Brazilija – LiMSA

Brazilija

Birutė
Profesiniai mainai
Goiania, 2016 m. liepa
Santa Casa de Misericordia de Goiania, universitetas – PUC GO

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Brazilija įdomi ir graži šalis, turinti daug ką parodyti. Labiausiai sužavėjo gamta ir žmonės. Nors ir dideliame, virš pusantro milijono gyventojų turinčiame mieste nesijaučiau kaip didmiestyje. Daug lankytinų vietų nėra, tad po praktikos dažniausiai keliaudavome vis į kitą kavinę ar užkandinę paragauti braziliško maisto, kartais susirinkdavome pas vieną iš studentų namie. Porą savaitgalių ėjome į koncertus, naktinius klubus. Taip pat keliavau į Sao Paulo, Rio de Janeiro, Ilha Grande. Girdėjau daug gerų atsiliepimų apie Falls de Iguazu. Susisiekimas šalyje neblogas, daug skrydžių bei tarpmiestinių autobusų.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau kardiologijos skyriuje ir turėjau paskirtą gydytoją, kuri mane prižiūrėjo. Pirmąsias dvi savaites praleidau kartu su studentais terapiniame kardiologijos skyriuje. Tuo džiaugiausi, nes jie man viską išversdavo. Jų ciklui pasibaigus perėjau į intensyviąją terapiją bei stebėdavau operacijas. Apskirtai kalbant, mane prižiūrinti gydytoja leido laisvai rinktis, ką norėčiau daryti, nors ir visai nepaleido – duodavo užduočių tiek praktinių, tiek teorinių. Iš praktinių užduočių galima gauti tikrai daug praktikos: studentus priima, pasakoja ir aiškina itin noriai. Man sunkiausia buvo kalbos barjeras. Portugališkai beveik nemokėjau, ne visada pavykdavo susikalbėti, tačiau ligoninėje angliškai kalbančių buvo, o tai pagerino visą situaciją.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau su studente ir jos šeima. Kadangi namas buvo už miesto ribų, visur važiuodavau kartu su ja. Turėjau atskirą kambarį. Gyvenimo sąlygos buvo puikios.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Jokių dienpinigių negaudavau, tačiau galėjau naudotis šeimos šaldytuvu kaip savu. Ir apskritai buvau kaip šeimos narė: pietaudavome, vakarieniaudavome kartu, net įdėdavo maisto pietums ligoninėje.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinę programą savo mieste kūrėme patys su vietinių pagalba. Savaitgaliais IFMSA organizavo išvykas į didesnius miestus pakrantėje, kas buvo išties naudinga ir labai įdomu. Tačiau už viską reikėjo mokėti patiems, o ir organizacinė dalis nebuvo tobula.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Skridau iki Sao Paulo, ten persėdau į lėktuvą, skrendantį į Goiania. Atvykus mane pasitiko panelė, pas kurią gyvenau. Su ja susisiekiau prieš vykdama ir ji nemažai padėjo bei papasakojo. Patarimas – pirkite bilietus anksčiau ir iki didesnio miesto (Sao Paulo ar Rio de Janeiro), net jei nežinote savojo miesto (savąjį sužinojau maždaug 5-6 sav. prieš mainus). Didelė tikimybė, kad vėliau bilietai pabrangs, o persėdimas vis vien bus viename iš šių miestų.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:

 

