur. Nors po keletos dienų, kai susipažinome su kitais atvykusiais studentais, laimingieji, turėję šaldytuvą, priglausdavo ir kitų maisto produktus.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pietus mes gaudavome ligoninės valgykloje vieną kartą per dieną ir tik darbo dienomis. Maistas buvo gana neblogas ir jo tikrai užtekdavo. Galėjome rinktis pirmą ir antrą patiekalą, jogurtą ar vaisių, buteliuką vandens ar kito gėrimo. Vakariene ir maistu savaitgaliais tekdavo rūpintis patiems, o kadangi neturėjome virtuvės, gana dažnai išeidavome kur nors pavalgyti. Tai nebuvo labai blogai, nes tada turėjome galimybę pabendrauti ir praleisti daugiau laiko su kitais studentais, o ir neidavome į pačias prabangiausias vietas, pasiklausinėjome, kur galima pavalgyti už priimtiną kainą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo labai gerai suorganizuota. Už ją reikėjo sumokėti 130€. Jei nenorėjai, galėjai prie jos ir neprisijungti, bet jei vyksti į Palermą, mano nuomone, tai tiesiog privaloma pasinaudoti programa. Socialinės programos metu turėdavome dviejų dienų ekskursijas po Palermą, o po jų ir orientacines varžybas. Taip pat buvo suorganizuotos keturios išvykos į kitus miestus, devyni teminiai vakarėliai. Dar verta paminėti, kad vieną vakarą vyko ,,Incoming’s got talent„. Tikrai buvo smagu pamatyti, kiek įvairių talentų turinčių žmonių atvyko į Palermą. Tai buvo įtraukta į socialinę programą, bet kartais atsirasdavo neplanuotų veiklų, pavyzdžiui, filmų vakarai, futbolo rungtynės tarp vietinių studentų ir atvykusių studentų, bendri išėjimai pasivaikščioti po miestą ir pan. Taigi, beveik kiekviena diena buvo užimta ir aš dėl to labai džiaugiuosi, nes taip mes praleidome nuostabų laiką kartu bei susidraugavome su studentais iš įvairių šalių. Dar norėčiau paminėti, kad vieną savaitgalį savarankiškai susiorganizavome kelionę į Kataniją, Taorminą bei aplankėme Etną. Manau, jog verta pamatyti šias vietas, kol esate Sicilijoje.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Galvojau, kad nuvykti į Siciliją bus sudėtingiau, tačiau vasaros metu iš Kauno yra tiesioginiai skrydžiai į Trapanį, o nuo jo iki Palermo galima nuvykti autobusu ir tai trunka apie dvi valandas. Taip aš ir keliavau. Atvykus į Palermą, mane pasitiko vietiniai studentai, nuvežė į bendrabutį, parodė, kur įsikurti.

 

Aušra
Profesiniai mainai
Palermas, 2014 m. rugpjūtis
A.R.N.A.S Ospedale civico

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas turi vienintelį trūkumą – šiukšlės, netvarka, smarvė bei nemažai juodaodžių, pardavinėjančių ant kiekvieno kampo įvairias prekes.  Šiaip visa kita man patiko – ypač maistas – mmmmmJ. Labai labai skanios jūros gėrybės ir niekada neprašaudavau , jeigu pirkdavo ką nors, ko sudėtyje yra pistacijų – viskas kas su pistacijomis yra skanu. Vienas iš ypatingų dalykų, kurių pasiilgstu – ledai- patys skaniausi kokius esu ragavusi J Transportas – vienkartinis bilietas 90 min 1,40 euro, bet galima  įsigyti ir mėnesinį bilietą- apie 15eurų.  Kelionės į paplūdimį – apie valanda kelio –  prireiks dviejų atobusų – keliaujant  į Mondelo paplūdimį. Taip pat galima keliauti ir metro – šiek tiek patogiau ir greičiau, nereikia persėsti, tačiau man labiau patiko Mondelo paplūdimys.Rekomenduočiau būtinai nuvykti į Thaorminą – nuostabus miestelis . Taip pat Etną!
Įspūdžiai apie praktiką:
Plastikos chirurgijos skyriuje mane priėmė itin draugiškai. Nors ir nelabai mokėjo kalbėti angliškai, tačiau bandė nors keliais žodžiais viską paaškinti – šiame procese pagelbėjo lotynų kalbos žinios J. Rytais ateidavau apie 08:30 ir būdavau iki  13-15h. Asistuoti neleisdavo, bet galėdavau stebėti, per dieną pamatydavau apie 5 operacijas. Kai plastikos chirurgijoje nieko nevykdavau, eidavau į šalią esantį LOR skyrių – ten netgi leido asistuoti laringektomijai bei pamačiau nemažai timpanoplastikos operacijų. Į ligoninę neidavau tik tomis dienomis, kai  keliaudavom po Siciliją (pagal socialinę programą). Beje, nuo bendrabučio iki ligoninės apie  10 min kelio pėstute.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Tik atvykus – tada buvo penktadienis,  21h  –  mus pasitiko stotyje trys italai. Paėmė mūsų lagaminus ir nuvežė mus į bendrabutį. Apgyvendinimui reikėjo nuotraukos, paso/id kopijos. Mane užregistravo į dvivietį kambarį kartu su lietuve ( mano grupioke). Kambarys buvo gan erdvus, buvo patalinės komplektas, bet nebuvo pagalvių. Didžiausias iššūkis buvo miegoti naktimis, nes nepakeliamas karštis versdavo jaustis lyg pirtyje. Bet vėliau pripratau ir šiek tiek pamiegodavu. Beje, saugokitės uodų ! Mane itin mėgo, tai buvau visa apkandžiota J
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo ganėtinai neblogas – eidavau į  kavinukę (15 min nuo ligoninės), kurioje galėdavau papietauti 12-15h. Turėdavau talonus kiekvienai dienai. Dažniausiai maitino makaronais, sumuštiniais, picomis.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa turėjo keletą trūkumų, bet iš esmės daugmaž viskas patiko. Socialinė programa atsiėjo 120 eurų, plius 20 eurų užstatas, kurį gražino pabaigoje mėnesio. Didžiausias trūkumas buvo ištisinis vėlavimas visur kur beeitumėm – kaip italai sakydavo sicilian time, tai reiškia, kad jeigu susitardavome susitikti  8h, susitikdavome 9h. Bet čia tik maža smulkmena J Daugelis buvo pasipiktinę, kad kai kuriose kelionėse buvo neaišku už ką pinigus sumokėjome. Bet man asmeniškai patiko visos kelionės ir pamačiau labai įspūdingų vaizdų ir susipažinau su pagrindiniais istoriniais aspektais. Per visą tą mėnesį apturėjome 6 keliones, 8 vakarėlius. Beje, dar savo lėšomis keliavau į Catania, Etną, Thaorminą, Calstelmolo. Nuostabūs paplūdimiai, nuostabūs žmonės, nuostabus maistas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Kauno į Trapani (apie 700 Lt į priekį atgal, su 15 kg bagažu), o iš Trapani oro uosto važiavau su autobusu iki Palermo (autobuso bilietas 11 eurų). Palermo stotyje mane pasitko trys italai.

