Ispanija – LiMSA

Ispanija

Guoda
Profesiniai mainai
Sevilija, 2016 m. liepa
Virgen del Rocio University Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenome miesto centre. Ligoninė buvo už 5 km, todėl kiekvieną rytą turėjome progą pasportuoti. Mėgstamiausios vietos neturėjome, stengėmės išbandyti įvairias vietas. Vynas ir ledai labai skanūs ir nebrangūs, todėl tai puiki šalis gydyti sudaužytą širdį. Apkeliavome dalį Ispanijos, o Sevilija buvo gražiausias miestas iš aplankytų . Susisiekimas visur geras ir išvystytas, tačiau, mano nuomone, tai vienas brangiausių dalykų lyginant su kainomis Lietuvoje.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau genetikos, reprodukcinės bei vaisiaus medicinos skyriuje. Pamačiau daug, tai ko Lietuvoje nėra galimybės pamatyti. Buvo nuostabu, pasisekė su praktikos vadovu, skyriumi, viskuo. Esu labai laiminga. Vis dėlto, siūlau studentų iš tos pačios šalies neskirti į tą patį skyrių.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome 4 kambarių bute su kitais mainų studentais, dalinomės viena virtuve bei 2 voniomis. Eidavome pėsčiomis iki ligoninės apie 50 min:)
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome pietus ligoninėje.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos nebuvo.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridome iki Madrido, tada važiavome autobusu. Išskridome iš Lisabonos, kelionė pirmyn atgal kainavo apie 400 eurų. Patarimas: pirkti keletą mėnesių anksčiau.

 

Deimantė
Profesiniai mainai
Sevilija, 2016 m. liepa
Sevilija – Hospital de Virgen Rocie

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Nustebino tikra pietietiška kultūra su Maroko elementais. Pakerėjo miesto paveldas, architektūra – tai buvo vienas nuostabiausių miestų, kuriuose teko lankytis su išskirtine kultūra, žmonėmis ir tradicijomis. Siūlyčiau aplankyti Plaza de España, Cathedral, Giralda, Alcazar bei senas kavinukes, kuriose galima pamatyti flamenco šokių bei paragauti tradicinių ispaniškų ,,tapas’’. Mes visur vaikščiojom pėsčiomis, atstumai nėra dideli, tačiau nuolat kursuoja ir autobusai, kurių kaina apie 1,4 eur vienam važiavimui, tačiau su nuolatiniu pigiau. Važiuoja nemažai tarpmiestinių autobusų, tačiau jų kainos užsieniečiams gerokai didesnės. Būtinai aplankykite aplinkinius miestus, tokius kaip Cordoba, Granada ar Gribaltara. Mielai grįžčiau ten vėl ir vėl.
Įspūdžiai apie praktiką:
Ligoninės personalas labai draugiškas, tačiau yra didelė problema – anglų kalba. Dauguma gydytojų ar kitų darbuotojų nekalba angliškai, todėl nemokant ispanų kalbos gali būti sunku kol perprasi visą sistemą. Jei turi bent pagrindus ir supranti pagrindinę mintį, viskas tampa daug lengviau. Juolab, kad kiekvienas bando paaiškinti piešdamas, gestų kalba ar kitais įmanomais būdais. Sužavėjo tai ,kad žmonės iš tiesų labai šilti, draugiški ir svarbiausia -profesionalūs. Buvau bendrosios chirurgijos skyriuje, todėl beveik kasdien asistavau operacijose, kurių metu leido ne tik pastovėti prie paciento, bet ir atlikti tam tikrus nesudėtingus manevrus ar net pačiai atlikti pjūvį. Praktika buvo labai naudinga, nes pamačiau kitos šalies sveikatos sistemą, ligoninės vidaus politiką bei įvairių metodų derinimą.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Buvome apgyvendinti kartu su kitais mainų programų studentais bendrabutyje, kuris buvo kaip butas su daug kambarių, bendra vonia bei virtuve. Kambariai buvo labai erdvūs, visada sutvarkyti, patiems nereikėjo rūpintis valymu ar kita buitimi. Iki ligoninės pėsčiomis buvo apie 40 min kelio, važiuojant autobusu vos 15 min. Butas pačiame miesto centre, todėl galėjome išnaudoti kiekvieną vakarą ir pažinti tikrą naktinį Ispanijos gyvenimą.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome maitinimą ligoninėje (pietus) švediško stalo principu, maisto pasirinkimas kasdien būdavo skirtingas (karšti patiekalai, desertai bei vaisiai). Likome tikrai patenkinti. Kitu maistu turėjome rūpintis patys, tačiau kainos tikrai nebuvo didelės.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Deja, bet socialinės programos nebuvo. Ispanų koordinatoriai iš pradžių žadėjo mums ją suorganizuoti, tačiau teko viską planuoti patiems, nors tai nebuvo didelė problema, nes galėjome būti nuo nieko nepriklausomi ir išnaudoti laiką kaip patys norėjome.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skrydis lėktuvu į Madridą kainavo 80 eurų, o iš Madrido į Seviliją autobusu – kaina 22 eurai. Mus pasitiko kontaktinis asmuo pačioje Sevilijoje ir tikrai likome patenkintos. Kadangi atvykome labai anksti ryte, kai niekas dar nedirbo, jis visą laiką praleido su mumis aprodydamas miestą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Būtinai aplankykit šį miestą! Nerealūs vaizdai, žmonės, kultūra ir beprotiškai gera vasara! Tikrai viena geriausių mano gyvenime!

 

Emilė
Profesiniai mainai
Sevilija, 2016 m. liepa
Hospital Universitario Virgen del Rocío