Relindas
Profesiniai mainai
Goiania, 2016 m. liepa
Santa Casa/PUC-GO

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mano „miestukas“ nebuvo kažkuo ypatingas, gana jaunas, greitai išaugęs miestas. Tačiau aplink buvo labai gražių miestų ir vietų, į kurias keliavome automobiliu. Susisiekimas gana prastas, visur važinėdavau su „Uberiu“. Kainos tikrai normalios, pigiau nei Lietuvoje, maistas net ir pigiausiose vietose buvo labai geras, gėrimai taip pat labai pigūs, gal kiek brangiau kainavo Rio mieste, bet taip pat nepasakyčiau, kad labai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau praktiką anesteziologijos skyriuje, mano gydytojas nekalbėjo angliškai, tačiau jau pačią pirmą dieną man paskyrė rezidentę, su kuria leisdavau laiką, vėliau atsirado ir gydytojas, kuris kalbėjo angliškai ir tapo mano antruoju mentoriumi. Viską leisdavo daryti pačiam (kateterizuoti venas, intubuoti, atlikti spinalinius blokus), jaučiausi kaip tikras Brazilijos rezidentas. Iš viso ligoninėje praleidau 5,5 savaitės, oficialiai praktikavausi anesteziologijos skyriuje, tačiau paskutines keletą savaičių prisijungdavau prie akušerijos-ginekologijos rezidenčių operacinėje, instrumentuodavau, po kurio laiko galėjau ir asistuoti. Išmokau siūti. Tekdavo instrumentuoti su rezidentėmis ir gydytoju, kurie nešneka angliškai. Tai sukeldavo stresą, ypač jei tai būdavo Cezario operacija, bet eidavau, prašydavau, kad leistų prisijungti, nes man patiko.
Ligoninėje laiko praleisdavau įvairiai: kartais pusdienį, jeigu nebūdavo daug operacijų. Jei keliaudavome savaitgalį, tai neidavau penktadienį, kartais praleisdavau ir 10 valandų.
Praktika buvo labai naudinga. Vieniems pasiseka su vakarėliais ir naktiniu gyvenimu, kitiems su kelionėmis. Aš sakyčiau, kad man šiuose mainuose labai pasisekė dėl pačios praktikos.
Be to, personalas buvo labai malonus, slaugytojos, nors ir nekalbėdavo angliškai, tapo mano draugėmis, globojo ir mylėjo mane, kažkaip vienas kitą suprasdavome.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau su savo „host’ės“ šeima, turėjau atskirą kambarį, gyvenome dideliame 27 aukštų name, kieme buvo baseinas, sauna, turėjome treniruoklių salę. Turėjau atskirą kambarį, atskirą tualetą su dušu. Iki ligoninės „Uberiu“ važiuodavau apie 10-15min, už kelionę sumokėdavau apie 2-3 eurus. Kartais mane pametėdavo šeima, kurioje gyvenau, kartais parveždavo rezidentai arba gydytojai, bet dažniausiai grįždavau su „Uberiu“.
Mano mieste buvo 8 mainų studentai.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pusryčius valgydavau namie, sumuštinį arba sausų pusryčių su pienu. Pietaudavau su šeima, kurioje gyvenau, jei spėdavau grįžti, arba restoranėliuose prie ligoninės. Maistas visur buvo pasakiškas, persivalgydavau, net dabar prisiminus seilė varva. Visur vien tik mėsa ir kepsniai, pupelės, ryžiai. Mano šeima labai skaniai gamindavo, niekada nenueidavau nuo stalo alkanas. Kas važiuosite, pasiruoškite priaugti svorio, haha.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Kartais visi mainų studentai susitikdavome, bet laikui bėgant susidarė grupelės. Mes keliaudavome su keliais brazilais ir keliais mainų studentais. Baruose arba klubuose susirinkdavo tiek mainų studentų, tiek brazilų. Kartais po darbo eidavome į barą su rezidentais ir gydytoju, būdavo labai smagu. Taip ir prasėdedavom iki vidurnakčio. Taip pat su kolegomis darėme BBQ, visi labai draugiški, nuostabūs žmonės.
Dar norėčiau paminėti BEACH projektą. Tai mainų studentų susitikimas kažkuriame Brazilijos mieste, aš buvau Rio de Janeiro miesto, mūsų buvo daugiau nei 20. Tai buvo geriausias savaitgalis
Brazilijoje ir gražiausias mano matytas miestas. Praleidau ten 4 dienas, dienomis lankydavome gražiausias miesto vietas, vakarais lėkdavome į barą arba į kokį koncertą ar klubą, prieš išvažiuojant spėjome pasimėgauti jūra, paplūdimiu ir nuostabiu oru (mirkau vandenyje gal 3 valandas, bangos 2 metrai, taigi pasaka).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš viso skrydis kainavo apie 850 eurų, ieškojau pigiausio skrydžio iš Europa į Braziliją, taigi nusipirkau Royal Air Maroc skrydį iš Milano į Sao Paulo. Vilnius – Milanas – Vilnius skridau su Ryan Air, o Sao Paulo – Goiania – Sao Paulo – per vietines oro linijas. Bandžiau rasti pigiausią variantą, susitaupė gal kokie 100 eurų. Šiaip buvau patenkintas Royal Air Maroc, prisiskaičiau blogų atsiliepimų, tačiau viskas buvo gerai: skrendant į priekį lėktuvas buvo pustuštis, lėktuvai dideli, net nesijaučia, kad skrendi. Keliavau tik su kelionine kuprine. Iš oro uosto manęs atvažiavo pasiimti.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tai tiek. Jeigu kam įdomu ar kas nors norės važiuoti į Braziliją ir iškils klausimų, visada galite man parašyti – papasakosiu, padėsiu.