 

Lina
Profesiniai mainai
Brescia, 2014 m. rugpjūtis
Spedali Civili di Brescia ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pats miestas nėra didelis (lengvai galima pasiekti norimas vietas su dviračiu, yra viena metro linija), tačiau, kaip ir visi Italijos miestai, turintis labai daug gražių bažnyčių ir aikščių. Nuo pilies viršaus atsiveria žaliuojantys kalnai, o besidomintys istorija ras daugybę senovinių griūvėsių. Taip pat iš Brescia miesto labai patogu keliauti, nes netoli Milanas, Bergamas,Verona,Venecija. Italijoje labai patogus susisiekimas traukiniais.  Karštomis dienomis vykdavome išsimaudyti ežere į netoli esančius miestelius. Tačiau ši vasara buvo neįprasta Brescia gyventojams – dažnai lijo ir nebuvo labai karšta.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau vaikų priėmimo – skubios pagalbos skyriuje. SPEDALI CIVILI di BRESCIA ligoninė 2013m. buvo išrinkta antra pagal gerumą Italijoje, todėl teko dirbti su gerais specialistais. Aišku, viskas vykdavo itališkai. Gerai, kad prieš praktiką buvau kiek pramokusi italų kalbos, tad suprasdavau esmę. Rezidentai mielai paaiškindavo iškilusius klausimus. Mėnesio viduryje jau gebėjau truputį pašnekėti su pacientais itališkai. Atlikdavau fizinį ištyrimą kartu su daktarais, aptardavome gydymą. Kasdien būdavo ką veikti. Gerai nemokant italų kalbos patarčiau rinktis vaikų chirurgiją (viena portugalė ten praktikavosi ir liko labai patenkinta) arba priėmimo skyrių, nes kituose skyriuose sunkiau suprasti, kas šnekama.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau studentų bendrabutyje kartu su portugale viename kambaryje. Mūsų kambarys buvo per du aukštus: pirmam aukšte-vonios kambarys,virtuvė,balkonas, o užlipus laipteliais – lovos su spintomis. Bendrabutis buvo naujas ir tikrai geras. Kadangi turėjom savo virtuvę, galėjom patys gamintis maistą, kas padėjo sutaupyti pinigų. Maistas parduotuvėse ganėtinai brangus. Vaikinų kambariai buvo ne tokie geri. Jie turėjo naudotis bendra virtuve, šaldytuvais bei neturėjo kondicionierių. Bendrabutis buvo netoli ligoninės, tad pėsčiomis pasiekti savo skyrių galėdavau per 15 minučių, o miesto centrą – per 35 minutes. Vėliau įsigijom miesto dviračių korteles, kurios mums galiausiai nieko nekainavo, tad visus norimus punktus galėdavom pasiekti žymiai greičiau, neleidžiant pinigų metro bilietui.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavom pietų talonėlius kiekvienai dienai. Pietūs susidėjo iš dviejų patiekalų, pvz.: pirmas-makaronai su mėsos padažu ir sūriu, o antras patiekalas – žuvis ar kepsnys su garnyru. Dar papildomai galėdavom paimti vandens, vaisių, bandelę. Tad po pietų būdavom TIKRAI sotūs. Kavinėse valgyti gan brangu. Gera pica kainuoja apie 8-10eurų, todėl dažniausiai gamindavomės vakarienę patys bendrabutyje.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Nors mūsų buvo tik 8 mainų studentai, kasdien surasdavom, ką veikti. Savaitės dienomis po praktikos eidavom į miestą ar važiuodavom į aplinkinius miestelius prie ežero. O savaitgaliais buvo organizuojamos kelionės, vakarėliai. Aplankėm Milaną, Bergamą, Veneciją, Veroną (pamatėme operą „Aida“), Boloniją. Organizatoriai italai tikrai gerai darbavosi ir noriai leido laiką su mumis.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau Ryanair kompanijos lėktuvu Vilnius-Milanas (Bergam). Turėjau tik rankinį bagažą, todėl kelionė nebuvo brangi. Iš oro uosto mane su mašina pasiėmė mano contact person, nors šiaip laisvai galima nuvažiuoti autobusu Bergamo oro uostas – Brescia (kelionė apie valandą).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Bent kartą gyvenime tikrai verta sudalyvauti tokioje praktikoje. Rinkausi Brescia miestą dėl geros praktikos ir geografinės padėties – visa tai pasiteisino. Norint daugiau vakarėlių ir gražaus paplūdimio, siūlyčiau rinktis Siciliją. Ten ir daugiau studentų suvažiuoja. Mūsų buvo tik 8, bet tapom kaip viena šeima. Aišku, tai nepalieka laivės pasirinkti su kuo bendrauti, bet gal tai irgi visai naudinga. Taip pat patarčiau važiuoti mainams į Italiją liepos mėnesį, nes rugpjūtį visi italai atostogauja, todėl mažiau ne tik vietinių studentų,bet ir pacientų bei daktarų lieka mieste.

