Indonezija

Dovydas
Profesiniai mainai
Malang, 2016 m. liepa
RSUD Dr. Saiful Anwar Malang

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Indonezija – tikrai nuostabi šalis su nuostabiais žmonėmis ir įspūdingais kraštovaizdžiais. Tikrai yra daug ką pamatyti ir daug kur pakeliauti po praktikos. Liūdniausia dalis buvo po mainų grįžti į Lietuvą.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau ginekologijos skyriuje. Apie praktiką galima pasakyti tik taip: kiek pats jos nori, tiek ir gausi. Jeigu nori daug pamatyti, reikia prašyti gydytojų, rezidentų, kad jie tau aiškintų, galima prilipti prie žmonių ir vaikščioti kartu visą laiką, tačiau jeigu nori tiesiog pailsėti paplūdimyje ir ramiai praleisti laiką, galima išvis į ligoninę nevaikščioti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome pas host families. Mūsų buvo 19 mainų studentų. 13 iš jų – profesinių mainų, o 6 – mokslinių, tačiau visi veikdavome viską kartu. Gyvenome ne kartu. Mes gyvenome dviese pas tą pačią šeimą. Viskuo buvo pasirūpinta, gavome atskirą savo vonios kambarį, virtuve nereikėjo naudotis, nes maitinimą gavome. Gyvenimo sąlygos buvo tikrai labai geros, nes nuo ligoninės gyvenome 15 min. pėsčiomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas tikrai buvo garantuotas namuose. Vietiniai yra labai geranoriški ir maitindavo mus tuo, ką patys valgė. Tiesa, jų maistas yra vienodas – visą mėnesį valgėme 5-6 skirtingus patiekalus. Tačiau valgydavome ne tik pas juos. Maistas gatvėse yra labai labai pigus, todėl visuomet yra alternatyva išeiti pavalgyti mieste.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo labai gerai organizuota. Kiekvieną dieną susitikdavome baruose ar kavinėse. Taip pat labai dažnai eidavome į įvairias pramogas. Nors kiekvienas savaitgalis buvo skirtas tolimesnėms kelionėmis, LC visą laiką su mumis būdavo ir jose, ir darbo dienomis. Mokėti reikėjo tik už kelias ekskursijas, tačiau kaina buvo nedidelė. Buvo ir nemokamų ekskursijų. Kadangi keliai Indonezijoje yra labai prastos kokybės, 100 km atstumas yra įveikiamas per 2-3 h piko valandomis, tad keliauti toli nuo miesto buvo nelogiška. Aplankėme Sempu negyvenamą salą, Bromo ir Ijen ugnikalnius ir jų kraterius. Socialinė programa tikrai puiki!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavome lėktuvu. Kelionė buvo iš Varšuvos su Emirates oro linijomis. Kelionę rinkomės tokią, nes prieš mainus turėjome kelias dienas pabūti Malaizijoje – Kuala Lumpure, o po mainų ir kelionių dar vykome kelioms dienoms į Singapūrą. Patarimai dėl bilietų pirkimo: stebėkite bilietų kainas kiekvieną dieną ir pirkite tada, kai kaina Jums jau pasirodys priimtina. O dėl vietinių skrydžių: pirkite bilietus iš anksto, taip pavyks sutaupyti. Mums atskridus, studentai pasitiko ir nuvežė į kitą miestą, tad kelionė buvo ilga, bet labai smagi.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

 

