Gana

Karolina
Profesiniai mainai
Kumasi, 2016 m. liepa
Komfo Anokye Teaching Hospital, Knust

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Įspūdžiai išliks išties ilgam. Miestas Kumasi, kuriame gyvenau, tikrai didelis, jame apie 2mln. gyventojų ir tas tikrai jaučiasi, nes gatvėse apstu žmonių. Tačiau nereikia tikėtis pamatyti visiems pažįstamą didmiesčio vaizdą, kultūrinis šokas tikrai bus. Miestas autentiškas, garsus, žmonės gyvena gana vargingai, pastatai taip pat neįspūdingi, bet viskas sukuria nepamirštamus įspūdžius ir egzotiką, kurią ir tikėjausi pamatyti Afrikoje. Žmonės tikrai labai malonūs ir draugiški, drąsiai galėjau ko nors pasiklausti tiek gatvėje, tiek bet kur, kur eičiau, daugumai įdomu susipažinti, paklausti apie šalį iš kurios atvykau. Lankydavomės daug kur, eidavom į vietines prekyvietes, kultūrinius centrus, ieškodavom gerų vietų pavalgyti ir tikrai pavyko rasti tiek vietines virtuves, tiek labiau vakarietiškas. Vakarais, savaitgaliais eidavome į barus, kuriuos rekomendavo vietiniai studentai, dažniausiai didelėmis kompanijomis, su visais atvykusiais studentais, kartais ir gydytojais/rezidentais. Savaitgaliais planuodavome tolimesnes išvykas į sostinę, Cape Coast’ą, kitas lankytinas vietas. Šias keliones jau padėjo suorganizuoti vietinio mainų komiteto nariai. Dažniausiai visur važiuodavome taxi, kurių gatvėse netrūksta. Kainos nebuvo labai didelės, kadangi dalindavomės didesnėmis žmonių kompanijomis, bet visur ir visada reikia derėtis, o geriausiai dar prieš važiuojant iš vietinių susižinoti, kokia kelionės kaina paprastai būna iki reikiamos vietos.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Ginekologijos-Akušerijos skyriuje. Ji prasidėdavo apie 9h ryte, bet tikrai niekas griežtai nesekė, kada ateini ir išeini. Viską daugiausia reikėjo daryti savarankiškai. Pradžioje kiekvieną studentą priskyrė tam tikrai gydytojų komandai, su jais ir turėjau būti visą mėnesį. Po pirmos savaitės maždaug įsiminiau visus komandos narius, susižinojau jų tvarkaraštį, kur, kurią dieną tuo metu jie bus ir ką veiks ir tiesiog vėliau ateidavau ten, stebėdavau, stengdavausi bendrauti, kalbėti. Tuomet tikrai noriai papasakodavo apie pacientus, leisdavo pačiai atlikti tyrimus, asistuoti operacinėje, kartais ko nors paklausinėdavo. Praktika baigdavosi labai įvairiai, priklausydavo nuo pacientų kiekio – jeigu būdavo mažai, išeidavau apie pietus, o jeigu būdavo daugiau ir įdomesnių atvejų, likdavau iki vakaro. Praktika buvo tikrai labai naudinga, gavau daug praktinių įgūdžių atliekant pacientų apžiūras, sužinojau apie įdomius sutrikimus, ligas, sindromus, mačiau įspūdingų operacijų, vienoje teko asistuoti. Manau mano skyrius buvo įdomiausias, nes jame guli daugiausiai pacientų, šalyje didelis gimstamumas. Kiti studentai buvo vidaus ligų, pediatrijos skyriuose ir labai patenkinti praktika nebuvo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje labai arti, vos 3min kelio iki ligoninės, kurioje atlikome