 

Monika
Profesiniai mainai
Palermas, 2014 m. rugpjūtis
A.R.N.A.S Ospedale civico

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Sicilijoje yra labai daug gražių miestų, miestelių, kuriuos tikrai verta aplankyti. Taorminoje nerealu! Labai daug paplūdimių, tad jei tingisi kažką veikti, tai visad gali ilsėtis prie jūros. Taip pat yra daug salų, kuriose įdomi gamta, vaizdai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau plastikos chirurgijos skyriuje. Kolektyvas super draugiškas, kai kurie kalba angliškai, kai kurie itališkai tau pasakoja. Operacijas gali stebėti ir mokytis, kai kada gali asistuoti. Dėl kalbos nekilo didelių bėdų, nes geriausia chirurgijoje, kad gali tiesiog stebėti ir tai jau įdomu. P.S. kasdien slaugytoja padarydavo kavos, kas labai mielaJ
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Kambariuose po du arba po vieną. Nėra kondicionierių, todėl pirmos naktys bemiegės. Labai karšta. Nėra šaldytuvų.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas nebuvo super geras. Paniniai, pasta, picos (su sūriu ir pomidorais), vaisius, gėrimas. Šiaip viską gali nusipirkti parduotuvėse, kavinėse nėra brangu.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Vakarėliai, kelionės. Atvyksta apie 70-80 žmonių iš viso pasaulio, tad niekad nebūni vienas ir visad viskas įdomu.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Lėktuvu Kaunas-Trapani. Autobusu Trapani – Palermo
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Labai visi draugiški ir susirasit šimtą draugų!

 

Eimantas
Profesiniai mainai
Verona, 2014 m. liepa
Borgo Trento

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Verona labai gražus ir tvarkingas miestas, verta aplankyt ir pamatyt. O pati Italija tikrai turi nuostabią gamtą, ežerus,kalnus ir nuostabius mažus miestelius ant jūros kranto. Nuostabi šalis, mėnesį praleist čia yra tikrai per mažas laiko tarpas.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau ortopedijos-traumatologijos skyriuje, visiškai naujai pastatytoje Borgo Trento ligoninėje miesto centre. Veronos italai puikiai paneigė gandus apie anglų kalbos žinias, visi mum paskirti gydytojai labai gerai šnekėjo angliškai ir noriai aiškino ko bepaklaustume ar kas jų manymu buvo mums neaišku. Praktikos žinių pasisemi kiek pats nori, niekas nelaiko ligoninėje, bet jei domiesi, viskas bus parodyta ir atsakyta. Puiki praktika, geriausi atsiliepimai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome visi mainų studentai kartu, kambariuose po du, studentų bendrabučio tipo įstaigoje,turėjome viską ko reikia studentui pragyvent, nieko netrūko.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimo nebūdavo, bet galima pačiame bendrabutyje nueiti į valgykla ir už prieinamą kainą pavalgyt
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Patys Veronos medicinos studentai labai daug laiko praleidžia su mainų studentais ir organizuoja keliones po visą Italiją (Venecija, Roma, Milanas), nepaisant to, kad jiems vasarą būna egzaminai. Buvo jungtiniai vakarėliai, food and drink vakarėlis ant ežero kranto tarp kalnų. Puiki socialinė programa.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Atkeliaut nebuvo sudėtinga, gyvenamąją vietą surasti taip pat nebuvo sunku.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Mieste yra nemažai pramogų ( klubai,barai, Veronos Arenoje vykstančios operos – būtina apsilankyt, muziejai), vos keliasdešimt kilometrų nuo Veronos yra Gardos ežeras, aplink kurį yra daugybė atrakcionų ( vienas jų didžiausias Italijoje), vandens pramogų, kaitavimai, vandenlentės ir t.t. Patys Veronos medicinos studentai labai daug laiko praleidžia su mainų studentais ir organizuoja keliones po visą Italiją,nepaisant to,kad jiems vasarą būna egzaminai. Neužmirštami įspūdžiai garantuoti.

 

Beatričė
Profesiniai mainai
Palermas,
2013 m. rugpjūtis
Policlinico „Paolo Giaccone“

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis nuostabi savo gamta ir paplūdimiais. Miestas gražus architektūriniais statiniais, prabangiu miesto centru. Žavi šilti ir nuoširdūs žmonės.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika ligoninėje įdomi tuo, jog galima pamatyti pacientų ir ligų tokių, kokių Lietuvoje retai sutinkame. Nors trūko praktinių užduočių, bet vis dėlto buvo naudinga.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendino bendrabučio tipo pastatuose. Studentai gyveno po du arba po vieną. Mes gyvenome dviese, kiekviena turėjome atskirą po kambarį ir vieną bendrą. Maitinimas valgykloje (savaitgaliai neįeina).
Įspūdžiai apie maitinimą: 
Maitinimas ganėtinai prastas valgykloje, o ir savaitgaliai neįeina.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa tiesiog puiki. Buvo ir pažintinių kelionių, ir vakarėlių (įsimintinesni tokie kaip National party).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Vykome lėktuvu, nuo oro uosto iki Palermo buvo apie 100km, atvažiavome mašina. Grįžtant taip pat iki oro uosto nuvežė mašinomis.

 

Greta
Profesiniai mainai
Palermas, 2013 m. rugpjūtis
Policlinico „Paolo Giaccone“

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Įspūdžiai patys gražiausi ir šilčiausi. Dėka naujų draugų, kurie tapo lyg mano antrąja šeima, Siciliją pamilau iš visos širdies. Saulė, karštis, jūra, kalnai, draugiški, šilti žmonės, picos, makaronai, aperityvai ir daugelis kitų nuostabių dalykų. Miestas ganėtinai purvinas, eismo kelių taisyklės neegzistuoja, populiarus ir siciliečiams įprastas vėlavimas, neskubėjimas gyventi kiek vedė iš proto.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau dermatovenerologijos skyriuje.  Dienas leidau ambulatoriniame skyriuje. Praktikos metu  apžiūrėdavome po maždaug 30 besikreipiančių pacientų. Gydytojai ir rezidentai labai geranoriškai nusiteikę, stengėsi paaiškinti susirgimą, skiriamą gydymą, prognozes. Dėl socialinės programos, įvairių organizuotų kelionių po Siciliją į praktiką kasdien keliauti nereikdavo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau tvarkingame studentų barake, kuris buvo 10-15min nuo ligoninės. Visi pirkome nuolatinius bilietus autobusams, kurie kainavo 20 eurų, jog galėtume pasiekti jūrą, miesto centrą.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Priklausė pietūs, kurie būdavo universitetų miestelio valgykloje. Švediško stalo principu. Maistas skanus, neteko nusivilti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo pati geriausia, kokią tik galima įsivaizduoti. Turėjome už ją susimokėti, tačiau nei kiek nesigailiu, nes kelionės, aplankytos vietos, įspūdžiai, pasilinksminimai kvapą gniaužiantys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Viskas sklandžiai.