Smiltė
Profesiniai mainai
Malang, 2016 m. liepa
Saiful Anwar General Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Malang – visiškai kitoks nei Europos miestai. Jame sunkiau pasivaikščioti, nes aplink nuolat zuja motoroleriai. Po praktikos dažniausiai eidavome kartu su vietiniais kažkur pietauti, vakarieniauti ar pasėdėti bariukuose. Žmonės Malang mieste be galo draugiški ir paslaugūs. Miestas nėra labai didelis, nuo ligoninės iki centro labai netoli ir galima bandyti nueiti. Ką verta pamatyti: Tugu Hotel ir apylinkes aplink, Colourful Houses (netoli traukinių stoties), Java Dancer, Singosari Temple, Alun Alun Malang. Einant miestu reikėtų lįsti į siauras gatveles, kurios visad nustebina. Mieste yra keli galimi keliavimo būdai: taxi (minimalus mokestis 30k), gojek (min. 15k), Angkot (4k).
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Emergency Department – skubios pagalbos. Skyriuje buvome 6 studentai ir ligoninėje būdavome apie 6 valandas, priklausydavo nuo pacientų skaičiaus. Ryte pirmiausia eidavome į atvejų pristatymą, kur vėliau su skyriaus vedėju aptardavome teoriją ir viską išsiaiškindavome. Pasibaigus atvejų pristatymui eidavome į ER, kur daugiausia būdavome raudonojoje zonoje su sunkiausiais pacientais. Po pietų eidavome į rezidentų atvejų pristatymą ir pasakojimą apie naktinį budėjimą. Viena iš problemų buvo ta, kad neturėjome už mus atsakingo gydytojo skyriuje, todėl kiekvieną rytą reikėdavo iš naujo susirasti gydytoją, kuris tą dieną mums padės. Dauguma gydytojų skyriuje mielai paaiškindavo, pamokydavo ir leisdavo atlikti įvairias procedūras. ER – vienas iš skyrių, kuriame buvo galimybė pamatyti įvairiausius, sudėtingiausius atvejus bei prisidėti prie pacientų gydymo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome trise šeimoje, viename kambaryje gyveno viena mergina, kitame mes dviese su kita mergina. Dalinomės trise atskirą vonios kambarį. Mano mieste buvo 19 mainų studentų (13 profesiniuose ir 6 moksliniuose). Iki ligoninės su gojek apie 15 min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Su maitinimu buvo problemų, nes mūsų šeima mūsų nemaitino.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo nuostabi. Pirmą savaitę kiekvieną vakarą po praktikos kažką veikdavome mieste. Kiekvieną savaitgalį buvo išvykos: Sempu sala, Mount Bromo, Ijen krateris. Vietinis komitetas apmokėjo mūsų išvyką į Mount Bromo. Vietiniai studentai buvo nuostabūs, visuomet padėjo ir stengėsi dėl mūsų.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Atkeliavome lėktuvu iki Surabaya miesto, iš kur mus pasiėmė vienas iš vietinių studentų su mašina. Dėl skrydžių – kuo anksčiau nusipirksite, tuo bus pigiau. Galima rasti labai pigių pasiūlymų skrendant per Varšuvą. Mano lėktuvo bilietai buvo brangesni, nes keliaujant į priekį sustojome Kuala Lumpure, o atgal – Singapūre. Viso lėktuvo bilietams išleidau 900 eurų: Varšuva-Dubai-Kuala Lumpur su Emirates oro linijomis, Kuala Lumpur-Surabaya su Airasia, Bali Denpassar-Singapore su Airasia, Singapore-Dubai-Varšuva su Emirates.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Jei planuojate keliauti Indonezijoje, geriausia keliauti po praktikos, nes jos metu iš vietinių sužinosite daug būdų sutaupyti, kaip derėtis, visas optimalias ir normalias kainas. Sužinosite vietas, kurais verta aplankyti, tačiau jų nerasite kelionių puslapiuose. Taip pat būtinai pasidarykite tarptautinį vairuotojo pažymėjimą! Nes pigiausias variantas keliauti mieste, aplink jį, į šventyklas, po Balį – motoroleris!

 

