Danija

Julija
Profesiniai mainai
Arhus, 2016 m. liepa
Arhus University Hospital, Skejby

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mane labai sužavėjo žmonių nuoširdumas ir paslaugumas – visada prieidavo ir pasiteiraudavo, ar nereikia pagalbos, patardavo, ką galima įdomaus pamatyti, nuveikti. Ir taip būdavo ne tik ligoninės aplinkoje, bet ir gatvėje. Aarhus ir Odense labai saugūs miestai- nebūdavo baisu vakare grįžti namo iš pub’o, o ir gydytojai patikino, jog galima jaustis drąsiai. Kopenhagoje situacija ne tokia gera, tačiau galėdavai jaustis saugus. Siūlyčiau sudalyvauti visuose siūlomuose socialinės programos renginiuose ir vykti į savaitgalines išvykas. Aarhus’e galima pagalvoti apie galimybę išsinuomoti dviratį (~300-450 kr/mėn), o gal net paklausti, ar jūsų CP nesutiktų paskolinti. Taip pat labai patogi autobusų sistema (~150 kr/mėn), tačiau tada geriau pasiimti dokumentinę nuotrauką mėnesiniam bilietui (sutaupysite ~150 kr). Taip pat verta prieš einat į muziejų pasitikrinti, kurią dieną muziejus bus nemokamas – taip irgi galima sutaupyti nemažai pinigėlių.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Kardiologijos skyriuje. Ligoninėje praleisdavau apie 7 val. Daugiausiai viską atlikdavau prižiūrima gydytojo – rinkau anamnezę, mokiausi atlikti širdies echoskopiją, prižiūrėjau pacientus. Taip pat teko stebėti stentavimo, radiodažnuminės širdies abliacijos, koronarografijos procedūras. Šiose procedūrose asistuoti neteko, tačiau galėjau stovėti šalia gydytojo ir klausti, kas neaišku. Gydytojai labai paslaugūs ir noriai mokė – liepdavo pasiskaityti, kai paklausus negalėdavau atsakyti, pvz. apie tam tikro vaisto šalutinius poveikius, dozavimą. Kai būdavo mažiau darbo – rodydavo mokomuosius filmukus, kartodavomės EKG. Praktika man buvo labai naudinga. Kiti mainų studentai atliko praktiką pediatrijos, krūtinės chirurgijos skyriuose- taip pat buvo labai patenkinti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Mano mieste buvo apie 15 mainų studentų. Aš gyvenau bute, šalia miesto centro, kartu su viena mergina, abi turėjome po atskirą kambariuką, su rašomuoju stalu, televizoriumi, internetu. Vonios kambariu ir virtuve dalinomės. Skalbykla ir drabužių džiovyklė buvo bendra visam blokui, todėl reikėdavo rezervuoti skalbimo-džiovinimo laiką. Gyvenimo sąlygas vertinčiau kaip labai geras, nes mums šeimininkė buvo palikusi valymo priemonių, indų, švarią patalyne su rankšluosčiais. Šalia buvo prekybos centras, kelios užkandinės, bankomatas. Iki ligoninės kelionė autobusu truko ~15 min. Panašiai gyveno ir kiti mainų studentai.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Buvo suteikiamas maitinimas vieną kartą per dieną universiteto ligoninės kavinėje. Valgis buvo labai skanus – švediškas stalas, meniu keisdavosi kasdien (buvo galima pasiimti sriubos ir antrą patiekalą). Maisto tikrai užteko, be to, skyriuje nemokamai buvo galima pasiimti kavos/arbatos/karšto šokolado ir kartais gydytojai pavaišindavo daniškais skanėstais.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Buvo organizuojama socialinė programa: 1-2 kartus per savaitę muziejaus/ miesto įžymybių lankymas ir 2 savaitgalius per mėnesį buvo organizuojamos išvykos į kitus miestus (Odensę ir Aarhus). Tačiau buvo labai daug aktyvių mainų studentų, todėl mes praktiškai kiekvieną vakarą, ką nors veikdavome – pub’e žiūrėdavome futbolo varžybas, karaokės vakarai, dalyvaudavome protmūšiuose.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau 8-viečiu autobusiuku, kuris nuvežė iki mano gyvenamosios vietos Danijoje. Kaina ~100 eur. į vieną pusę. Viskas kaip ir būtų gerai, tačiau kelionė truko labai ilgai (~ 16val).