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Gyvenau pietų Ispanijoje, Andalūzijos mieste Sevilijoje. Šis miestas daugiau nei 100 km iki vandenyno, temperatūra dažniausiai apie 40 laipsnių Celsijaus. Nors jūra ir vandenynas toli, tačiau miestas turi upę. Viena įspūdingiausių Sevilijos vietų – Plaza de España. Patarčiau aplankyti šią vietą ir dieną, ir sutemus. Taip pat patarčiau aplankyti Alcazar – pirmadieniais nuo 18h įėjimas nemokamas, tik reikia atstovėti eilę. Praleidau mėnesį Sevilijoje nesinaudodama autobusu. Nors iki ligoninės apie 40 min pėsčiomis, tačiau galima pasirinkti kelią su nuostabiu vaizdu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką akušerijos-ginekologijos skyriuje (genetikos, vaisiaus medicinos ir reprodukcijos padalinyje). Pusę mėnesio praleidau vaisiaus medicinoje, kitą pusę – reprodukcijoje. Daugiausia laiko leisdavau su rezidentais, kurie kalbėjo angliškai. Kadangi Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo įstatymas nepriimtas, turėjau galimybę daugiau apie pagalbines apvaisinimo priemones sužinoti praktikos metu. Taip pat stebėjau ir vaisiaus operacijas. Keletą dienų praleidau skubioje pagalboje bei akušerijos skyriuje, kur asistavau operacijose.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau 5 kambarių bute, kuriame gyveno 6 mainų studentai. Kambariu dalinausi su kita studente. Kiti mainų studentai gyveno aukštu žemiau kitame bute, iš viso mūsų buvo virš 10. Mūsų bute buvo 2 vonios kambariai bei virtuvėlė. Kiekvienam kambaryje buvo oro kondicionierius, tiesa, mūsų nustojo kokybiškai veikti jau antrąją savaitę, todėl miegoti buvo labai karšta. Bute buvo ir laisvalaikio kambarys. Gyvenimo sąlygos geros. Buvo ir skalbimo mašina. Tiesa, vonios kambaryje vis atsirasdavo keletas tarakonų, tačiau jų būdavo ir gatvėse. Matyt, Ispanijoje tai įprasta.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome maitinimą 1 kartą darbo dienomis ligoninėje, darbuotojų valgykloje. Maisto buvo galima valgyti kiek tik nori, rinktis iš kelių patiekalų. Dažniausiai būdavo ir vaisių, kartais kitų desertų. Maistas skanus ir jo tikrai daug.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Prieš vykstant į Ispaniją buvome apklausti dėl kelių organizuojamų kelionių, tačiau kai nuvykome jokios socialinės programos nebuvo. ,,National food and drink party” taip pat organizavome patys. Keliones organizuodavomės patys, nuomavomės mašinas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Vilniaus į Madridą, bilietas kainavo apie 80 eur. Madride praleidau pusę dienos. Spėjau aplankyti visas žymiausias šio miesto vietas ir tuomet apie 12 val. naktiniu autobusu važiavau 6 valandas iki Sevilijos (bilietas apie 23 eur). Pirkdama bilietus atgal naudojausi skrydžių programa Azuon, skridau iš Sevilijos į Briuselio Charleroi, tuomet į Kopenhagą ir iš jos į Kauną. Visi bilietai kartu kainavo apie 80 eur. Kadangi tiesioginis skrydis buvo tik iš Madrido ir jis kainavo apie 150 eur, rinkausi pigesnį variantą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Mano pasirinktų miestų sąraše nebuvo Sevilijos, tačiau gavau būtent ją ir tikrai nesigailiu. Aplankiau Kordobą, Granadą, Marbelą, Rondą, Cadiz, Madridą, tačiau jei reikėtų dar kartą rinktis, pirmu numeriu rinkčiausi Seviliją.

 

Rūta
Profesiniai mainai
Granada, 2015 m. rugpjūtis
Materno-Infantil Virgen de las Nieves ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Kadangi tai buvo pirmas kartas, kada lankiausi šiltuosiuose kraštuose, mane žavėjo viskas: karštis, saulė, jūra bei augalija. Granada buvo pagrindinis miestas, kuriame atlikau praktiką. Šis miestas yra vienas iš didesnių Andalūzijos regiono provincijos miestų, kuriame yra ketvirtas pagal dydį universitetas Ispanijoje. Palyginimui: Šiaulių dydžio su Kauno gyventojų skaičiumi. Didžioji dalis gyventojų yra studentai, tačiau vasaros metu daugelis jų atostogavo kitose užsienio šalyse, todėl daugelio jų neteko sutikti. Šiek tiek pakeliavau ir po kitus Andalūzijos miestus: Sevilija, Malaga ir La Heradurra. Ispanija- siestos ir fiestos šalis, tad pavargti ir nuobodžiauti tikrai neteko. Turėjome itin šaunias kuratores, kurios mus aplankydavo net kelis kartus per dieną ir daug visko aprodydavo, sugalvodavo įvairių veiklų, kartu su mumis keliaudavo ir t.t. Žinoma, pramogos vykdavo tik po praktikos ir savaitgaliais. Susisiekimas įprastas Lietuvai: traukiniai ir autobusai. Deja, dažnai ne visai pigūs, mat maršrutai išsidėstę kalnuose, kur yra sudeginama daugiau kuro, todėl kelionės brangsta. Tačiau autobusais važinėti tikrai verta vien dėl vaizdų pro langą, širdis apsąla prisiminus. Granadoje kainos labai panašios į Lietuvos kainas, gal šiek tiek jaučiasi, kad ši šalis anksčiau nei mes įsivedė eurą, tačiau parduotuvės, vietinės kavinukės siūlo tikrai prieinamas kainas. Nebent užklysti į turistines vietas – tuomet kainos pakyla. Pačioje Granadoje būtina aplankyti Alhambros ansamblį, Albaicin rajoną, Katedrą, Hammam (turkiška vonia), Sierra Nevada kalnus. Kituose miestuose, ypač Sevilijoje, Kordoboje yra dar daugiau lankytinų objektų, taigi, neverta viso mėnesio praleisti tik tau paskirtame mieste.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau akušerijos-ginekologijos departamente. Ligoninės vedėjas buvo labai malonus ir kas savaitę leisdavo keisti skyrius: skubiosios pagalbos skyrius, gimdykla, operacinės, konsultacinė poliklinika. Taigi, pabuvojau visuose skyriuose ir net negalėčiau išsirinkti, kuris labiausiai patiko. Gydytojai kaskart keisdavosi, nors su keliais susibendravau labiau. Nuo pat pirmos dienos atlikinėjau pacienčių apžiūras, fizinį-ginekologinį ištyrimą, vėliau pradėjau asistuoti operacijose. Galiausiai, buvau apmokoma dirbti echoskopu ir priėmiau kelis gimdymus: tiek natūralius, tiek Cezario pjūvio pagalba. Taigi, esu labai patenkinta, nes man ne tik daug leido daryti pačiai, bet ir noriai apmokė, paaiškino net to neprašant. Gavau net visokiausių smulkių medicininių dovanų, tačiau labiausiai nustebino, jog iš vieno gydytojo gavau net rekomendaciją, tad geriau ir būti negali!
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome vadinamoje studentų rezidencijoje (kitaip tariant, barake). Labai smagu, kad turėjome po atskirą, nors ir mažą, kambarėlį. Tualetas, dušas, virtuvė ir poilsio kambarys su terasa buvo bendri. Iš viso mūsų buvo 11 studentų. Nuo ligoninės pėstute vos 15 minučių kelio. Pačios sąlygos tikrai buvo neblogos ir man, kaip studentei, mėnesio laikotarpiui jos tiko ir patiko. Jei kas nors netikdavo, galėdavome pasakyti rezidencijos šeimininkei ir ši geranoriškai sureaguodavo: pakeitė sulūžiusią kėdę, visiems įtaisė po naują ventiliatorių (nes ištverti 40 laipsnių karštį tikrai nėra taip lengva), pakabino naujas dušo užuolaidėles ir panašiai. Valytoja ji nedirbo, tik atnešdavo tualetinio popieriaus ir išnešdavo šiukšles.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Ypač džiaugiausi, jog galėjau sutaupyti pinigų kelionėms, nes gaudavome pusryčius ir sočią vakarienę (juos ruošdavo rezidencijos šeimininkė). Kartą šeimininkė pramiegojo ir negavome pusryčių, tačiau visiems visko pasitaiko, o kitą dieną ji net neprašyta pasisiūlė mums pagaminti paella (ispaniškas patiekalas su jūros gėrybėmis), tad tą dieną nuostabiai papietavome. Pirmą dieną kuratorės iš kiekvieno paėmė po 50 eurų užstatui, tačiau prieš išvykstant, visi pinigus atgavome.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Kuratorės buvo nuostabios: jos ne tik kasdien kelis kartus mus aplankydavo, bendravo, domėjosi mūsų praktika, tačiau vos ne kiekvienai dienai turėdavo planą, kur nueisime, ką pamatysime, kur nuvažiuosime. Jeigu tik turėjome nori ir pasiūlymas nebūdavo labai brangus (jos visada stengdavosi suorganizuoti kuo mažiau pinigų reikalaujančias avantiūras)- tai lėkdavome negalvoję. Apkeliavome visą Granadą, turėjome netgi dieną su gide, aplankėme pajūrį, važiavome į kalnus stebėti krintančių žvaigždžių, aplankėme kitus Andalūzijos regiono miestus. Ką jau bekalbėti apie paprastus išėjimus į miestą, „karaoke“ klubą, flamenko šou, falafelių valgymą ir internacionalinę valgių ir gėrimų vakarienę.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Vilniaus į Madridą (ir iš jo atgal į Vilnių)- viso 120 eurų (Raynair kompanija). Iš Madrido Granadą (ir iš jos Madridą) pasiekiau autobusu- viso 40 eurų (ALSA.es kompanija). Granadoje veikia autobusų tinklas, tačiau jis man nebuvo reikalingas ir net į tolimesnes vieteles nepatingėjau pavaikščioti pėstute- man tai patiko. Autobusų bielitų kainos apie 1,20-1,40 euro (jei labai prireiktų, važiuojant keliese taksi, kaina gaunasi tokia pati). Atvykus į Granadą pirmą kartą visai norėjau, kad kas nors pasitiktų, tačiau taip nebuvo- rezidenciją su žemėlapiu susiradau pati. Dar teko palaukti pora valandų, kol man atidarė duris kiti studentai, grįžę iš miesto. Bet čia turbūt buvo tiesiog nesusikalbėjimas, nors lyg ir gerai nurodžiau, kada atvyksiu, nes to buvo klausta.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tie, kas nepasinaudojo, bet dar gali pasinaudoti šia LiMSA vasaros mainų praktika, turėtų net nedvejoti – tai absoliučiai nerealus pasiūlymas visiems pakeliauti ir daug patirti (tiek asmeniniame gyvenime, tiek karjeros vingiuose) norintiems studentams!