 

Povilas
Profesiniai mainai
Palermas
, 2013 m. rugpjūtis
Policlinico „Paolo Giaccone“

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mėnesis buvo netinkamas atvykti, bet patys žmonės labai mieli, leidžia pasijausti, lyg būtum didelėje šeimoje. Smagu, kad visur gali nueiti pėsčiom.
Įspūdžiai apie praktiką:
Galėjom viską stebėti. Personalas, kuris mums padėjo mokėjo angliškai, todėl sugebėjo paaiškinti viską.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas: Visi gavom vienviečius arba dviviečius kambarius, bet ir dviviečiai buvo trijų kambarių, todėl apgyvendinimas puikus. Gyvenom uždaram akademiniam miestelyje, todėl galėdavai saugiai vienas vaikščiot ir nieko nebijot. Minusa – šiūkšlės gatvėse.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maisto nebuvo daug, nes gaudavom maitinimą kartą per dieną darbo savaitę, o jei kur nors išvykdavom maisto davinys buvo labai mažas.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Nepameluosiu jei pasakysiu, kad geriausia, kokią galimą rasti, nes tai girdėjau iš visų, kuriems tai jau ne pirmi mainai.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš oro uosto teko savarankiškai vykti traukiniu, tačiau tai problemų nesukėlė, kadangi stotis buvo pačiame oro uoste. Taip buvo tik dar idomiau, nes galėjom patirti pirmąjį kontaktą su Sicilija.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti: 
Nusiteikit daug tūsint.

 

Rusnė
Profesiniai mainai
Ferara, 2013 m. liepa
Arcispedale St. Anna

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Ferrara miestas nedidelis, tačiau turėjo savo privalumų – greitas susisiekimas, nemažai lankytinų vietų, mūsų mainų grupė susiorganizavome nemažai kelionių į kitus miestus (Venecija, Florencija, Milanas, Roma). Pati šalis labai graži, žmonės draugiški, šiltas, netgi karštas oras.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką bendrosios chirurgijos skyriuje, buvome trise, tad buvo šiek tiek sudėtingiau operacinėse, nes vietos mažai, tačiau vis vien pamatėme labai daug operacijų. Ne visi gydytojai buvo itin draugiški ir teikėsi su mumis bendrauti, negana to, ne visi mokėjo angliškai, bet pati  šiek tiek mokiausi italų kalbą, tad susikalbėjome. Mums leido tik stebėti, siūti ar kitaip dalyvauti operacijos metu nebuvo leista. Galėjome taip pat lankyti pacientus palatose ir padėti seselėms perrišti operacines žaizdas, dalyvauti gydytojų konsiliumuose. Deja, savo tutor taip ir negavome, nes visi būdavo labai užsiėmę, tad kaskart paprašydavome ko nors mums paaiškinti, kas neaišku
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas: Gyvenome trys merginos viename kambaryje, buvo kiek ankšta, tačiau tilpome. Turėjome dušą. Kambarys ir dušas pakankamai gerai įrengti.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pusryčiais ir vakariene turėjome pasirūpinti patys. Pietums kas savaitę gaudavome po 20 eurų. Pietus valgykloje galėdavome nusipirkti už 4 arba 6 eurus.
Įspūdžiai apie socialinę programą: 
Socialinėje programoje Ifmsa koordinatoriai, deja, mūsų niekur nelydėjo, tad reikėjo patiems organizuotis keliones ir užsisakyti viešbučius.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė pirmyn – sklandi. Mane pasitiko ir nuvežė iki vietos, kur gyvensiu, parodė, kuris mano kambarys, kur yra virtuvė ir kartu nusipirkome bilietą kelionėms autobusu. Labai džiaugiausi šiltu pasitikimu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Italija – labai graži šalis, kurią verta aplankyti, žmonės tikrai geri ir draugiški, visada stengiasi padėti, jei ko nors nerandame. Visgi buvome perspėti apie galimus kišenvagius. Tad tikrai stengiausi būti budri ir saugoti savo asmeninius daiktus, ypač piniginę. Traukinyje vienai merginai iš mainų programos pavogė piniginę, tačiau ji rankinę buvo palikusi aukštai ant padėklų kurpinėms ir pati miegojo, o žmonių buvo daug, tad niekas nematėme kas ir kaip galėjo ją paimti. Vykstant į Italiją iš tiesų pravartu pasimokyti italų kalbos pradmenis, nes iš pradžių būna nedidelis kultūrinis šokas, kai aplinkui visi kalba vien itališkai ir sunkiai susikalbame angliškai. Keliaujant visada reikia pasirūpinti patogia avalyne ir būtinai sportbačiais, nes basutės ar kita avalynė labai greitai nuspaudžia.