praktiką. Mano mieste atvykę būtent su IFMSA programa buvome keturiese: aš, austrė ir du brazilai, o kiti studentai, dauguma iš Š. Amerikos, atvyko su kita programa, nes studijavo medicinos inžineriją arba mediciną. Gyvenimo sąlygos buvo gana geros, gyvenome kambaryje trise ir dalinomės vienu dušu ir tualetu dar su trimis vietinėmis studentėmis iš šalia esančio kambario. Turėjome elektrinę viryklę. Indus, įrankius ir pan. pasiskolinome iš kitų gyventojų. Dažnai dingdavo vanduo, tačiau galėdavome naudotis vandeniu, esančiu atsarginėse talpyklose, kol jis atsirasdavo.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pirmą dieną gavome maisto talonus, už kuriuose galėjome vieną kartą per dieną pavalgyti bendrabučio teritorijoje esančioje valgykloje, tačiau maistas nebuvo labai geras, todėl pietus dažniausiai pirkdavomės kur nors kitur, bet vietų buvo tikrai nemažai ir kainos jose nedidelės. Vakarais visi dažniausiai važiuodavome pavalgyti kažkur į miestą.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Buvo susipažinimo vakaras ir kelionės savaitgaliais į tolimesnius miestus ir lankytinas vietas. Kainos buvo įvairios – nuo 100 iki 350 Cedi ( 1Cedi=0, 0.224982eur), priklausomai nuo kelionės, nes kartais važiuodavome visam savaitgaliui, todėl reikėdavo ir nakvynės, o kartais grįždavome po dienos. Kelionės nebuvo privalomos, visi draugiškai nuspręsdavome, kur norime važiuoti, kur nenorime, kokios kainos priimtinos. Vieną savaitgalį su kambariokėmis suplanavome savarankiškai aplankyti sostinę, kelionė autobusu (40Cedi į vieną pusę) truko apie 6h, nakvojome hostelyje ir tikrai šauniai praleidome savaitgalį. Todėl vėlgi, viskas priklauso nuo žmogaus – jeigu yra noras, galima susiplanuoti ir važiuoti savarankiškai.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Pagrindinis skrydis Ryga-Stambulas-Accra (670eur) ir vietinis Accra-Kumasi (215eur). Skrisdama į priekį, vieną naktį praleidau Stambule, tačiau Turkish Airlines suteikė nemokamą nakvynę viešbutyje, kadangi reikėjo laukti daugiau nei 10h iki kito skrydžio. Taip pat naktį praleidau Accroje, viešbutyje Golden Crest (60 USD), nes vietiniai skrydžiai buvo tik ryte. Kiti studentai iš Accros į Kumasi važiavo autobusu 6h, sumokėjo pigiau, bet mano skrydis truko tik 40min, todėl kelionės tipą reikėtų rinktis pagal savo poreikius. Kumasi oro uoste pasitiko mano CP ir kartu važiavo iki bendrabučio. Atgal kelionė buvo be nakvynių.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Reikėtų vežtis daug grynųjų pinigų, kortele naudotis tik ekstra atveju. Man nepasisekė ir bankomatas kortelę tiesiog prarijo, todėl reikėjo skambinti į savo banką ir užblokuoti, be to, labai dideli nuskaitymo mokesčiai ir beveik niekur negalima ja atsiskaityti. Iškart atvykus dalį pinigų reikėtų išsikeisti į vietinius. Aš vežiausi dolerių, tačiau nesvarbu, ar eurai, ar doleriai, geriau turėti tik stambiomis kupiūromis (50 ir daugiau), nes keitimo suma didesnė negu smulkių kupiūrų.