 

Jurgita
Profesiniai mainai
Aalborg, 2014 m. rugpjūtis
Aalborg University Hospital

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Danija yra labai ekonomiškai išsivysčiusi šalis. Kalbant apie Aaalborgą, tai yra 100000 miestelis Danijoje, tad nieko įspūdingo negalima tikėtis.
Įspūdžiai apie praktiką:
Man praktika labai patiko, buvau oftalmologijos skyriuje. Leisdavo tirti pacientus su plyšine lempa, nuimti siūles, matuoti refrakciją, akispūdį. Labai patikdavo dalyvauti tinklainės operacijose.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome bendrabutyje šalia ligoninės, kainos “daniškos” 🙂
Įspūdžiai apie maitinimą:
Davė maistui 500 kronų, tačiau tai buvo per mažai.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa neįspūdinga – keliavome po apylinkes – Skagen, Aarhus, Odense.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau Vilnius – Copenhagen – Aalborg.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Danai gerai kalba angliškai, tad tai yra puiki vieta gauti patirties 🙂

 

Rūta
Profesiniai mainai
Odense, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Danija – labai graži ir jauki monarchinė valstybė, kerinti savo nuostabiu gamtovaizdžiu, krantus skalaujančia jūra, sutiktų žmonių besišypsančiais veidais, aukšta kultūra ir tolerancija. Gatvėse palyginti mažas automobilių transportas –  dauguma dviračiai, tad į darbus mina tiek studentai, tiek profesoriai. Odense – trečias pagal dydį Danijos miestas, esantis Fiuno saloje. Ji garsėja kaip H.C. Anderseno gimtinė, tad miestą puošia begalė pasakų personažų skulptūrų. Miestas nėra labai didelis, dydžiu gan panašus į Kauną, turi didelį „Syddansk“ (dk.: pietinės Danijos) plataus profilio universitetą.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau universitetinės ligoninės gastroenterologijos skyriuje. Ja esu labai patenkinta. Buvau maloniai priimta į kolektyvą, didelio kalbos barjero nebuvo, nes visas kolektyvas galėjo bendrauti angliškai. Jaučiausi labai pagerbta, kai konferencijų metu gydytojai referuodavo ir  ligonius aptardavo  ne jų gimtąją danų, bet anglų kalba. Praktikos metu kartu su gydytojais vizituodavau ligonius, dalyvaudavau konferencijose, tekdavo  jų metu taip pat referuoti. Dalyvaudavau ERCP procedūrose, endoskopijų tyrimuose ir mokiausi jas atlikti naudojant simuliatorių. Nemažai kartų teko punktuoti ascitą, venas ir arterijas. Kai darbo apmažėdavo skyriuje, savo nuožiūra eidavau į skubios pagalbos skyrių. Rezidantai, skyriaus vadovai  būdavo malonūs, papasakodavo situacijas ir visad leisdavo  stebėti, atlikti nesudėtingas procedūras.

 

Agnė
Profesiniai mainai
Odense, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Trečias pagal dydį miestas, gan nedidelis, tačiau visada buvo ką veikti. Viskas susiję su H.C. Andersonu. Ir kai sakai viskas, tai turi minty net šviesoforo signalą, kurio žmogeliukas yra H.C. Andersonas. Kaip ir beveik visi Danijos miestai, Odensė yra prie jūros, visi važinėja dviračiais ir yra šviesiaplaukiai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Pačią pirmą dieną manęs paklausė ką norėsiu daryti. Teko sudalyvauti tikrai įspūdingose operacijose, kadangi skyrius ypač specializavosi burnos vežio chirurgijoje ir rekonstrukcijoje, tai įspūdingiausia operacija buvo, kai atkūrė burnos dugną, dalį liežuvio ir kaklo laisvu lopu. Labai draugiškas personalas, visi moka angliškai. Juokingas šefas.