 

Jūratė
Profesiniai mainai
Triestas,
2013 m. liepa
Ospedale di Cattinara

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas prie jūros, labai gražus, net nuo pagrindinės aikštės atsiveria vaizdas į jūrą. Labai daug barų ir kavinių, vakarais visada verda gyvenimas, visur daug žmonių. Lyginant su kitais Italijos miestas, labiau tarptautinis ir kultūriškai įvairus, kadangi yra prie pat Slovėnijos ir Kroatijos sienos (patogu laisvu nuo praktikos metu aplankyti ne tik daugiau Italijos, bet ir kitų šalių). Nors miestas yra prie jūros, tačiau tokio paplūdimio su smėliuku prie kokių įpratę lietuviai čia nėra. Vietiniai degintis ir maudytis važiuoja į užmiesčio rajoną Barcolą, kur tiesiog guli ant asfalto šalia jūros. Paplūdimį su smėliu galima rasti netolimame mieste Grado ar su akmenukais Sistiana kaime, bet kasdien taip toli nevažinėsi.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką urologijos skyriuje. Pirmą dieną mane priskyrė dirbti su trečių metų rezidentu, pirmas dvi savaites praleidome kartu, o jam išėjus atostogų mane paliko vieną eiti kur tik noriu tą dieną. Kasdien eidavau į skirtingas ambulatorijas (akmenligės, cistoskopijų, urgentinės urologijos, andrologijos) ar į operacinę. Operacijose buvau tik stebėtoja, per visą mėnesį neleido asistuoti nei karto, tačiau ambulatorijose išmokau tiek nemažai teorijos, tiek gaudavau atlikti įvairias procedūras (kateterizuoti pacientus, keisti nefrostomas ir pan). Nors gydytojai labai draugiški ir visuomet stengėsi viską aiškinti, tačiau daugumos jų anglų kalba nėra labai stipri ir galiausiai viską pradėdavo aiškinti itališkai, taip pat pacientai kalba tik itališkai, todėl italų kalbos žinios tikrai pravertė. Trieste yra žymus lyties keitimo centras Italijoje, galima pamatyti tokių dalykų, kuriuos vargu ar dažnai pamatytum Lietuvoje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenom pačiame miesto centre, iki centrinės aikštės nedaugiau kaip 5 min kelio. Iki autobusų stotelės važiuoti į ligoninę apie 10 min. Iki ligoninė apie pusvalandis kelio autobusu, todėl važiuojant kasdien verta nusipirkti mėnesinį bilietą, kuris kainuoja 32,5 Eur. Taip pat bilietas praverčia važinėti į „paplūdimį“. Gyvenome katalikiškame bendrabutyje, pradžioje keturiese viename kambaryje, tačiau vėliau perkėlė į dviviečius. Dušai ir tualetai bendri vienam aukštui, o virtuvė bendra visam bendrabučiui. Aplinka tvarkinga, viskas įrengta gana naujai. Taisyklės griežtos: išeinant ir pareinant būtina užsiregistruoti žurnale kelintą valandą išeini/pareini ir kur eini, svečių vestis negalima, berniukai neina į mergaičių aukštą ir atvirkščiai, jei žadi grįžti vėliau vidurnakčio ar nenakvoti turi pranešti administracijai iš anksto. Tačiau darbuotojai draugiški, nepykdavo jei pavėluodavom, o žymėtis žurnale greit įpratom.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome vienus pietus darbo dienomis ligoninėje. Maistas pakankamai skanus. Gali pasirinkti iš kelių patiekalų, pietus sudaro pirmas, antras patiekalas, desertas, gėrimas ir kelios bandelės, todėl po tokių pietų dažniausiai nebereikdavo ir vakarienės, o kai ką dar ir namo parsinešdavom.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Italų studentai labai mumis rūpinosi, vesdavosi aprodyti miesto ir papasakoti jo istorijos, kviesdavosi picos į namus ar aperityvo į centrą, keliavom su jais į Veneciją, kur buvo suorganizuotas nemokamas apgyvendinimas. Pirmomis dienomis visus palydėjo į ligoninę, kiekvieną nuvedė į jo skyrių. Keliones kitur turėjom susiorganizuoti jau patys, nes liepą italams egzaminų sesija ir jie buvo užimti, tačiau visada patarinėjo kur ir kaip verta nuvažiuoti ir ką pamatyti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Į priekį skridau Vilnius-Milanas su Ryanair, anksti nusipirkus bilietus su dviem lagaminais kainavo apie 200 Lt. Nuo Milano iki Trieste keliavau su traukiniu. Traukiniai Italijoj dažniausiai labai brangūs, studentams jokių nuolaidų nėra. Nusipirkus bilietus internetu iš anksto, Milanas – Trieste kainuoja 20 Eur, bet pirkdami tą pačią dieną vargu ar rasit ką pigesnio nei 50 Eur.

 

Justina
Profesiniai mainai
Genuja, 2013 m. liepa
Ospedale San Martino, Genova, Italia

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Myliu Italiją nuo 14 metų, todėl visada čia grįžtu. Tai jau 6 kartas šioje šalyje, todėl sunkoka būtų kažką konkretizuoti. Valstybė skiriasi keliaujant iš šiaurės į pietus. Keičiasi žmonės, gamta, maistas, architektūra. Kiekvienas gali joje rasti šį tą, kas bus artima.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo nuostabi, manimi labai rūpinosi gydytojai ir rezidentai, pasiūlė kitais metais atvažiuoti padirbėti dviem mėnesiam. Žinoma, aš dirbau Psichiatrijos skyriuje. Žmonėms, kurie nekalba itališkai šio skyriaus nerekomenduočiau, nes nieko nesuprasite, o kažką versti nelabai kas varginsis. Man tai buvo naudinga, nes mokausi italų kalbą ir galėjau patobulinti žinias.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Maistas ligoninėje valgomas, tačiau nebuvo itin skanus. Tačiau per daug nesiskundžiau, nes nesu išranki, o galų gale išmoksti, ką verta valgyti, o ką geriau aplenkti.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Na, aš turėjau du kontaktinius asmenis, kurie manimi labai rūpinosi. Vežiodavo su motoroleriu, kviesdavosi prie jūros, į namus, veždavosi vakarieniauti ar šiaip pasivaikščiodavo kartu. Taip pat turėjome ekskursijų į aplinkinius miestelius, o taip pat ir nepamirštamų vakarėlių.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Viskas buvo puiku. Negaliu nei atimti, nei pridėti.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Važiuodami į Šiaurės Italiją pasiimkit repelentą nuo uodų ir tą tokį daikčiuką į kambarį, kuris įkišamas į elektros lizdą, nes kitaip tapsit uodų maistu.