 

Aurimas
Profesiniai mainai
Santander, 2015 m. liepa
Universitetinė Valdecillos ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Santander miestas įsikūręs pusiasalyje prie Atlanto vandenyno, Ispanijos šiaurėje. Miestas nedidelis, bet veiklos jame ir aplink jį tikrai užteko. Atvykus į šį miestą labiausiai nustebino oras- per pirmą savaitę patyriau, kad jis čia gali būti labai nenuspėjamas ir įvairus, teko patirti ir didelį drėgną karštį ir stiprius šaltus vėjus ir kelias dienas trunkantį lietų, todėl striukė ir džemperis labai pravertė. Tačiau tokį orą laikiau privalumu, todėl, kad karštis nevargino, o taip pat po praktikos saulėtomis dienomis leido praleisti popietes paplūdimyje. Veikla po praktikos priklausydavo nuo oro: jei būdavo saulėta- eidavome į paplūdimį, jei apsiniaukę– aplankydavome muziejus, aplinkinius miestelius, o daugiausiai laiko praleisdavome vietiniuose baruose ir kavinėse, ragaudami vietinį maistą ir gėrimus. Visoje pakrantėje labai populiarus banglenčių sportas, yra daug banglenčių mokyklų ir nuomos punktų– labai rekomenduoju tai išbandyti, išsinuomavus inventorių ar nusipirkus kursus, arba susirasti vietinių draugų, kurie galėtų pamokyti banglenčių sporto ar paskolinti inventorių. Taip pat rekomenduoju aplankyti Bilbao, San Sebastian miestus, be to yra nebrangių skrydžių į Madridą, Barseloną. Mieste keliavome miesto autobusais, maršrutai patogūs ir bilietai nebrangūs, vos tik atvykau kartu su CP nusipirkome miesto transporto kortelę autobusų stotyje, kurią galima pasipildyti tabako parduotuvėse ar kai kuriose stotelėse esančiuose automatuose.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Per dieną ligoninėje praleisdavau apie 5-6 valandas su pietumis. Darbas kasdien vykdavo operacinėje ir vieną dieną per savaitę poliklinikoje ar stacionare. Operacinėje darbas vyko su vienu iš 4 chirurgų, kuris tą dieną operuodavo. Gydytojai labai draugiški, noriai paaiškindavo situacijas, atsakydavo į klausimus. Kasdien tekdavo asistuoti, gydytojai stengdavosi, kad nesijausčiau nereikalingas ir visą laiką užimdavo. Manau, kad praktika buvo labai naudinga, turėjau galimybę pamatyti daugybę procedūrų ir jose asistuoti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome privačiame nuomojame bute penkiese, turėjau savo kambarį, bute buvo du vonios kambariai, todėl problemų nebuvo. Taip pat turėjom didžiulę svetainę su stalo futbolu. Savo gyvenimo sąlygas vertinu gerai, nors kai kuriems teko dalintis kambariu.  Mieste liepos mėnesį buvo apie 25 mainų studentai. Daugelio studentų butai buvo 10-20 minučių pėsčiomis iki ligoninės, todėl autobusais vykti į ligoninę neteko.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gaudavome pietus ligoninės valgykloje po praktikos. Maistas tikrai skanus ir jo būdavo pakankamai daug, ne visi suvalgydavo, o kam trūko visada gaudavo daugiau. Pietus sudarydavo 4 dalys su 4 pasirinkimais kiekvienoje, plius gėrimai, kava, desertai. Taip pat operacinių bloko poilsio kambariuose tarp operacijų galėdavome užkandžiauti ir gerti kavą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa vykdavo beveik kasdien. Mokėti reikėjo tik už lankomus objektus ir transportą arba kavinėse ir baruose. Dažnai skirtinguose studentų butuose vykdavo vakarėliai. Tiek savo mieste, tiek aplinkiniuose miestuose keliavome  viešuoju transportu.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu (Ryanair skrydžiais) su persėdimu, kadangi pakeliui norėjau aplankyti kitus miestus. Į priekį skridau per Frankfurtą-Hahn, atgal per Milano-Bergamo. Bilietai kainavo apie 100 eurų. Patartina bilietus pirkti maždaug prieš 2 mėnesius iki skrydžio, tada jie yra pigiausi. Atskridau tiesiai į Santander oro uostą ir jame pasitiko mano CP.

 