Paulius
Profesiniai mainai
Surabaya, 2015 m. liepa
RSUD Dr. Soetomo Surabaya

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Atvykus į Indoneziją, iškart supratome, kad reikės šiek tiek laiko, kol prisitaikysime prie neįprastų dalykų. Labiausiai teko prisitaikyti prie ramadano. Žinojome, kad jis bus, bet nesitikėjome, kad bus taip stipriai minimas. Nuolatinis korano skaitymas, skambantis visame mieste ir reguliarūs kvietimai valgyti bei melstis. Iš pradžių nuo jų net spengdavo ausyse, tačiau laikui bėgant išmokome viso to negirdėti. Žinoma, ramadano metu neparduodamas joks alkoholis (kas mums, iš Europos atvykusiems studentams, buvo nepakeliama našta) ir nevyksta jokie renginiai ar pramogos. Kai kurie vietiniai studentai dėl to negalėjo dalyvauti nacionaliniame vakare. Taigi popietės ir vakarai buvo šiek tiek nykūs – vakarienės prekybos centre būdavo vakaro vinis. Labai stebino nuolatinis vietinių žmonių susižavėjimas ir draugiškumas pamačius užsieniečius. Ramadano pabaigoje buvo savaitės trukmės atostogos, kurių metu ligoninė beveik nedirbo. Mūsų miestas Surabaya nors ir didelis, tačiau neturi labai daug kultūrinių ar istorinių objektų, nėra palūdimių, nors miestas prie jūros. Tačiau Indonezijoje transportas pigus (tiek miesto taksi ar rikšos, tiek tarpmiestiniai autobusai, traukiniai), tad aplankėme daug kitų miestų, kuriuose pamatėme visai kitokią Indoneziją nei savame mieste. Atvažiavę į kitus miestus nuomuodavomės motorolerius – pigu ir patogu. Keliauti visur pigu. Niekur neieškojome studentų hostelių, visur važinėjome taksi, valgėme prabangiausiuose restoranuose.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau radiologijos skyriuje. Tik atvykęs patekau į vietinių studentų radiologijos ciklą, tad visada buvau būryje studentų, kurie mane priėmė kaip savą ir visada padėdavo ne tik ligoninėje, bet ir planuojant laisvą laiką. Rytus ligoninėje pradėdavau nuo rytinės penkminutės, kurioje tiek pacientų aptarimai, tiek paskaitėlės vyko anglų kalba. Po rytinio susirinkimo kartu su vietiniais studentais dalyvaudavau paskaitose ir darbuose, kuriuos dėstytojai vesdavo anglų kalba. Visas personalas puikiai kalbėjo angliškai ir visada išversdavo, ką sako pacientai. Po paskaitų eidavau dirbti su rezidentais. Daugiausiai laiko praleidau ultragarso procedūrose, tačiau spėjau aplankyti daugumą klinikoje vykdomų procedūrų. Lyginant su Lietuva, Indonezijoje sveikatos priežiūros sistema yra prastesnė, tad praktikos metu pamačiau daug užleistų onkologinių ligų ar komplikuotų lėtinių ligų. Tad praktika buvo naudinga, nes susidūriau su atvejais, kurie Lietuvoje jau reti. Žinoma, sustiprinau ir žinias apie pagrindinių radiologinių tyrimų atlikimo tvarką, tyrimo normas, bei dažniausiai sutinkamas patologijas. Ypač domėjausi judamojo ir atraminio aparato ligų ultragarsine diagnostika, su kuria neturėjau progos susipažinti Lietuvoje. Žinoma, buvo įdomu patirti, kaip dirba gydytojai kitoje šalyje ir ypač kitoje religijoje, kultūroje.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome tvarkingame studentų name. Kiekvienas turėjome po atskirą kambarį su oro kondicionieriumi. Kambariai maži, tačiau kadangi neplanavome juose praleisti daug laiko, dydžio pakako. Viso mainų studentų buvo 14, gaila, bet visi gyvenome atskiruose namuose. Kartu su manimi gretimuose kambariuose gyveno trys kiti mainų studentai, su kuriais praleisdavau laisvas popietes. Tiek man tiek ir kitai su manimi keliavusiai lietuvei pasisekė, nes turėjome atskirus vonios kambarius. Tačiau jie buvo vietinio tipo – iš didelės vonios kibirėliu ant savęs turėdavome pilti šaltą vandenį. Puiki atgaiva, nes tiek dienom, tiek naktim buvo labai karšta. Bendrabutyje turėjome wi-fi, kurio pakako visoms reikmės, tačiau už jį reikėjo šiek tiek susimokėti. Iki ligoninės eidavome pėsčiomis, tai užtrukdavo mažiau nei 10 minučių. Verta paminėti, kad bendrabučio koridoriuose buvo ir žiurkių, ir tarakonų, tačiau Indonezijoje tai buvo gana įprasta, tad išmokome gyventi kartu su šiais gyvūnėliais ir jie mums nepatogumų nesukėlė.