 

Marius
Profesiniai mainai
Cape Coast, 2015 m. rugpjūtis
Cape Coast mokomoji ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Visi ganiečiai be galo draugiški, taip pat gerai kalba angliškai, tad bendrauti tikrai bus su kuo. Žinoma, pradžioje kiek sunkiau suprasti jų angliškos kalbos akcentą, bet po to ausis įpranta ir viskas gerai. Prieš vykstant maniau, jog sugrįšiu tamsiai ruda oda, tačiau rugpjūčio mėnesį ten yra žiema, gan dažnai apsiniaukę, mažai saulės. Bet temperatūra dieną apie 27, vakare 23, taigi, viskas labai optimalu, nereikia pastoviai nešiotis vandens, tiek, kad kremo nuo saulės neprireikė. Po praktikos dažniausiai važiuodavome į kitą medicinos bendrabutį, kadangi jie turėjo futbolo stadioną ir krepšinio aikštelę, žaisdavome futbolą ar krepšinį. Taip pat dažnai vykdavome į paplūdimį, sėdėdavome bare, gurkšnodavome alų ar žaisdavome paplūdimio futbolą. Bendrabutyje vietiniai studentai turėjo Xbox, dauguma eidavo žaist FIFA2015. Savaitgaliais keliaudavome. Pirmąjį – vykome į Vergų pilį, krokodilų fermą, medžių lajų taką. Viskas buvo labai gražu, leido paliesti krokodilą. Antrasis – vykome į Buzua paplūdimį, paplaukioti su banglentėmis. Nors bangos buvo nedidelės, tačiau buvo smagu. Nemanykite, kad yra lengva plaukioti… Vakare buvom vietiniuose baruose. Turbūt geriausias savaitgalis. Trečiasis – su savo kuratoriumi vykome į Kumasi, jo gimtąjį miestą. Jo tėtis Asančių genties vienas iš vadų, daug pasakojo apie šią gentį (angl. ashanti), taip pat lankėmės senoviniuose jų rūmuose (angl. Manhyia palace). Dovanų gavome jų tradicinius genties rūbus. Ketvirtąjį savaitgalį niekur nebekeliavome, kadangi vieni turėjo skrydį namo anksčiau. Likę studentai patys susiplanavo kelionę į Voltos regioną, ten kopė į kalną ir pasiekė labai gražų krioklį. Sakė, jog tikrai buvo verta. Neteko pakeliauti po Akrą, turėjau tik vieną dieną prieš skrydį, tai buvau nuvykęs tik į prekybos centrą (angl. AcrraMall), tačiau ten tikrai yra vietų, vertų dėmesio. Taip pat nenuvykome į Mole nacionalinį parką, kadangi jis gana toli, bet buvome sutikę kitus studentus – savanorius iš Vokietijos, jie minėjo, jog ten tikrai labai gražu. Mieste važinėdavome su taxi. Nėra brangu. Žinoma, baltiesiems kainas kelia 2-3 kartus, tačiau reikia derėtis ir galima tikrai pigiai nuvažiuoti. Į kitus miestus važiuodavome Trotro – nedideli autobusiukai, maždaug 10 – 12 vietų. Taip pat autobusais – pigiau nei važiuoti Trotro, tačiau jie važiuoja daug lėčiau. Kainos gana panašios kaip Lietuvoje. Tiek maisto, tiek paslaugų. Niekada nepamirškite, jog esate baltasis – afrikiečiai į jus žiūri kaip į pinigų maišą ir kainas kelia kelis kartus. Geriausia prieš perkant pasiklausti kainos draugų afrikiečių ar pirkti kartu su kuratoriumi.