 

Agnė
Profesiniai mainai
Marilija, 2015 m. liepa
FAMENA

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Turbūt visų pirma reikėtų nepamiršti, kad Brazilijoje tuo metu yra žiema ir liepa ten laikomas šalčiausiu mėnesiu. Nors viskas priklauso nuo miesto lokalizacijos, jei apsistosite šiauriau, tai tos „žiemos“ net nepajusite. Aš buvau Marilios mieste, kuris yra žemyninėje dalyje, maždaug per vidurį, todėl temperatūra ten būna šiek tiek žemesnė. Pirmą savaitę lijo ir buvo apie 17-20°C, o po to jau normaliai – 25-30°C. Tikrai verta pamatyt Iguassu Falls, ten galima vykti autobusu (per naktį, apie 9 val. – apie 130 Real’ų į vieną pusę). Autobusai tikrai gera transporto priemonė, važiuojant kažkur iš Marilijos, kaina nedidelė, galima vykti per naktį, sutaupant dienos laiką, plius labai patogūs. Patys žmonės labai draugiški, viskas puiku.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau Neurochirurgijos skyriuje. Ligoninėje, kurioje aš buvau, visos chirurginės operacijos vykdavo tame pačiame aukšte, todėl realiai galėjau matyt visas operacijas. Kiti studentai, atlikę praktiką Anesteziologijos skyriuje, irgi buvo tame pačiame korpuse. Mano ligoninėje tikrai ne visi gydytojai kalbėjo angliškai, ypač vyresni profesoriai, bet su rezidentais susikalbėjau be problemų. Gydytojai labai draugiški, viską, ko paklausi, mielai paaiškina. Leido žiūrėt ir asistuot. Tik gana sunku gauti daug ką padaryti, nes yra nemažai vietinių rezidentų ir studentų, kurie taip pat nori gauti praktikos. Išvažiavau nemokėdama portugalų kalbos, tai diskusijų tarp gydytojų nesuprasdavau, bet kažkiek išversdavo.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Per  IFMSA profesinius mainus mes atvykome keturiese, visi atlikome praktiką toje pačioje ligoninėje. Kiekvienas iš mūsų buvo apgyvendintas skirtinguose studentų butuose ir realiai bent pusę laiko vietiniai studentai buvo išvykę (kadangi liepos pradžioje jie turi atostogas) – taigi gyvenome po vieną. Nieko su niekuo dalintis nereikėjo, sąlygos tikrai puikios. Kadangi gyvenome paralelinėse gatvelėse, tai susisiekimas irgi nebuvo sudėtingas. Ligoninė taip pat buvo visai čia pat, kitoje gatvės pusėje. Viskas buvo labai arti, nereikėjo naudotis viešuoju transportu. Išeinant kažkur vakare paveždavo studentai arba važiuodavome taxi.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo ligoninėj tris kartus per dieną, bet maistas nebuvo labai skanus, daugiau mažiau tas pats asortimentas kiekvieną dieną pietums ir vakarienei, todėl gana dažnai vakarienę praleisdavome.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa vadinasi “BEACH project”, registracija į ją buvo paskelbta maždaug mėnesiui likus iki išvykimo. Kiekvieną iš 4 savaitgalių buvo sugalvota trijų dienų socialinė programa viename iš Brazilijos miestų (Rio de Žaneire, San Paule, Resifėje ir pan.). Vietų skaičius buvo ribojamas, garantuojama nakvynė ir pilna programa, kaina apie 90 eurų, tačiau čia neįtraukta kelionė (kaip ten nusigausi iš savo miesto turi sugalvoti pats – nuo to priklausys ir kaina). Manau, kad toks sumanymas tikrai puikus, nes gali susipažint su daugiau mainų studentų, ypač kai skirtinguose miestuose buvom tik po 4-5.
Aš šią programą praleidau, nes nuvykimas iš Marilijos nėra pats patogiausias ir pigiausias. Su studentais mano mieste susigalvojome, kur vykti kiekvieną savaitgalį atskirai.
Pačioje Marilijoje labai organizuotos socialinės programos nebuvo, dažniausiai išeidavom kažkur į barus ar kavines. Savaitgalius, kaip minėjau, planavomės patys (buvome prie Iguazu krioklio, Paratyje, Rio de Žaneire). Manau, visos išvykos priklauso nuo miesto, į kurį patenki, nes atstumai Brazilijoje net iki artimų objektų pakankamai dideli.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Aš atvykau į Rio de Žaneirą ir po poros dienų skridau į Mariliją (vienas persėdimas Campina Grande oro uoste). Kadangi Marilijos lokalizacija nėra pati palankiausia keliavimui (tiesioginis skrydis tik į Campina Grande oro uostą; autobusu į San Paulą užtrunka apie 6 valandas ir panašiai), tai sunku pasakyti, kuris atvykimo variantas yra pats geriausias. Svarbiausia yra mokėti bent kažkiek portugalų kalbą, nes dažnai autobusų stotyse autobusų vairuotojai nekalba angliškai (tušinukas ir lapelis irgi padeda). Vietiniai studentai pasitinka atvykusius, be to, gyventojai taip pat padeda, jei tik moka angliškai.