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maistas nuostabus! Stengėmės išbandyti kuo daugiau skirtingų patiekalų. Praktikos pradžioje gavome po 400.000 Indonezijos rupijų (apie 30 eurų), kurių užteko pietums visam praktikos laikotarpiui. Ligoninėje yra kelios valgyklos, kuriose yra daug patiekalų. Žinoma, tekdavo pasėdėti googlinant, kas yra kas, tačiau dažniausiai valgydavau tą patį, ką ir vietiniai studentai. Dažniausiai tai būdavo ryžiai. Buvo labai daug ryžių. Ir dauguma patiekalų yra LABAI aštrūs. Bet visada galima paprašyti, kad pagamintų ne aštriai (tada būna šiek tiek aštru). Stengėmės vengti gatvės maisto, nes žarnyno infekcijos – dažnas reiškinys. Pasisekė išvengti šio nepatogumo. Pusryčius nusipirdavome iš parduotuvės, o vakarieniaudavome mieste. Maistas visur pigus. Restorane retai kada išleisdavome daugiau nei 1.5 euro. Už mažą kainą pavalgydavome skaniai ir gausiai. Paprastai geresnius ar įdomesnius restoranus parodydavo vietiniai studentai. Maistas įvairus. Tiksliau, priedai prie ryžių įvairūs. Vyrauja vietinės ir kinų virtuvės mišinys, tačiau galima rasti ir tarptautines picerijas, kavines, greito maisto užeigas.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa nebuvo labai stipri. Dauguma studentų iškeliavo namo per ramadano atostogas. Pirmąjį savaitgalį vietinis komitetas suorganizavo ekskursiją į Bromo nacionalinį parką pasitikti saulės ir apžiūrėti ugnikalnių. Kelionė tikrai įspūdinga ir nebuvo brangi. Kelių valandų kelionė autobusu ir pusdienio kelionė po kalnus džipu nekainavo daugiau nei 25 eurai. Taip pat, vietinis komitetas suorganizavo nacionalinį vakarą, kuris buvo tikrai smagus ir puikiai suplanuotas. Į likusias keliones važinėdavome mažomis grupelėmis su savo CP. Teko pakeliauti ir vieniems. Nors vietinis komitetas suorganizavo tik vieną kelionę, tačiau tikrai nesėdėjome savaitgaliais namie. Indonezija labai pritaikyta turizmui, tad informacijos apie lankomus objektus yra daug, o nusigauti iki jų yra lengva. Kaip ir minėjau, Surabaya yra pramoninis miestas ir jame daug kultūros objektų nėra. Tačiau nukeliavome į Jogjakarta, Malang miestus, aplankėme didelį zoologijos sodą/safari, paplūdimius prie Indijos vandenyno.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iki Surabayos keliavome ilgai. Skridome per Stambulą. Stambulo oro uoste reikėjo laukti 7 valandas, po kurių laukė 11 valandų skrydis. Tačiau skrydis malonus, gavome valgyti ir visą kelią žiūrėjome filmus. Kadangi skridau ne vienas, kelionė nebuvo nuobodi. Iš Stambulo pakeliui dar aplankėme Singapūrą, kuriame praleidome kelias dienas. Atvykus į Surabaya mus pasitiko vietiniai studentai ir nuvežė tiesiai į bendrabutį. Perkant bilietus didelių patarimų neturiu. Visada norisi juos nusipirkti kuo anksčiau, tačiau mainų patvirtinimą gavau ganėtinai vėlai, tad perkant bilietus jie jau buvo šiek tiek brangesni nei, kai pradėjau jų ieškoti. Tiek užsienio reikalų ministerija, tiek turizmo agentūros siūlo vengti pigių vietinių avialinijų. Pats jomis neskridau, bet tie, kurie jomis skrido, nusivylę nebuvo.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Indonezija yra puiki šalis kelionėms. Po praktikos būtų labai gaila grįžti tiesiai namo. Pats po praktikos keliavau į Japoniją, tad neturėjau galimybės aplankyti Bali salos. Tad jei planuoji mainus atlikti Indonezijoje, po praktikos pasilik bent savaitę kelionėms. Keliauti yra pigu ir yra daug ką pamatyti. Tik iš anksto reikia susidėlioti vietas, kur keliauti. Taip pat, prieš išvažiuojant ir iš vietinių gydytojų girdėjau, kad Indonezijoje labai daug vagių. Nors man taip nepasirodė ir grįžau su visais daiktais, tačiau gal man tik pasisekė.