Įspūdžiai apie praktiką:
Nors teoriškai buvau gavęs vaikų chirurgijos skyrių, tačiau buvau bendrosios chirurgijos skyriuje, kaip ir kiti mainų studentai, buvome kartu. Ateidavome apie 8:30, išeidavome apie 12:30, nes tuo laiku būdavo pietūs. Pirmas dvi savaites visoje šalyje buvo paskelbtas medikų streikas – nedirbo pirmosios pagalbos skyrius, beveik nevyko operacijų. Tad tas savaites turėjome gan daug teorinių klausimų, reikėjo padaryt pranešimus pagal tam tikras temas. Gavome labai gerą prižiūrintį gydytoją, mums jis daug aiškindavo, daug rodydavo, taip pat ir klausinėdavo. Kitas dvi savaites ligoninė vėl dirbo visu pajėgumu. Vaikščiodavome po skyrių, žiūrėdavome ligonius, dalyvaudavome operacijose, tačiau asistuoti nei vienam neteko. Taip pat eidavome į konsultacijų skyrių, stebėdavome įvairius klinikinius atvejus. Praktika buvo labiau teorinė nei praktinė, tačiau tikrai naudinga. Teko kartotis visus chirurgijos pagrindus, pradedant nuo skysčių korekcijos, baigiant kirkšnies išvaržos specifine palpacija. Didžiausias minusas buvo vykęs streikas.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje. Buvome 7 studentai, taip pat gyveno ir vietiniai, tačiau jų buvo labai nedaug, pats bendrabutis nebuvo didelis. Kadangi atvykau paskutinis, tai gyvenau vienas. Bendrabutis gana naujas, viskas jame sutvarkyta. Kambarys gana didelis, visi dviviečiai, jame buvo ir vonia, ir tualetas, kas be ko, ventiliatorius. Virtuvė buvo apačioje, tačiau ten nebuvo nei keptuvės, nei peilio. Vakarienę mums darydavo vietinė gyventoja, kuri dirbo kaip prižiūrėtoja. Mes jai mokėdavome po 10 sedžių už vieną vakarienę. Kaina normali, žinoma, vėliau ji ją pakėlė 🙂 Atsiminkit, kad Afrikoje žmonės nenaudoja antklodžių, tad siūlau atsivežti pačiam.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pusryčius turėdavome pasidaryti patys. Pietūs būdavo ligoninėje, vieną kartą per dieną, darbo dienomis. Maisto tikrai užtekdavo, tik tiek, kad jis buvo gana vienodas, dažnai atsibosdavo. Vakarienę mums darydavo bendrabutyje vietinė darbuotoja. Mokėdavome po 10 sedžių (kaina normali). Darydavo skirtingą maistą, arba ką mes liepdavome. Dažnai vakarienę valgydavome kokioje nors kavinėje. Kainos priklausė nuo vietos ir maisto.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Šią dalį aprašiau prie „įspūdžiai apie šalį ir miestą“. Savaitgaliais veiklos netrukdavo. Už keliones savo kuratoriui sumokėjome 100 dolerių. Tačiau veiklos trūko. Ypač darbo dienomis, kai grįždavome iš ligoninės. Taip pat daug vietų neaplankėme. Kuratorius buvo pasyvus, jį matydavome tik savaitgaliais. Daug planuoti teko patiems ar susiradus vietinių draugų afrikiečių.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau su persėdimu. Ryga-Stambulas-Akra. Kainavo 730€. Taip pat reikėjo pirkti vizą, ją užsisakiau per „Kelionių akademiją“. Sumokėjau 280€. Ryškiai per daug. Kai gavau vizą pase, ant jos buvo parašyta kaina 120€. Žinoma, reikia pasą siųsti į Vokietiją, už tai kaina ir didesnė, bet tikrai manau galima rast pigiau nei kad aš mokėjau. Tiesiog patingėjau paieškot kitų agentūrų. Skridau su Turkish Airlines. Labai gera bendrovė. Nei vienas skrydis nevėlavo, lėktuve nemokamas maistas ir gėrimai. Akroje mane pasitiko kuratorius, vykome į jo namus. Cape Coast pasiekėme autobusu kitą dieną.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Buvome 7 studentai. 6 vaikinai ir tik 1 mergina. Žinoma visi buvo be galo draugiški ir geri žmonės, tačiau turėjome tik vieną merginą. Su ja viskas buvo gerai, tačiau kartais kirtosi interesai, manau jai nebuvo labai įdomu, taip pat ir mums norėjosi daugiau merginų 🙂 Esmė tame, kad kuratorius iš Akros susirenka beveik visas merginas. Pats netikėjau, kol nepamačiau. Pirmąjį savaitgalį keliavome kartu – mes 7 iš Cape Coast ir kiti mainų studentai iš Akros. Jų buvo keturiolika – 10 merginų ir 4 vaikinai. Ir juodukas kuratorius jau nusikabinęs vieną. ;D

 