 

Eglė
Profesi
niai mainai
Katanija,
2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Sicilijos ir Italijos tapatinti nereikėtų. Atrodo, kad viskas ten vėluoja bent 10 metų. Internetas – renetybė, kondicionieriai – irgi. Tačiau tie, kuriems patinka karštis – važiuokite ten! Miestas kiek purvinas, man trūko žalumos, bet jūra – ranka pasiekiama. Todėl tie, kurie nori važiuoti ilsėtis prie jūros, keliauti į gražius paplūdimius ar miestus – rinkitės Kataniją!
Įspūdžiai apie praktiką:
Jeigu nenorėsi – niekas nevers praktikuotis, tačiau, jei nori ir domiesi – stengiasi įtraukti į gydymo procesą, rodo įdomius pacientus. Taigi – viskas priklauso nuo jūsų!

 

Ieva
Pr
ofesiniai mainai
Ferrara,
2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Italiją įsimylėjau jau pirmomis ten buvimo dienomis: šiltas klimatas, draugiški italai, skanus maistas, visur tvarka ir švara. Miestas kuriame man teko atlikti praktiką, yra šiaurės Italijoje, tai nedidelis apie šimto tūkstančio gyventojų miestelis, kuriame viskas pasiekiame dviračiu bei jame buvo galima pajusti realų itališką gyvenimą nei kad“praktikuojantis“ kurortiniame mieste.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome hostelyje, dviviečiuose kambariuose, studentiškos sąlygos. Didžiausias minusas – nebuvo kondicionierių, kada lauke oro temperatūra beveik pasiekdavo 40 laipsnių šilumos, bet gyvent buvo galima.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Vienoj maitinimo mes gavome dienpinigius, šimtą eurų mėnesiui, nesu mėgėja daug valgyt, tai to pakako pavalgyt, o Italijoj maistas nuostabus.

 

Inesa
Pro
fesiniai mainai
Katanija,
2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Kelių eismo taisyklės Sicilijoje neegzistuoja, angliškai susikalbėti beveik  neįmanoma, nuolatinis kelių valandų vėlavimas – įprastas dalykas, geriausia laisvalaikio leidimo vieta – paplūdimys.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau oftalmologijos skyriuje. Šiaip į akių ligų skyrių rugpjūtį studentų nepriima, nes skyrius pusantros savaitės būna uždarytas (beje kaip ir dauguma kitų). Bet kadangi labai norėjau, pavyko įsiprašyti. Man pasisekė, kad skyriuje nemažai gydytojų kalbėjo angliškai. Kartu su jais apžiūrinėdavom pacientus. Nemažai laiko praleidau operacinėse. Kolektyvas draugiškas ir noriai dalinosi savo patirtimi.

 

Agnė
P
rofesiniai mainai
Verona,
2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Italija – nuostabi šalis su draugiškais ir šiltais žmonėmis! Saulė, karštis, jūra, kalnai, poilsis, picos, makaronai, aperityvai ir visi kiti nuostabūs dalykai. Pati Verona – nuostabus, tačiau tragiškai nuobodus miestas, nors puikiai tinkantis aplankyti vienai dienai. Kadangi šis miestas nebuvo mano pasirinkimuose, beabejo buvau nusivylusi, ypatingai tuo, kad nėra jokio naktinio gyvenimo, 2val. nakties viskas uždaryta. O ką veikti mieste, kai lauke 40 laipsnių karščio? Nuo to kartais gelbėdavo netoliese esantis Gardos ežeras (Lago di Garda), bet kasdien neprivažinėsi. Didelis Veronos pliusas – gera geografinė pozicija, netoliese ir Venecija, ir Bolonija, tačiau miestas nelabai tinkamas jauniems žmonėms. Tačiau pensijoje mielai grįščiau 🙂
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninė – fantastiška! Moderni kaip JAV, ir su oro kondicionieriumi, kas labai gelbėjo kasdieniame Veronos karštyje. Bet atidedant modernumą į šalį, labiausiai mane sužavėjo santykiai tarp gydytojų, studentų ir pacientų, kurie visiškai skiriasi nuo lietuviškųjų. Visi bendrauja kaip draugai ar seni pažįstami. Jau pirmąją dieną gavome pakvietimą kartu vakarieniauti, ir į poolparty! Iš mokslinės pusės: praktiką atlikinėjau gastroenterologijos skyriuje, kuris iš tiesų yra pankreatito institutas, taigi didžioji dauguma atvejų – lėtiniai autoimuniniai pankreatitai, kuriuos dabar tikrai puikiai išmanau 🙂 Į naudą išėjo tai, kad buvau pramokusi italų kalbos, nes su anglų kalba – reikalai prasti.

 

Gintarė
Profesiniai mainai
Baris,
2012 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Baris – miestas Italijos pietuose. Iki šiol buvau keliavusi tik po šiaurės Italiją, todėl skirtumas jautėsi – mažai kas kalba angliškai, žmonės uždaresni. Mėgstantiems naktinį gyvenimą Baris – ne pats geriausias pasirinkimas. Nedidelis senamiestis, keli bariukai, kuriuose renkasi jaunimas. Vienintelis didelis pliusas – jūra. Pačiame Baryje, o ypač aplink, yra puikūs paplūdimiai. Juose ir buvo leidžiama didžioji dalis laiko.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau endokrinologijos skyriuje. Paprastai profesorius nusiųsdavo mane į ambulatoriją. Stebėdavau gydytojų, rezidentų darbą, kuris daugiausia – kalbėjimas su pacientais, gydymo paskyrimas. Todėl, nemokant italų kalbos, labai greitai atsibosta (aš pati šiek tiek mokiausi prieš išvažiuojant, todėl kažką ʺpagaudavauʺ), o patys gydytojai arba išvis nešneka angliškai, arba labai atsiprašinėja dėl savo netobulos anglų kalbos. Man pasisekė, buvo rezidentas, kuris gana neblogai kalbėjo angliškai, todėl nemažai man paaiškino ir išvertė. Pačiame skyriuje buvau tik vieną kartą, bet ir tai neatsirado gydytojo, kalbančio angliškai ir norinčio su manimi bendrauti, todėl nieko ypatingo ten nepamačiau. Kitomis dienomis stebėjau procedūras, buvau nuėjusi į laboratoriją, nutukimo kliniką. Nesu labai sužavėta pačia praktika, manau, daugiau galima nuveikti ir pamatyti, atliekant praktiką Lietuvoje.