 

Evelina Marija
Profesiniai mainai

Surabaya, 2015 m. liepa
Dr. Soetomo general hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Praktiką atlikau antrame pagal dydį mieste Indonezijoje. Gyventojų ten labai daug, todėl eismas didžiulis, kažkur keliauti užtrunka tikrai ilgai. Tai nėra turistinis miestas, todėl daugybės lankytinų objektų nerasite, tačiau nuobodžiauti irgi netenka. Po praktikos dažniausiai laiką leisdavome kartu su vietiniais studentais, kurie mums aprodydavo įdomias vietas. Taip pat, kiekvieną vakarą eidavome vakarieniauti mieste, išbandėme labai daug nuostabaus maisto.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau bendrosios chirurgijos skyriuje. Ligoninėje vidutiniškai praleisdavau 7 valandas, tačiau viskas priklausydavo nuo operacijų skaičiaus. Taip pat, daug laiko praleisdavau priimamajame, ten gaudavau atlikti daug praktinės veiklos (siūti žaizdas, tirti pacientus ir t.t.). Turėjau nuolatos mane prižiūrinčią gydytoją, tačiau ji dėl užimtumo kartais mane prižiūrėti paskirdavo rezidentus. Praktika tikrai buvo naudinga, nes dauguma atvejų, kuriuos pamačiau buvo tikrai išskirtiniai, tokių Lietuvoje tikriausiai neteks pamatyti. Visi gydytojai labai draugiški, malonūs ir noriai padeda bei paaiškina, todėl buvo labai įdomu.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mano mieste buvo apie 15 mainų studentų. Gyvenome po kelis nuosavuose namuose, skirtuose studentams (visi namai šalia vienas kito). Visi turėjome savo atskirus kambarius, man atiteko kambarys ir su atskira vonia (kiti naudojosi bendromis voniomis, bet eilių tikrai niekada nebūdavo). Taip pat turėjome mini virtuvėlę, tačiau ja naudotis niekada neteko, nes visada valgydavome mieste arba ligoninėje. Gyvenimo sąlygas vertinčiau vidutiniškai, tačiau skųstis tikrai negaliu. Iki ligoninės pėsčiomis nueidavome per 5min.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome dienpinigius (atrodo po 30$), jų užtektų kasdien pavalgyti ligoninėje ir dar liktų. Tiesą sakant, nelabai skaičiavome, nes maistas ten labai labai pigus (ir labai skanus!), todėl dėl to jaudintis tikrai nereikėtų.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Buvo organizuotas visų šalių prisistatymo vakaras, taip pat kelionė į kitą miestą, į ugnikalnių parką. Mokėjome už įėjimą į ugnikalnių parką, bet kainos, vėlgi, labai nedidelės. Daugiausiai keliaudavome patys arba su savo CP, aplankėme daug miestų ir kitų vietų.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridome lėktuvu Vilnius->Stambulas->Singapūras (ten praleidome kelias dienas)->Surabaya. Bilietai pirmyn atgal kainavo maždaug 650 eurų, tikriausiai, galima rasti ir pigesnių, tačiau aš pasilikau dar beveik mėnesį keliauti. Atskridus mus pasitiko vietiniai studentai ir nuvežė iki gyvenamosios vietos, kitą dieną palydėjo iki ligoninės ir viską aprodė.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Labai draugiški ir nuoširdūs žmonės, nuostabus maistas ir viskas labai pigu. 🙂

 