Saulė
Profesiniai mainai
Santiago de Compostela, 2015 m. liepa
Universitetinė Complexo de Santiago de Compostela ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mėnuo šiame nuostabiame istoriniame Galicijos mieste man paliko neišdildomą įspūdį. Ispanija mane jau seniai žavėjo savo gamta, kultūra bei draugiškais žmonėmis, todėl labai nudžiugau, kai sužinojau, kad savo vasaros dalį galėsiu praleisti šioje šalyje. Santiago de Compostela man tapo daugiau nei miestu, kuriame atlikau praktiką. Šis miestas man tapo antraisiais namais. Namais, kuriuose mane labiausiai sužavėjo ypatingas kultūrinis gyvenimas, nuostabi katedra, žmonės, kurie visada linkę padėti. Taip pat norėčiau paminėti ir piligrimus, tai yra atvykėliai iš viso pasaulio, kurie tarsi kūrė šiam miestui tam tikrą atmosferą, kurią apibūdinti žodžiais sunku, reikia patirti pačiam.
Susisiekimas mieste patogus, galima visur nuvažiuoti autobusais arba taxi, kurios nėra labai pigios. Tačiau aš ir kiti studentai dažniausiai rinkdavomės keliones pėsčiomis. Nuo bendrabučio, kuriame gyvenome, iki ligoninės – 40 minučių pėstute, todėl tiems, kuriems patinka pasivaikščiojimai, autobuso bilieto siūlyčiau nepirkti. Aplink miestą galima važiuoti traukiniais ar autobusais, kuriais taip pat galima nuvykti išsimaudyti. Kainos nėra didelės. Miesto centre galima rasti nebrangių restoranėlių, kuriuose galima pavalgyti už tikrai nedidelę pinigų sumą. Atvykstantiems į šį miestą siūlyčiau praleisti kelias valandas mieste, pasivaikščioti katedros stogais, žinoma, ne vieniems, o su ekskursija, išgerti kavos parke, o namuose nepalikti skėčio.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau kardiologijos skyriuje, universitetinėje Santiago de Compostela miesto ligoninėje. Man šis skyrius paliko tik šilčiausius atsiminimus: labai draugiškas kolektyvas, linksmi pacientai, gautos naudingos žinios. Tikriausiai labiausiai džiugino tai, kad mano vadovas ir kiti gydytojai visada rasdavo laiko pamokyti bei padiskutuoti. Tiesa, visi, kurie liepos mėnesį praleido šioje ligoninėje, praktikomis neliko nusivylę.
Į
spūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Kartu su kitais mainų studentais gyvenome bendrabutyje, iš kurio ligoninę buvo galima pasiekti per 40 minučių pėsčiomis arba 10-15 minučių autobusu. Kiekvienas studentas turėjo atskirą kambarį su mažu šaldytuvu bei vonios kambariu. Kiekviename aukšte buvo po kelias virtuves. Mano aukštas taip pat galėjo pasigirti nedidele sporto sale bei skalbykla su džiovykla. Taigi, gyvenimo sąlygos buvo tikrai labai geros.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pirmąją atvykimo dieną mes gavome nedidelius bilietėlius, kuriais atsiskaitydavome kavinėje, esančioje maždaug 15 minučių atstumu nuo ligoninės. Tiesa, maistui čia dešimt balų aš neakirčiau, tačiau kavinės darbuotojiems skirčiau net dvyliką balų.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo gerai suorganizuota: užsakyta įmonė, kuri rūpinosi autobusais, bilietais, gidu. Prieš kiekvieną išvyką mes turėdavome sumokėti atitinkamą pinigų sumą, tačiau visos kelionės savo paliktais įspūdžiais tikrai atsipirko. Žinoma, kartais išvykas (pavyzdžiui, prie jūros ar į Viduramžių festivalį) susigalvodavome patys, tada, padedami savo CP, ruošdavome kelionės planą savarankiškai.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Tiesioginių lėktuvų iš Lietuvos į Santiago de Compostela nėra. Drąsesni eina pėsčiomis, deja, dėl laiko stokos ir daiktų gausos man teko pasirinkti skrydį. Skridau su persėdimu Milane, atgal – Madride. Labiau patiko Ispanijos sostinės oro uostas, nors jame teko praleisti naktį. Bilietų kaina įvairi, tačiau atkreipkite dėmesį į didelio bagažo, kurio jums tikrai prireiks gyvenant mėnesį, kainą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tai buvo nuostabus laikas viename gražiausių pasaulio miestų!

 

Lukas
Profesiniai mainai
Madridas, 2015 m. liepa
Universitetinė La Paz ligoninė, Autonomous University of Madrid

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Madride daug įvairių aikščių, kurose visada pilna žmonių, o šalia daug kavinukių, barų, kuriuose galima jaukiai prisėsti. Gyvenome miesto centre, labai patogioje vietoje. Mieste patogiausias susisiekimas metro.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika La Paz universitetinėje ligoninėje buvo gera, tačiau trūko ispanų kalbos. Ligoninėje kasdien praleisdavau daugiau nei 5 valandas. Dažniausiai būdavau operacinėje, kur ne tik stebėdavau, bet kartais padėdavau operacijos metu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Praktikos metu gyvenome studentų bute, viename bute gyveno 12-14 studentų, dauguma studentų atvykę mokytis ispanų kalbos ar pagal Erasmus programas. Kambaryje gyvenome dviese, nors vonia ir tualetu teko dalintis su visais buto gyventojais. Kambariuose nebūdavo užraktų, tad kartais būdavo nesaugu palikti asmeninius daiktus. Nors gyvenome labai patogioje vietoje- pačiame Madrido centre, kartais tai sukeldavo nepatogumų, nes iki ligoninės reikdavo važiuoti metro apie 45 minutes.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo suteiktiamas vieną kartą per dieną (darbo dienomis) universiteto valgykloje, kuri buvo netoli ligoninės. Maitinimas buvo sotus, gaudavome salotų, pagrindinį patiekalą ir desertą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa kartais būdavo organizuojama. Pirmiausiai, buvo suorganizuotas maisto ir gėrimų vakarėlis, po to vykome į Toledo miestelį, tačiau kelionė buvo organizuota atvykusių studentų. Mėnesio eigoje buvo suorganizuotos orientacinės varžybos ir ekskursija po miesto senamiestį.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome lėktuvu iš Rygos į Barseloną, savaitę praleidę ten keliavome į Madridą autobusu. Kontaktinis asmuo pasitiko ir palydėjo iki gyvenamosios vietos.

 

Diana
Profesiniai mainai
Madridas, 2014 m. liepa
Hospital Clinico San Carlos

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Puikus miestas, labai daug muziejų ir pramogų.
Įspūdžiai apie praktiką:
Nuostabi praktika, puikus daktarai ir rezidentai, kurie maloniai bendravo ir stengėsi duoti ko daugiau praktikos. Dirbau 2 dienas per savaitę konsultacijoje, 2 dienas operacinėje ir 1 kartą per savaitę operavom su Da Vinci robotine sistema.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenom Madrido centre, 4 kambarių bute. Labai patogi vieta.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas labai labai geras. Gavom kuponus už kuriuos galėjom imti užkandį, pagrindinį patiekalą ir desertą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo prastai suorganizuota, daugiau organizavom mes patys sau viską.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Viskas buvo labai gerai.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Didelis ačiū prof. Pluvio Coronado Martin, kuris buvo mano tutorius ir nuoširdžiai dirbo su manimi ir dalinosi savo praktiką. Leido asistuoti net Da Vincio operacijose. Iki šiol palaikom ryšį ir bendraujam po praktikos.

 