Domas
Profesiniai mainai
Kumasi, 2015 m. liepa
Komfo Anokye mokomoji ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir ligoninę:
Sužavėjo ir nustebino tai, kad šalis visai kitokia nei įprasta matyti Europoje, labai daug skurdo aplinkui, bet tai savotiškai žavi. Žmonės labai malonūs, noriai bendrauja ir padeda, tik gale pokalbio prašo pinigų. Kumasi nelabai buvo daug vietų, kur galima nukeliauti po praktikos, tai eidavome į miestą (bet ten ilgai nepabūsi dėl didelio šurmulio ir chaoso), kartais į baseiną prie vieno viešbučio, porą kartų keliavom prie labai gražaus ežero, bet jis už geros valandos kelio nuo bendrabučių. Šiaip šalis graži, bet jos grožį gali pamatyti tik savaitgalių kelionėse, nes atstumai nemaži. Mieste pagrinde važinėjome taksi, nes jie nėra labai brangūs Kumasi, o tarpmiestinis transportas – autobusai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Važiavau į mokslinius mainus, bet nuvažiavęs į vietą sužinojau, kad jie atšaukti, dėl to mane perkėlė į praktikinius mainus. Dėl to pradžioje buvo šiek tiek chaoso ir normali praktika prasidėjo tik kokią 3-4 dieną. Kadangi nebuvo laisvų gydytojų komandų, 3 žmones priskyrė prie vienos chirurgų komandos ir visą laiką buvom su jais. Iš praktikos tikėjausi šiek tiek daugiau, bet turėjom galimybę pamatyti nemažai operacijų ir po kartą asistuoti. Gavom mažiau darbo patys, nes buvom trys vienoj komandoj, nors turėjom būt po vieną. Bet reziumuojant galima pasakyti, kad praktika tikrai buvo naudinga. Pamačiau visai kitokią mediciną nei buvau įpratęs.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenom Kumasi universiteto bendrabučiuose. Sąlygos tikrai neblogos ir mažai kuo skiriasi nuo lietuviškų bendrabučių. Kambaryje buvom keturiese, visi iš mainų programos. Kiti, apie 20 studentų, kurie dalyvavo programoje gyveno irgi tame pačiame pastate, dėl to susitikti ir bendrauti buvo labai paprasta. Dušu ir tualetu dalinosi du kambariai, tai 8 žmonės turėjo vieną dušo ir tualeto kambarį, bet mums problemų dėl to neiškilo. Pradžioje reikėjo įprasti, kad yra tik šaltas vanduo ir kad jis dienos bėgyje bent porą kartų dingsta kelioms valandoms. Ligoninė buvo visai šalia bendrabučio, tai nusigauti iki jos buvo labai paprasta.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimą gavom kartą per dieną kavinėje šalia bendrabučio. Vienas iš didžiausių minusų buvo labai skurdi maisto įvairovė, praktiškai visą praktikos laiką valgėm tik ryžius, bet porcijos nebuvo labai mažos. Bet į galą praktikos kartais jau nebevalgydavom to pabodusio maisto, o eidavom kur kitur pavalgyt už savo pinigus.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialines programas organizavo kiekvieną savaitgalį, per tris savaitgalius apkeliavom visas gražiausias ir labiausiai vertas apžiūrėti Ganos vietas, buvo tikrai smagu ir daug įspūdžių. Tik galbūt lyginant su kainomis visoje šalyje ir su pragyvenimo lygiu, kainos už keliones buvo tikrai nemažos, bet čia galbūt dėl nuomojamų autobusų, kurie tikrai yra brangūs.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Lietuvos skridau iki Stambulo, ten turėjau palaukti beveik parą ir tada skridau į Akrą. Akroj pernakvojau ir iš ten autobusu apie 7 valandas važiavau iki Kumasi. Savo naujuose namuose buvau praktiškai po 2 parų kelionės. Vietiniai studentai pasitiko ir oro uoste, ir autobusų stotyje, dėl to nebuvo vargo viską rasti pirmomis dienomis naujoj vietoj.