Agnesė
Profesiniai mainai
Jakarta, 2014 m. liepa
Hospital Siloam Lippo Village

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas – perpildytas, įsivaizduokite, kad Vilniuje gyvena 12 mln. žmonių – 15 km. važiuoti autostrada tenka apie 2 valandas. Tad pasibaigus mainams stengiausi būti mažesniuose miestuose. Labai patiko, nuostabūs žmonės, tikrai grįšiu dar!
Įspūdžiai apie praktiką:
Kadangi tai buvo nebe pirma mano praktika užsienyje, tikrai nieko gero. Mažai pacientų, ligoninė iš 2 dalių: vieša ir privati, gydymas mokamas, visi pacientai skrenda į Singapūrą gydytis. Pagrinde atliekamos tik išvaržos ir krūties auglių operacijos. Pusę praktikos atlikau bendrosios chirurgijos skyriuje, tuomet savaitę plastikos chirurgijoje, ir savaitę su chirurgu onkologu. Daug sužinojau, išmokau, nes savo noru ėjau ir domėjausi  neurochirurgija, gama knife surgery, tačiau nepasakyčiau kad įgavau daug praktikinių įgūdžių. Ligoninėje būdavom nuo 8 ryto iki 18h vakaro, viskas vyko labai lėtai: ateini ryte, tada 9h jie geria arbatą J Viduryje dienos paleidžia kokioms 2h pietums, ir t.t. Tuomet viena operacija per dieną, kokią 19h.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome name – kotedže, su daug driežų, termitų ir žiurke. J Žiurkė, kol keliavau, sugriaužė mano šalmą. Gyvenimas buvo nemokamas. Gyvenome tryse – su manimi mainuose buvo 2 studentai iš Turkijos, kurie laikėsi Ramadano. Įgyjau daug kultūrinės patirties! J Maitinimas mokamas, dažnai važiuodavom su IFMSA nariais vakarieniauti. Daugumai jų 18-19 metų.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maistas – fantastiškas!!!! Keliaudama dažnai valgiau street food, 1$ už porciją su gėrimu. Valgiau ir rankomis su vietiniais Lombok saloje, beprotiškai patiko J Ir neteko nei karto apsinuodyti J
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Ragavom daug įvairaus maisto, labai patiko!!! Ypač Martabak. O daugiau veikėm tik tai, ką patys susiplanuodavom susigalvodavom. Savaitgaliais ir pasibaigus mainams skridau i Yogyakartą, Singapūrą, Balį, Lombok, Gilį – super!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
2h skridau iki Frankfurto. 12h  vaikštinėjau po miestą, tada skridau 7h, 12h praleidau Dubajuje, ir tuomet 8h skridau į Jakartą. Atgal grįžau per dieną, nes turėjau 1 valandą persėsti Dubajuje, ir 30 minučių Frankfurte. J
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tobula vieta keliauti!! Bali – kaip Palanga, bet kitos salos tikrai vertos dėmesio. Maistas visur labai labai geras, pigus, masažas prabangiausiam salone 10$, nuostabūs žmonės, kultūra. Nelabai patiko musulmonų gausa kai kuriuose miestuose, ramadanas, ir kiniečiai Jakartoje. Bet visumoj esu labai labai patenkinta!

 

Ieva
Profesiniai mainai
Surakarta (Solo city), 2013 m. liepa
Dr. Moewardi ligoninė, Sebelas Maret University

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labai egzotiška, nuolat stebinanti šalis. Ypatingai malonūs žmonės.
Įspūdžiai apie praktiką:
Gydytojai nuoširdžiai stengėsi, tačiau per mažai laiko praleisdavome ligoninėje. Buvau vidaus ligų skyriuje, kur pamatydavau 1-2 atvejus per dieną. Bet to užtekdavo milijonui klausimų – KAIP? KODĖL? Ir panašiai J
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:

Bendrabutis puikus, turėjom AC, ligoninė už 5 minučių kelio.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Deja, maitinimo negavome. Bet maistas be galo pigus, todėl problemų nesukėlė. Mano skonio receptoriams labai aštru, bet kas mėgsta – tiems pasaka, manau.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Išpildyta 100%
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau 3 paras J Bet netaupant pinigų, galima nuvykti per parą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nepatartina pasirodyti viešose vietose su bikini – net jei tai ir baseinas. Verta pasidomėti apie Ramadaną ir kitas musulmoniškas subtilybes.