Vaidilė
Profesiniai mainai
Salamanka, 2014 m. liepa
Hospital Universitario de Salamanca/Universidad de Salamanca.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Ispanijoje buvau ne pirmą kartą, nes man patinka tiek šalis, tiek ispanų kalba. Šalis didelė, įvairiapusė, turinti unikalią gamtą ir kultūrą, kiekvienas jos regionas savitas. Ispanija garsėja korida, flamenko šokiais, siestomis bei gyvenimo būdu atsipūtus ir, žinoma, savo virtuve – tortilla, paella, tapas, sangria… Salamanka – tai šiaurės vakarų Ispanijoje esantis universitetinis miestas, jo populiacija apie 230 000 gyventojų. Architektūra – viduramžių, miesto centre yra didžioji aikštė su rotuše, senąja ir naująja katedromis ir vienu seniausių universitetų Europoje (VI a.). Salamankos senamiestis priskirtas UNESCO pasaulio paveldui. Miestas labai gražus ir vertas apsilankymo. Mano lankymosi metu liepos pradžioje temperatūra buvo 13-20  ̊C, kelias dienas lijo, vėliau temperatūra užkildavo iki 30  ̊C, oras buvo sausas, maždaug trečią praktikos savaitę dieną temperatūra siekdavo 35-40  ̊C. Paskutinę liepos savaitę temperatūra Salamankoje buvo maždaug 25-30  ̊C.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau akušerijos-ginekologijos skyriuje. Praktika patiko, ypač todėl, kad įvairiapusiškai pamačiau šią medicinos sritį: kasdien buvau vis su kitu gydytoju, mačiau daug skirtingų operacijų (Cezario pjūvio, histeroskopijų, histerektomiją, dviragės gimdos operaciją, kiaušidžių cistų, teratomos šalinimo operacijų, biopsijų), gimdymų, apžiūrų, fizinių ištyrimų, vaisių echografijų. Gydytojai buvo draugiški, mielai paaiškindavo ir pasakodavo apie medicinines problemas, leido man asistuoti (pvz. apžiūrėti makštį, gimdos kaklelį, atlikti gimdos apčiuopas, imti tepinėlius iš egzocervikso ir endocervikso, atlikti apžiūras echoskopu). Kai kurie gydytojai kalbėjo angliškai, tačiau dauguma (ypač vyresnių) – ne, todėl praktikoje labai pravertė ispanų kalbos žinios. Praktika prasidėdavo 9 val. ryte ir trukdavo iki 15 val. ar trumpiau.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Aš ir dar keturios mainų studentės iš kitų šalių gyvenome bute, kiti du mainų studentai gyveno bendrabutyje. Butas erdvus, gražus ir gerai įrengtas, bute buvo svetainė su valgomuoju, 6 miegamieji kambariai, 3 vonios kambariai (2 iš jų su tualetais), virtuvė ir 2 balkonai. Gyvenimo sąlygos buvo geros, bute turėjome ir Wi-Fi. Balta patalyne turėjome pasirūpinti patys. Butas buvo miesto centre (iš karto išėjus – pagrindinė gatvė), iki ligoninės ar autobusų stoties pėsčiomis einant po 20 min. kelio, iki centrinės aikštės pora minučių. Pačiame mieste vaikščiojau tik pėsčiomis, nes visos reikiamos vietos buvo šalia.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimuisi mums davė po 60 eurų (iš jų 20 eurų pasiliko kaip užstatą), tačiau maitinimasis atsiėjo daugiau (kaip mėnesiui bent 80 eurų galėtų būti, aišku, tai individualu). Dažniausiai maistą gamindavomės virtuvėje bute, bet dažnai valgiau ir ligoninės valgykloje (ten maistas buvo pigus ir skanus) ar miesto baruose bei restoranuose. Dauguma barų ir restoranų bei apskritai ispaniška virtuvė paliko labai gerą įspūdį, nesunkiai galima buvo rasti vietų pigiai pavalgyti, o maistas ten buvo labai geras.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo puiki, turėjome ekskursiją po Salamanką bei žymiausias jos vietas, vakarais su CP eidavom į tapas barus, restoranus, naktinius klubus ar rinkdavomės mūsų bute, turėjome NFDP pikniką prie upės, lankėmės kituose miestuose (mums buvo siūlomos mokamos kelionės į Madridą, Avilą, Rodrigo ir kelis netoliese esančius kaimelius). CP buvo labai draugiški ir, atsiradus kokiai nors problemai, visuomet padėdavo (pvz. paskolino man nešiojamo kompiuterio įkroviklį, kurį buvau pamiršusi namie, paskolino baltą patalynę, paėmė iš ligoninės ir perdavė man sertifikatą, kai negalėjau jo paimti, išversdavo kalbą iš ispanų į anglų, kai paprašydavome, pirmosiomis dienomis aprodė miestą, palydėjo į ligoninę ir skyrių, pirmąjį vakarą mano CP pavaišino mane vakariene savo šeimos namuose…), palaikydavo mums kompaniją vakarais ir savaitgaliais.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Vilniaus per Varšuvą skridau į Madridą (viso skridau apie 4 val.), o iš Madrido autobusu važiavau į Salamanką (kelionė autobusu užtruko maždaug 2,5 – 3 val.). Ispanijoje gerai išvystytas tarpmiestinių autobusų tinklas. Salamankos autobusų stotyje mane pasitiko mano CP ir automobiliu nuvežė į butą (butas buvo arti stoties, miesto centre).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tiek man, tiek kitiems lietuviams, atlikusiems praktiką Ispanijoje, buvo paskirti visai kiti miestai, nei rašėme pasirinkimuose. Taip pat renkantis praktiką Ispanijoje vertėtų mokėti ispanų kalbą ar bent žinoti, kad žmonės ten sunkiai susikalba angliškai. Paminėčiau ir tai, kad vertėtų pasiimti daugiau pinigų maitinimuisi, o patarimas ten nuvykus sutaupyti – pirktis maistą ir gamintis patiems.

 

Aistė
Profesiniai mainai
Salamanca, 2013 m. rugpjūtis
Universitario de Salamanca

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Standartinės Ispanijos nestandartinis miestas. Studentų miestelis, rupjūčio mėnesį apytuštis, su senamiesčiu, saugomu Unesco paveldo.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktika vyksta tik ispanų kalba, tad norint kažką suprasti ir pasisemti žinių patartina kalbą mokėti. Dauguma gydytojų geranoriški, tačiau Ispanijoje neverta tikėtis prisiliesti prie bet kokių invazinių procedūrų – viskas vyksta stebėjimo lygmenyje. Darbas vyko nuo 8-9 val ryto iki 13-14 val dienos.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimas bendrabutyje ganėtinai prabangus, kambarinės kambarius tvarko kasdien, keičia patalynę ir rankšluosčius. Pritrūko šaldytuvo, minimalios virtuvės. Tačiau yra treniruoklių salė, stalo tenisas, kompiuterių kambarys bei nemokamas wifi visame bendrabutyje.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Maitinimasis vyko savarankiškai. Gavome 60 eurų mėnesiui. Galima arba valgyti salotas ir sumuštinius savo kambaryje, arba valgyti visus dienos patiekalus valgykloje už 15 eurų per dieną, arba eiti į restoranus, kur išleisi dar daugiau.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Vietinių koordinatorių buvome palikti likimo valioje, tad pramogų prisigalvojome patys: kelionės į Portugaliją, nacionalinius parkus, Madridą, Barseloną, aplinkinius miestus.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Lėktuvu skrydis iki Madrido, autobusas iki Salamancos.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Laisvalaikis priklauso nuo to, kiek pinigų kišenėje ir kokios idėjos galvoje.