 

 

Ieva
Profesiniai mainai
Teresina, 2015 m. liepa
Universidade Federal do Piauí (UFPI)

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas nedidelis, bet labai nesaugus. Be to, tai karščiausias miestas brazilijoje, visą laiką po praktikos praleisdavome prie baseino mano arba kitų mainų studentų namuose. “Pool party” kiekvieną dieną. Kartais eidavome į barą ar šiaip į kokią kavinę. Aplinkui miestą yra krioklių, laisvu metu važiuodavom iki jų. O važiuojant 4 valandas su mašina galima pasiekti dykumą su ežerais kopose. Labai gražu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau OB/GYN skyriuje. Gavau itin daug praktikos. Leido ne tik asistuoti cezariuose, bet ir pačiai prapjauti bei užsiųti pjūvį. Taip pati leido priimti natūralius gimdymus, siųti makštis ir šiaip “daktarauti”.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau šeimoje, turėjau savo kambarį, vonią. Virtuve dalinausi su šeima, kuri turejo tarnaitę, ji paruošdavo valgyti ir sutvarkydavo visus namus (tarp jų ir mano kambarį). Į universitetą mane nuveždavo mergina, pas kurią gyvenau. Užtrukdavo apie 15 minučių.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo suteiktas tiek ligoninėje, tiek šeimoje. Brazilijoje tenka priprasti prie ryžiu, pupelių ir vištienos.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo suorganizuota tik savaitgaliams. Už ją reikėjo mokėti. Keliavome po visą šalį, kiekvieną savaitgalį vis į kitą miestą (Recife, Balem, Rio de Janeiro ir Sao Paulo). Savaitės dienomis ją susiorganizuodavome savarankiškai su kitais mainų studentais.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu. Pirmiausiai skridau i Peru, o veliau į Centrine ameriką, o ne atgal, todėl bilietų kainos skrendant tiesiai į Braziliją negaliu pasakyti. Manau kažkas apie 1000 eurų gal. Dar priklauso ar pačioje Brazilijoje daug keliauji ar ne. Vietiniai skrydžiai ten gana brangūs. 100-200 eurų kainuoja skristi “roundtrip’u” iš vieno miesto į kitą. Atvykus vietiniai studentai pasitiko, šeima, pas kurią gyvenau buvo nuostabi.

 