 

Erika
Profesiniai mainai
Aarhus, 2011 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Arhusas – antrasis pagal dydį Danijos miestas, ir tai ne vienintelė priežastis kodėl jis primena Kauną. Tai nėra didelis miestas, gal kiek mažesnis už Kauną. Turi uostą, tačiau gyvenant Aarhuse nelabai jautėsi, kad gyvenu uostamiestyje. Per miesto centrą teka upelis, o aplink jį esančiose krantinėse įsikūrę daugybė barų, restoranų, kavinių, naktinių klubų ir kitų smagių vietų, tad šią miesto dalį galime drąsiai vadinti miesto širdimi, ir kai visas miestas jau miega, čia dar pilna žmonių. O Aarhus miegoti eina anksti. Jau po pietų čia nebedirba jokios drabužių, batų ir panašios parduotuvės, maisto prekės dirba iki 18.00 valandos, šeštadieniais iki pietų, o sekmadienį išvis sunku rasti dirbančią įstaigą. Oras – net ir mums, lietuviams iš lietaus krašto, įspūdingai lietingas. 95% dienų buvo apsiniaukusios, didžioji dalis iš jų – lietingos. Nors vieną kartą sugebėjome ištaikyti gražią dieną ir nulėkti prie jūros išsimaudyti. Nepaisant visko, Aarhus turi jaukią nedidelio miesto atmosferą. Vietiniai šį miestą vadina Šypsenos miestu, ir ne veltui – tokio gerumo žmonių vienoje vietoje neesu sutikusi gyvenime. Nei vieno pikto, suirzusio, nepatenkinto. Visi paslaugūs, draugiški, niekada neatsisakys padėti. Smagiausia sistema ligoninėje – jei eini koridoriumi ir tavo akys netyčia susiduria su priešais ateinančio žmogaus akimis – nesvarbu kas tai – valytoja ar vyriausias kardiochirurgas – tas žmogus tau nusišypsos ir pasakys Hej.
Įspūdžiai apie praktiką:
Aarhuse yra 3 ar 4 ligoninės, į kurias siunčiami mainų studentai, taigi mes nebuvome visi vienoje vietoje. Aš praktiką atlikau Skejby ligoninėje, kuri yra dar visai nauja ir labai moderni. Pakliuvau į anesteziologijos skyrių, ir nors tai nebuvo mano pirmasis pasirinkimas, tikrai nenusivyliau. Beabejo, skyrius ir gydytojas kurį gausi visada yra loterija, tačiau iš 16 studentų grupės man turbūt pasisekė labiausiai. Mano anesteziologas specializuojasi edukologijos srityje, labai myli visus studentus, puikiai viską aiškina, padeda, prižiūri ir leidžia daryti tikrai daug ką. Jo dėka, būdama 3 kurso studentė ir beveik nemačiusi klinikos, gavau pabadyti venas ir arterijas, atlikti ventiliaciją su kauke ir intubaciją. Nežinau kokia situacija anesteziologijos skyriuje lietuvoje, bet ten studentai stebėjosi, kiek daug man buvo leista daryti. Ne visą mėnesį buvau viename skyriuje, pamačiau tikrai daug – kardiochirurginių, plaučių, urologinių, ginekologinių operacijų ir procedūrų, cezario pjūvius, abortus, neurochirurginių operacijų, teko pavažinėti ir greitosios pagalbos automobiliu. Ligoninėje žmonės nuostabūs. Visi be galo draugiški ir paslaugūs, laisvai kalba angliškai. Jei pamato, kad pasiklydai – patys ateina ir pasiūlo padėti, įėjus į operacinę prie tavęs prieina sesutės paplepėti ir pasiklausti kas tu, iš kur tu, kiek laiko čia būsi ir ar patinka, o po to dar pasiūlo saldainių. Net ir chirurgai pakelia akis pažiūrėti kas atėjo ir pamatę nepažįstamą žmogų – pasisveikina. Operacijos metu chirurgai net neprašyti pasakoja ką daro ir kaip daro. Kas rytą vykdavo konferencijos, deja – danų kalba, nors teko girdėti kad buvo studentų kuriems pasisekė ir kurių skyriuose konferencijos vykdavo angliškai, būtent dėl vieno mainų studento. Išmokau ir supratau tikrai daug. Ne vien iš medicininės pusės, nes anesteziologijos aš dar nesimokiau, o dabar jau esu nemažai mačiusi ir pati dariusi, bet įgijau žinių ir iš kitų, profesinių bei socialinių dalykų. Pamačiusi ir patyrusi kolegų bendravimą ligoninėje, įskaitant ir daktarų bendravimą su slaugytojomis ar valytojomis ar porter’iais (vyrukais, kurių darbas – perkėlinėti pacientus iš lovos ant operacinio stalo ir panašiai), norisi šį tą parsivešti namo, ir pačiam elgtis taip pat. Skyriuje tarp daktarų nėra jokios hierarchijos, jokios konkurencijos ar pykčių. Pagarba nepriklauso nuo tavo amžiaus, ją jausi visada.