 

Paulius
Profesiniai mainai
Salamanka, 2013 m. rugpjūtis
Hospital Virgen de la Vega

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Ispanija: karšta, brangoka, didelė. Salamanka: mažas, senas universitetinis miestelis, yra kelios ligoninės, viskas „in walking distance“, graži architektūra, daug jaunimo, vakarais pilna žmonių, bene gražiausia aikštė pietų Europoj – Plaza Mayor.
Įspūdžiai apie praktiką:
Gydytojai draugiški, šneka ispaniškai, gali suprasti angliškai, bet kalba laužytai. Noriai aiškina apie atvejus. Jei nori daryti, o ne stebėti, siūlau taip ir pasakyti. Pamatėm visgi nemažai ir įdomių atvejų, bet rankų beveik nepanaudojom ar dėl kalbos barjero, ar dėl to kad ten taip įprasta. Didžiausią įspūdį paliko, kad chirurgai (plastikos) skiria tikrai daug laiko pokalbiui su pacientu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje (kambariai po 3, kambaryje dušai, kambarius tvarko, patalynę keičia 1 k/sav), deja, dalis mainų kolegų gyveno nuomuotam bute (irgi patogiai), todėl gavosi 2 draugų ratai, nors ir labai stengėmės leisti laiką kartu. Labai patiko, kad iki ligoninės tik 5 min, iki centro 10-15 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinomės patys arba bendrabučio valgykloje, kur maisto duoda daug ir pigiau, ir visai skanu. Maitintis mieste kainuoja gerokai daugiau (bet kartais geriau negalvoti apie pinigus).
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Pusę laiko nematėm savo CP, bet po to sugrįžo vietinė organizacijos direktorė (irgi studentė) ir labai noriai leido su mumis laiką. Patys labai norėdavom veikti ir daug, todėl vakarais eidavom į miestą pašėliot, o savaitgaliais keliaudavom tolėliau, organizuotis ėmėmės patys (gerai, kad turėjome studentų, puikiai kalbančių ispaniškai).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Deja, lagaminas vėlavo, bet CP buvo labai draugiški, norėjo pasitikt, kad ir vidury nakties.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Buvau su kolege iš Kauno, kuri pateko ten, kur ir norėjo (tą šalį ir tą skyrių), nors teigė su LiMSA nieko nedaranti, gaila, man taip nepasisekė… Bet visumoj labai džiaugiuosi, kad nuvažiavau ten, kur nuvažiavau, dariau tai, ką dariau, ir sutikau žmones, kuriuos sutikau. Ačiū visiems, kas prisideda suteikdami mums tokią galimybę!

 

Emilija
Profesiniai mainai
Santander, 2013 m. liepa
Hospital Universitario Marques Valdecilla

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Ispanija labai svetinga ir maloni šalis, žmonės šilti ir linkę pagelbėti, likau sužavėta. Miestas garsėjantis nuostabiais paplūdimiais, kuriame galima daug ką pamatyti, nuveikti ir patirti.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau universitetinėje miesto ligoninėje – tai buvo visiškai nauja ligoninė. Iš tikrųjų buvau priimta i anesteziologijos skyrių, bet likus porai dienų iki išvykimo gavau laišką, kad praktikos šiame skyriuje negalėsiu atlikti. Nebegalėjau atšaukti mainų, tai nuvykus pradėjau savo praktiką visiškai kitokios pakraipos skyriuje – dermatovenerologijos. Kadangi kažkada mąsčiau apie šią specialybę, pagalvojau, kad tai nebus kažkokia nesmagi pareiga eiti kiekvieną rytą į ligoninę ir išties pamačiau labai daug – to, ko mums neparodo per dermatovenerologijos seminarus ir galbūt net tai, ko nėra matę net Lietuvoje dirbantys gydytojai!
Praktiką atlikau pas skyriaus vedėją, tad tai buvo žmogus išmanantis savo darbą ir tikras profesionalas, tik problema, kad jis kalbėjo tik ispaniškai, o aš tik angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Man išties pasisekė su apartamentais, nes gyvenau naujame bute su net keliomis voniomis kartu su 5 merginom. Viskas super!
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome maitinimą kartą per dieną ligoninės valgykloje. Mažoka.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Mūsų kontaktiniai asmenys išvis nerengė jokios programos – viskas, ką veikėme, buvo suorganizuota mūsų pačių.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau su persėdimu iki didesnio miesto Ispanijos šiaurinėj dalyje, tuomet susiradau autobusą iki miesto centrinės stoties ir iš ten važiavau iki savo mainų miesto, kur mane pasitiko CP ir nuvežė iki apartamentų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Turėtumėte įrašyti, jog ispanų kalba yra privalomas dalykas, nes išties sunku komunikuoti net su jaunimu angliškai.

 

Rūta
Profesiniai mainai
Malaga, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis graži, miestas taip pat. Tik ispanų „manjana“ žiauriai užknisa.
Įspūdžiai apie praktiką:
Jos buvo kiek per mažai. Kilo šiek tiek nesklandumų su mane kuruojančia gydytoja, bet po kiek laiko ji buvo pakeista kitu gydytoju ir nuo to momento viskas buvo puiku

 

Sandra
Profesiniai mainai
Granada, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Granada – nuostabus miestas, vasaros metu, ko gero, čia mažiau vietinių studentų, daug turistų, nes įsimintinų ir nuostabių vietų daug.
PLIUSAI:
– gražus miestas;
– daug besišypsančių žmonių;
– stresas ir įtampa čia – kas tai??
– kad ir nėra jūros pačiame mieste, ją labai nesunku pasiekti autobusu;
– čia tikra vasara – karščio mylėtojams nebent labiau patiktų Sevilija vidutinė temperatūra Granadoje 32-35laipsniai. Lietaus per mėnesį mačiau gal (nemeluoju) 3 lašus;
– TAPAS – užkandžiai Granada vienintelis miestas turbūt ne tik Andalūzijos regione, bet ir visoje Ispanijoje, kur jų paragauti galima tiesiog užsisakius gėrimo. Labai pamėgti studentų užkandžiai dažnai atstodavo vakarienę.
MINUSAI (visgi jų yra):
– gipsy people. bet kurgi jų nėra, turbūt. Čia jie – itin įkyrūs, kai kur ramiai sunku praeiti, bet tai nėra taip baisu, manau, kaip skamba;
– artimiausi paplūdimiai – ne smėlėti, o smulkių akmenukų, bet gal kažkam tai pliusas?..
– nuolaidos studentams – kažkas neregėto ir negirdėto, nebent kai kur tiko European Youth Card (ne ISIC!). Ispanijos mainų studentės sakė, kad šiaurės Ispanijoje nuolaidos egzistuoja;
– tikėtis, kad su kiekvienu jaunu Ispanijos piliečiu bus galima susikalbėti angliškai – gana naivu;
– kas kėlė liūdesį – benamiai žmonės ir jų šunys, bet jie neatrodė tokie nelaimingi.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Hospital Clinico Universitario San Cecilio, anesteziologijos skyriuje. Mokėti studentui ispanų kalbą – labai didelis pliusas, tiek dėl susikalbėjimo, tiek dėl supratimo kai kalba kiti (pvz – gydytojas su paciento artimaisiais). Mano gydytoja angliškai labai gerai nekalbėjo, tačiau susikalbėti buvo įmanoma.
Bet ne tik ligoninėje, kitose vietose taip pat Ispanijos žmonės mano „if you are in Spain, you must speak Spanish!“ Džiaugiausi galimybe, kad galėjau būti ir su kitais gydytojais, galėjau pamatyti, patirti daugiau, įvairių sričių operacijose.  Labai daug kas priklauso nuo studento susidomėjimo, žingeidumo.  pamąstymas.. galbūt anesteziologijos gydytojo darbas yra dėkingas tuo, kad operacijos metu yra laiko kalbėti su studentu, nes kiti studentai daugiau buvo nepatenkinti, nei patenkinti savo mainų praktikos kokybe. Asmeniškai aš – labai džiaugiuosi.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Buvo KARŠTA Gyvenom studentų rezidencijoj gana senos statybos pastate nebuvo oro kondicionieriaus, kartais neveikdavo liftas   bute buvo 4vienviečiai ir 1dvivietis kambarys, vonios kambarys, hole – šaldytuvas, gana pavargęs.. Čia gyvenom tik merginos, bute vienu aukštu žemiau gyveno merginos ir vaikinai. Virtuvė – trečiame pastato aukšte. Ten užrakinamas šaldytuvas Mikrobangų krosnelė, keptuvės vardą turintis įtaisas duonai, pirktinei picai kepti. O kur vieta kur galėtų kažką virti…? bet turėjom skalbimo mašiną. Ši vieta buvo išnuomota studentams pirmąkart. Anksčiau, vietinių studentų teigimu, jie nuomodavo toliau esantį nuo centro būstą, tačiau iš vietos kur gyvenom mes, 2011 metų mainų studentai, galėjom labai nesunkiai pasiekti centrą (15min), ligoninę (7-10min), kitas smagias vietas savomis kojomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Turėjom pocket money. CP mums parodė vietas kur pusryčiauti ir pietauti. Tai buvo skirta darbo dienoms, pusryčiams – 1,5euro, pietums – 3,5euro. Laisvu pasirinkimu galėjom ten eiti ar neiti. Tačiau ligoninėje turėjau būti anksčiau nei pradėdavo dirbti fakultete esanti kavinukė, skirta pusryčiams. Ligoninėje, operacinių patalpose buvo virtuvėlės, kur gydytojai  kviesdavosi pusryčiauti kartu. Visumoje Ispanijoje maistas labai skanus.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iš Kauno į Alicantę, bilietus pirkausi kol dar nežinojau kurį miestą gausiu, prieš pusmetį – rizikavau, bet lėktuvo bilietai Ida/vuelta (pirmyn ir atgal ) su 15kg papildomu bagažu kainavo apie 450Lt. Iš Alicantės važiavau autobusu į Granadą, kelionės trukmė apie 6 valandas, kaina į vieną pusę apie 30eurų. Orientacinės kainos įdomumo dėlei į kitus miestus iš Granados ir atgal: Artimiausias paplūdimys – Salobrena ~11Eurų (45min), Almunecar ~15Eurų (1,5val), Malaga ~20Eurų (1,5val), Sevilija ~  50Eurų (bet čia su Supra Bus – siekiant trumpesnės kelionės).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Mūsų, mainų studentų Granadoje buvo tik 10, gal dėl to nesijautė tos tikrosios mainų dvasios, o gal jos nesijautė, nes neturėjom social program, bet ją kūrėm patys, kaip galėjom liūdna nebuvo!