 

Eugenijus
Profes
iniai mainai
Brescia,
2011 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas labiausiai nustebino turbūt todėl, kad prieš tai iš jo nieko nesitikėjau. O, pasirodo, šitame, ~100 km nuo Milano esančiame sename miestelyje, yra seniausi romėniški griūvėsiai, didžiulės ir senos bažnyčios, gražios miesto aikštės, verta dėmesio pilis, keli įdomūs muziejai. Nors pasigedau klubų, vistik mieste netrūksta gerų pub’ų. Rugpjūtį buvo velniškai karšta: beveik nelijo ir kasdien buvo 40 laipsnių. Kaip jie patys sako, čia gyvena tipiški šiaurės italai, tad su jų kultūra tikrai susipažinsite.
Įspūdžiai apie praktiką:
Buvau Urologijos skyriuje. Sakoma, kad Europoje urologiją valdo kelios šalys, ir viena iš jų yra Italija. Skyriuje pamačiau pačią moderniausią techniką (jie turi DaVincy Systems robotą, kelis PET aparatus!!!) ir labai aukšto lygio darbą šioje srityje. Miesto klinikos – 4-os pagal dydį Italijoje (didesnės už Kauno Klinikas). Girdėjau, kad stipriausia šių Klinikų klinika – Imunologijos. Gydytojai – tikrai kalbūs ir noriai viską rodo. Tačiau Italijoje tokia politika: nei studentai, nei rezidentai nedaro didelių intervencijų, tad labai maža tikimybė, kad teks asistuoti operacinėse ar pan. Idealu, jeigu mokėtumėte itališkai. Nors su manimi gydytojai bendravo angliškai, tačiau pacientus pakalbinti ar suprasti konsultacijas buvo sudėtinga. Ko tikrai išmokau skyriuje – šypsotis, bendraujant su pacientais.

 

Rokas
Profesiniai mainai
Tori
no, 2011 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Turinas yra nuostabus! Visas miestas – architektūros šedevras. Jis apsuptas kalnų su baltuojančiomis viršūnėmis, ant kiekvieno kampo nuostabios bažnyčios ir Po upė.  Tobulas naktinis gyvenimas yra tai, kas nedavė mums ramybės. Klubai nedirba tik pirmadienį, bet kitomis dienomis gali „ošti“ iki 5 valandos ryto. O jų nei daug, nei mažai, bent jau 15 ir dar 30 kavinių/barų. Oras – amžina vasara, o jei ir lyja – tai tropinė audra, trunkanti 2 valandas, o tada ir vėl gali degintis!
Įspūdžiai apie praktiką:
Pasirinkau endokrinologiją. Buvo sudėtinga dėl italų kalbos, kurios visiškai nemokėjau. Skyriuje vienas ar du žmonės šnekantys angliškai, todėl yra nelengva juos „sugauti“. Ligoninė nėra „technologijos stebuklų centras“, manau, nerasite nieko tokio, ko nerastumėte Lietuvoje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome beveik pačiame miesto centre, studentų bendrabutyje. Buvo dušas,virtuvė, balkonas… Erdvu, švaru,gražu. Tik merginos ir vaikinai gyveno skirtingose miesto pusėse ir tai yra nepatogu.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimo beveik nėra: per dieną 1 submarinas, puodukas ekspreso kavos ir buteliukas mineralinio vandens. Todėl vežkitės receptų knygą 😀
Prekybos centruose maistas pigus, kavinėse nepavalgysite be 15 eurų.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė su lagaminais kainavo 420 litų (įskaitant mokesčius). Už tai dėkoju WizzAir. Keliauti po Italiją yra brangu. Pavyzdžiui, tiesioginio traukinio Turinas-Roma bilietas į vieną pusę, važiuojant antra klase, kainuoja 122 eurus. Todėl tikrai verta įsigyti „daugkartinį bilietą“, kurį gali naudoti pagal tokią sistemą: nusiperki bilietą 8 dienoms, kurias gali pasirinkti 3 mėnesių laikotarpyje. Užbraukus langelį – tą dieną gali keliauti nemokamai. Visai kelionei, manau, reikia turėti apie 1000 eurų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Viskas buvo nuostabu. Per šį mėnesį buvo galima ne tik dirbi, bet ir paatostogauti, nes Italija yra nepakartojama šalis visais aspektais. Atsiminimai išliks visam gyvenimui. Asmeniškai REKOMENDUOJU!

 

Emilija
Profesiniai mainai
Chieti, 2010
m.

Įspūdžiai apie praktiką:
Neurologijos skyriuje. Labai patiko, gydytojai ir rezidentai leido viska daryti, rode ir aiškino tyrimu metodus. Į ligonine važiuodavau autobusu, mėnesinis bilietas kainavo 32 eurai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau su dar 4 studentais išnuomuotame dideliame bute miesto centre, gyvenimo sąlygos buvo tikrai puikios, 10 balu.
Įspūdžiai apie maitinimą:
1 kartą per dieną studentų valgykloje, porcijos labai didelės. Maistas skanus.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tiesiog puiki patirtis ir gražus atsiminimai.