 

Aistė
Profesiniai mainai
Aistė, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Į ligoninę eidavau pėsti (5min). Mieste su elektronine kortele vieną valandą gali važineti už 0,6 euro. Jei perki talonėlį autobuse – 1 euras.
Įspūdžiai apie praktiką:
Pediatrijos – neonatologijos skyrius, nuo 9 ryto iki 13-14 val., kartais nueidavau i budėjimus. Mane prižiūrintys gydytojai keitėsi beveik kiekvieną savaitę, nes Ispanijoje buvau rugpjūtį – atostogų mėnesį. Visi jie itin draugiški ir viską stengiasi išaiskinti, tačiau tik vienas is jų kalbėjo angliškai. Didžiąjąlaiko dalį praleidau neonatologijos skyriuje, taigi išmokau atlikti naujagimių apžiūrą, ištyrimą, skirti ir interpretuoti reikalingus tyrimus, iš esmes dariau tą patį, ką gydytojai neonatologai (išskyrus gaivinimus gimdykloje, kuriuos stebėdavau ir padėdavau gydytojams, tačiau savarankiškai jų neatlikdavau).
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimo sąlygos neblogos (butas neprabangus, bet ir nebaisus, nepageidaujamų gyvunėlių nebuvo), šešiese gyvenome 4 kambarių bute. Trūko tik oro kondicionieriaus.
Įspūdžiai apie maitinimą:
3 kartus per diena ligoninėje. Pusryčiams kava su bandele, pietūs ir vakarienė – pakankamai sotūs, priklauso nuo tą diena dirbančios padavejos (kai kurios deda mažesnes porcijas, bet jos vis tiek pakankamai didelės). Maistas pakankamai skanus, tik mažokai prieskonių.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Kadangi maitino sočiai ir nemokamai, visus pinigus išleidau kelionėms ir tą patį rekomenduočiau daryti kitiems, vykstantiems i Zaragozą. Tai gražus miestas, iš kurio nesunku pasiekti Barseloną, Madridą, Pirenų kalnus ir daugybę mažesnių miestelių.

 

Dalia
Profesiniai mainai
Madridas, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Transportas mieste labai patogus: metro, autobusai, naktiniai autobusai. Mėnesio transporto kortelė visoms įvardytomis transporto priemonėms – 49 eurai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką plastinėa rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Skyriuje dirba penki gydytojai. Už mane atsakingas buvo skyriaus vedėjas, prižiūrinčio daktaro neturėjau, tiesiog būdavau su tuo gydytoju, su kuriuo pasirinkdavau. Ligoninėje būdavau nuo 8.30 iki 13-14.00 valandos kiekvieną darbo dieną. Pamaciau procedūrų, operacijų, kurių nemačiau Lietuvoje, pagerinau savo ispanų kalbos žinias, nes ligoninėje bendravau ispanų kalba. Taip pat susipažinau su Ispanijos sveikatos apsaugos sistema, rezidentūros galimybėmis. Deja, neteko asistuoti operacijose.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendinimą vertinu patenkinamai, kadangi turėjome problemų su apartamentų ššeimininke. Apartamentai pačiame centre – vieta puiki, taciau dėl kambaryje buvusių blakių kraustėmes išš vieno busto į kitą tris kartus. Ispanų Limsieciai padejo mums kaip galėjo, tačiau faktas, kad tai buvo ir jų neapsižiūrėjimas, nes jų susitarimas su apartamentų savininke, negarantavo jiems jokių teisių. Buvo lova, užvalkalai, normalus duššas ir virtuvė bei skalbimo maššina – reikalingiausi poreikiai patenkinti, apratamentai tvarkingi, valyti bendras patalpas triskart per savaite ateidavo valytoja.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas Hospital Clinico San Carlos buvo puikus. Gavau maisto talonus pietums ligoninės personalo kavinėje. Pietūs: du karššti patiekalai ir desertas, vaisius. Pasižiūri ir iššsirenki, kas atrodo skaniausia. Valgydino sočiai ir skaniai. Tačiau tai labai priklauso nuo ligoninės, kiti projekte dalyvave studentai išš kitų ligoninių skundėsi, kad jų maitinimas nepakankamas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionės kaina lektuvu nuo tūkstančio litų. Ašš pasirinkau patogesnį skrydžią laiką, tad kaina iššaugo iki tūkstančio penkių ššimtų litų. Iššlaidos Madride siekė keturis ššimtus eurų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Vertinga praktika.

 

Julija
Profesiniai mainai
Valladolid, 2009 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai graži šalis. Tarpmiestinis transportas geras. Kainos įvairios, priklauso nuo krypties ir kompanijos. Miesto transportas brangus, 1,10 euro už kelionę. Tačiau su juo artimai „susipažinti“ neteko, nes organizatorių nupirktų nuolatinių taip ir negavome.
Ispūdžiai apie praktiką:

Teoriškai aš jos neturėjau, nes mano gydytojas buvo išvykęs, skyrius priimti atsisakė, nes nieko nežinojo, o kadangi visi koordinatoriai pačią pirmą dieną išvarė atostogauti, ši problema taip ir liko neišspręsta. Turėjau kartu su drauge dirbti skyriuje, kuriame buvo ji.
Ispūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
10 balų, nuostabus apgyvendinimas!
Įspūdžiai apie maitinimą:

4 kartai per dieną, ligoninės personalų valgykloje. Ten labai skanu 🙂 Kainos ten – max. 2 eurai už patiekalą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Visiškai nesuorganizuota, 0 balų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

Mainais nesu patenkinta. Prastas organizavimas, jokios atsakomybės už studentus, nėra jokio kontakto su koordinatoriais, studentai su savo problemomis paliekami ant ledo. Pasidžiaugiau gražia šalimi, kelionėmis ir tiek. To, kas vadinama mainais, nepatyriau.