 

Giedrė
Profesiniai mainai
Ferrara, 2010
m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pagrindinė priemonė – dviratis, visur su juo. Pradžioje atvykus, kol dar esi neišinuomavęs jo, tikrai vargas nukeliauti iš vieno taško į kitą. Pavyko dviratį pigiai iššsinuomoti, už 15 eurų nepilnam mėnesiui. Na bet ir dviračiai buvo tokie, kad baisu važiuoti jog nesubyrėtų. Keliems žmonems iš grupes reikejo keisti juos i kitus, nes padangos nebeatlaikydavo. Tarp miestų visur su traukiniais. Kainos nesikandžiojo, aišku priklauso nuo to kaip toli ketini vykti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikinėjau plastinės chirurgijos skyriuje. Esu be galo patenkinta, kad pasirinkau būtent šį skyrių, ispūdžiai neišdildomi. O tikriausiai viskas dėl to, kad prižiūrintis gydytojas buvo prof. Carlo Riberti. Į ligoninę reikėdavo eiti kasdien (žinoma išskyrus savaitgalį), bet tikrai ne visi tai darydavo, o ir pranešus gydytojui iš anksto, kad kuria nors diena negalėsi dalyvauti, jis be problemų leisdavo neateiti. Būnant ligoninėje netekdavo nuobodžiauti, kasdien vis kažkas naujo: ambulatorine pacientų apžiūra(konsultacijos), dienos stacionaro operacijos (daug apgamų, karpų šalinimo operacijų teko pamatyt) kurios trunka iki 1val., ilgosios operacijos. Kiekvienoje operacijoje kuris nors iš mūsų 4 studentų (tiek mūsų atlikinėjo praktiką šiame skyriuje) asistuodavome, man pačiai teko tikrai daug kartų tai daryti. Asistuodavome tiek paprastų krūtų implantų šalinimo operacijose, tiek sudetingesnėse riebalų nusiurbimo,nosies pertvarų atitiesinimo ar kitų defektų sutvarkymo operacijose, įvairovė tikrai didelė, panašios operacijos ne taip jau dažnai kartodavosi. Gydytojas visada stengdavosi aiškiai papasakoti tiek apie patį pacientą, tiek apie operaciją, ką ir kaip atlikinėja. Smagu, kad galejome apžiūrėti paciento defektą konsultacijos metu, dalyvauti pačioje operacijoje bei apžiurėti kaip vyksta gijimas ar siūlų išėmimas po jos (žodžiu visą eiliškumą). Praktika tikrai nenuvyle, sakyčiau netgi pranoko lūkesčius.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkemenas:
Gyvenimo sąlygos nebuvo prastos. Gyvenome viešbutyje, po 3 viename kambaryje. Kiekviename kambaryje buvo atskiras šaldytuvėlis (kaip 3 žmonems šiek tiek mažokas, bet šiaip taip sutalpindavome maistą), dušas, tualetas. Turėjome bendrą virtuvę, kurioje galėjome naudotis visais esamais puodais, keptuvėmis, lėkštėmis. Minusas tas, kad toli iki ligoninės, be dviračio tikra kančia butu eiti iki ten (kelionė būtų apie 40 min.), juk grįžtant budavo virš 30 laipsnių karščio. Ir iki parduotuvių ar centro tolokai, žodžiu be nuomoto dviračio nė žingsnio.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimu nebuvau labai patenkinta, atvykę gavome talonėlius, kurio kiekvieno vertė 3,5 euro dienai. Už tokią sumą Italijoje dietos laikytis tikrai galima, arba atvirkščiai – prisikimšti nesveiko maisto alkiui numalšinti. Tuos talonus galėjome iškeisti į netoli ligoninės esančioje parduotuvėlėje vietoje gaminamus sumuštinius, gėrimus ar kitokius produktus iš kuriu patys galėtume kažka pasigaminti. Savų pinigų buvo išleidžiama maistui, produktų kainos didelės.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Trūko vietinių studentų rūpesčio mumis, socialinės programos nebuvo. Kadangi iš viso mainuose buvo apie 17 studentų iš skirtingų valstybių, tad patys bendrai ar atskiromis grupelėmis pakeliavome po šalį ar šiaip susigalvodavome pramogų. Veiksmo tikrai netrūko, prisigalvodavome, ką veikti. Pats gyvenimas ten prasideda vakarais, tada kai atvėsta oras, visi eina i kavines, centrinę aikštę ar kitur. Gaila, kad šitas miestas nėra prie jūros, norint ją pasiekti tekdavo keliauti su traukiniu apie valandą laiko, taip kad apsilankymai prie jūros nebuvo dažnas malonumas. O šiaip aplankėme nemažai gretimų miestų, ispudžiai nepakartojami. Nesigailiu nė trupučio, kad nusprendžiau praleisti mėnesį Italijoje, pamačiau daug, užteko laiko suprasti ir kas per žmonės patys italai yra. Susiradau nemažai draugų iš kitų šalių, praplėčiau akiratį. Pinigų nemažai išleidau, grubiai apie 2 tūkstancius litų man kainavo, nors čia pataupant, tačiau įspūdžiai juk išliks visam gyvenimui. Sėkmės visiems planuojantiems vykti čia.

 

Justina
Profesiniai mainai
Roma, 2010
m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Nuolatinis bilietas autobusui, metro 35 eurai. Labai apsimoka.
Įspūdžiai apie praktiką:
Gastroenterologijos skyrius. Prižiūrėjo rezidentė, į darbą ateidavau 9 valandą, išeidavau 13 val. Nusivyliau tiek jų medicina, tiek praktika. Priežastys: patys rezidentai nelabai gaudavo darbo ir man neduodavo. Nebent EGK pasidaryti. Tad daugiausiai teko sekioti jaunąją daktarę ir viską stebėti. O stebėti tekdavo daug paracentezių ir echoskopijų. Nieko naujo nepamačiau, bet pagilinau italų kalbos žinias, džiaugiuosi.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Sąlygos puikios, studentų bendrabučiai su oro kondicionieriais, vonios kambariu kiekvienam, virtuve 4 žmonėms, balkonu… Šalia metro linijos, ir netoli ligoninės.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pietūs ligoninės valgykloje, laaabai skanus ir sotus. Pavakare sausas maisto davinys (sūris, dešra, vanduo, duona, jogurtas ar vaisius). Na bet pietūs budavo velniškai geri tad nereikėdavo net antrojo davinio.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Studijų prasme mainus vertinčiau dvejetui, bet visa kita po 13 valandos 11-tukui. Tad, jeigu norite praktikos, Roma – ne ta vieta, bet miestas fantastikas, Italija – pasaka.