Brigita
Moksliniai mainai
Madridas, 2015 m. liepa
University of Autonoma

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Sužavėjo miesto architektūra, parkai, įspūdingi muziejai. Būtina aplankyti koridą, suvalgyti ispaniškų tapų bei paelijų. Atsivėsinti važiuodavome į atvirą lauko baseiną (vienkartinis mokestis apie 5 eurai). Susiekimas metro buvo geras, tačiau iki ligoninės tekdavo važiuoti apie pusvalandį (mėnesio bilietas kainavo apie 40 eurų).
Įspūdžiai apie praktiką:
Dirbau universitete, mikrobiologijos laboratorijoje. Kasdien ten praleisdavau apie 6-8 valandas, priklausomai nuo tos dienos paskirtos užduoties. Turėjau labai gerą profesorę, kuri puikiai šnekėjo angliškai ir labai šiltai mane priėmė į kolektyvą. Praktika suteikė galimybę pritaikyti savo universitete įgytas teorines žinias. Turėjau puikią progą šiek tiek padirbėti tiek universitetės ligoninės mikrobiologijos, tiek infekcinių ligų skyriuose. Išmokau įvairių manipuliacijų, taip pat gavau nemažai teorinių žinių.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome studentų bendrabutyje, pačiame miesto centre. Aš gyvenau viename kambaryje su savo draugu, kuris taip pat atliko praktiką Madride. Tame pačiame aukšte gyveno dar 7 studentai, tačiau su jais dažniausiai nesusitikdavome. Kambarys buvo geras, bet neturėjo ventiliatoriaus, todėl buvo labai karšta. Taip pat kambarys neturėjo spynos, tai sukėlė šiek tiek nesklandumų. Virtuvė ir vonios kambarys buvo tvarkingi.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Kasdien, vieną kartą per dieną gaudavome maitinimą universiteto valgykloje. Maistas buvo skanus, taip pat platus jos pasirinkimas.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Studentai ispanai organizavo socialinę programą. Kelis kartus per savaitę vykdavo susitikimai, pasisedėjimai. Važiuojant į kitus miestus reikėjo susimokėti patiems. Aplankėme Toledo miestelį, buvo šauni pramoga, bet labai didelio įspūdžio nepaliko. Kiti studentai keliavo į Barseloną, bet mes su draugu Barselonoje praleidome savaitę prieš mainus, todėl nevykome.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome į Madridą autobusu iš Barselonos, į kurią skridome paatostogauti prieš mainus. Autobuso bilietas kainavo 35 eurus. Mūsų kontaktinis asmuo mus pasitiko stotyje ir padėjo visos praktikos metu.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Viskas buvo puiku, važiuojant į šią šalį tereikia įgauti šiek tiek ispaniškos dvasios ir į viską žiūrėti paprasčiau, atlaidžiau bei mėgautis kiekviena akimirka.

 

Julija
Moksliniai mainai
Tenerifė, 2013 m. rugpjūtis
Hospital Universitario de Canarias, Universidad de La Laguna

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Tenerifė, savaime aišku, nuostabi vieta, pasižyminti įspūdinga gamta ir turinti gal milijoną paplūdimių Kultūrine prasme, galbūt, nėra ką daug aplankyti, nes sala labiau turistinė ir didesnę pastatų dalį sudaro viešbučiai, tačiau galima aplankyti gražius paplūdimius ir nacionalinį parką su ugnikalniu, kas yra ganėtinai įspūdinga. Mieste susisiekimas patogus, važiuoja daug autobusų į visus salos kampelius bei tramvajai, kainos nėra siaubingos, bet vertėtų jau pirmąją dieną nusipirkti mėnesinį bilietą, nes TIKRAI atsipirks (Bono Carte). Mes pirmą savaitę to nežinojom, tad teko išleisti daugiau pinigų transportui.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika buvo lengvo pobūdžio, nors daug kas, žinoma, priklauso nuo tavęs paties – jei labai veršiesi kažką daryti, tai tikrai leis. Kadangi buvau mokslinėje praktikoje, tai padirbėjome su visokiais prietaisais, bet daugiau ne iš tiesų naudingai, tiesiog labiau kaip pažaidimas. Tačiau vis tiek buvo pravartu pasigilinti į laboratorijos darbą iš vidaus. Be to, šefas buvo puikus, labai draugiškas, kalbėjo puikiausiai angliškai ir viską plačiai paaiškindavo, taigi naudos suteikė tai tikrai!
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Apgyvendinimas buvo pagrindinėje Pub‘ų gatvėje, kur visas jaunimas tūsinosi nuo ketvirtadienio iki pirmadienio kas naktį ir, žinoma, mums bute viskas puikiai girdėjosi. Organizatoriai, aišku, tikėjosi, kad mes išvis nežadam miegoti naktimis, užtat tokią vietą parinko! Buvo išnuomotas butas, stebėtinai gražus ir patogus, buvome jame trys merginos ir visos gavom po kambarį, nes ir iš svetainės pasidarėme miegamąjį – pagal planą miegamieji buvo du mums trims). Virtuvė, skalbimo mašina funkcionavo gerai, gyvenome tikrai komfortabiliai.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimo nebuvo, bet davė 80 eurų kišenpinigių mėnesiui. Aš būtent tiek išleidau transporto bilietams (apkeliavau didžiąją dalį salos).
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinės programos nebuvo, nors vienas vietinis studentas mus savo mašina pavežiojo po kai kuriuos svarbius lankytinus objektus. Kontaktiniai asmenys apskritai veiksme nedalyvavo. Mačiau tas merginas tik pirmą dieną ir paskui paskutinėm dienom iš jų gavome žinią, kad, deja, sertifikatų iki išvykimo nepaduos, nes pametė štampą. Žadėjo atsiųsti paštu, bet dar negavau ir jokius laiškus jos neatsako.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Vykau lėktuvu EasyJet iš Berlyno už 150 eurų (su lagaminu, į vieną pusę), tada dar autobusu nuvažiavau iki Santa Cruzo (sostinės), ten mane su mašina paėmė ir nuvežė iki gyvenamosios vietos.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Mano kontaktiniai asmenys prieš praktiką man nieko neatrašė du mėnesius, nors tikrai ne vieną laišką parašiau. Galų gale į mane buvo sureaguota tik paskutinę naktį prieš skrydį – tik tada sužinojau, kad manęs tikrai kažkas ten laukia ir pasitiks, o taip pat kad turiu vežtis patalynę, o kadangi buvau jau užsienyje, tai ją turėjau skolintis. (Beje, atvykus paaiškėjo, kad patalynė visgi bute yra). Žodžiu, organizuotumas buvo žymiai prastesnis nei tikėjausi, nors tikrai nesitikėjau nieko greito ir efektyvaus iš ispanų, bet ir tikrai nemaniau, kad kažką pirmąsyk iš jų išgirsiu tik likus 10 valandų iki skrydžio.