Benediktas
Pofesiniai mainai
Catanduva, 2014 m. liepa
Hospital Padre Albino

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Tai buvo pirma mano kelionė į kitą žemyną, todėl buvo labai įdomu pažinti kitame pasaulio krašte gyvenančius žmones. Brazilai labai draugiški žmonės, stengiasi padėti, nors ir nekalba angliškai. Aišku nereikia vaikščioti pavojingais rajonais, bet tas stereotipas, kad Brazilijoje labai nesaugu, man kažkaip įtakos nepadarė ir nuomonės po kelionės nepakeičiau. Džiaugiuosi, kad patekau į nedidelį ir ne turistinį miestą – Catanduva, nes galėjau pažinti kultūrą, brazilų gyvenimą, kasdienybę iš arti. Mieste, kuriame buvau, retai būna užsieniečių, todėl buvo iššūkis bendrauti, kai daugelis nekalba angliškai, bet tai buvo dar viena puiki patirtis.
Įspūdžiai apie praktiką:
Buvo tikrai įdomu pažinti Brazilijos sveikatos apsaugos sistemą, lankytis ligoninėje, skyriuose, operacinėse. Teko lankytis įvairiuose skyriuose, bet daugiausia buvau bendrosios chirurgijos, o praktikos pabaigoje – plastinės chirurgijos skyriuose. Gaila, tačiau galėjau tik stebėti operacijas, nes dauguma chirurgų nekalbėjo angliškai, o tai sudarė sunkumų.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau vieno studento bute kartu su studentu iš Turkijos, turėjau savo kambarį, butas buvo 8 minutės kelio pėsčiomis nuo ligoninės, todėl negalėjau tikėtis, kad bus geriau. Viskas buvo paruošta, buto savininkas paliko maisto, svarbiausių priemonių ir net šlepetes, todėl viskas buvo tikrai 10 balų.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maisto paliko tikrai nemažai bute, todėl galėjome gamintis maistą namuose. Taip pat ligoninėje galėdavau pietauti valgykloje, bet dažnai nepavykdavo spėti, nes buvo tam tikras laikas pietums, bet dėl to problemų nekildavo. Kalbant apie maistą, tai jis panašus kaip ir pas mus, todėl kažko ypatingo nebūdavo.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialine programa esu labai patenkintas, nes vietiniai tikrai kviesdavo į vakarėlius, restoranus pavakaroti ar tiesiog į barą išgerti alaus. Labai džiaugiuosi, kad šiais metais IFMSA Brazilijoje pradėjo vykdyti BEACH project, tai yra savaitgalio išvykos į gražiausius Brazilijos miestus visiems atvykusiems studentams gera kaina. Su šia programa aplankiau Rio de Janeirą ir Sao Paulą. Vietiniai studentai parodė gražiausias vietas, nuvedė į geriausius klubus, papasakojo tai, ko nepapasakotų gidas. Be to susitikome su medicinos studentais iš viso pasaulio, tai tikrai įdomi patirtis ir, žinoma, nauji kontaktai.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iki Sao Paulo keliavau lėktuvu, pavyko rasti gana patogų ir pigų skrydį, naktį praleidau Stambule, todėl viskas buvo super. Iš Sao Paulo iki miesto teko 7 val., keliauti autobusu, bet viską paaiškino vietiniai, todėl viską pavyko greitai rasti. Prieš keliaujant buvo tikrai ramu, nes žinojau, kur ir kaip teks važiuoti. Aišku kelionė ilga, bet visgi Brazilija tolima šalis.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tai buvo tikrai kol kas geriausia kelionė mano gyvenime: daugybė naujos patirties, kitas pasaulio kraštas, įdomūs žmonės, kita kultūra, šiek tiek kitas požiūris į mediciną. Kiekvienam siūlyčiau vykti į mainus ir, žinoma, aplankyti Braziliją, nes Rio de Janeiras man tapo gražiausiu miestu, kuriame teko lankytis.

 

Ugnė
Profesiniai mainai
Marilia, 2014 m. liepa
Hospital das Clinicas de Marilia/Famema

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Patys puikiausiai įspūdžiai – žmonės Brazilijoje labai draugiški, visuomet pasiruošę padėti. Šalis milžiniška ir nuostabaus grožio. Tikrai rekomenduočiau nuvykti kiekvienam. Tačiau, tuo pačiu metu, šalis ir pavojinga, labai svarbu mokėti portugalų ar ispanų kalbą, nes angliškai šneka tik vienetai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktika ligoninėje labai džiaugiuosi. Tai, kiek iš praktikos išsineši priklausė tik nuo tavęs pačio – tutoriaus neturėjome, todėl reikėjo patiems ieškotis veiklos, angliškai kalbančių gydytojų. Tačiau visas personalas buvo be galo draugiškas, visi pasiruošę padėti, paaiškinti. Brazilijoje įgijau labai daug praktikos.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Buvau apgyvendinta rezidento bute priešais ligoninę. Tai buvo labai patogi vieta. Miestelis, kuriame atlikau praktiką buvo nedidelis, todėl iki miesto centro buvo galima nueiti pėsčiomis.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Gavome maitinimą tris kartus per dieną, maistas buvo skanus ir sveikas, tačiau pritrūko įvairovės.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa neprilygsta lietuviškajai – šiokiadieniais susibendravę su vietiniais studentais keliaudavome į miestą. O savaitgaliais patys organizavome keliones.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė iki vietos buvo labai ilga – kelyje praleidau dvi paras. Didžiausias iššūkis buvo San Paule iš oro uosto nuvykti į autobusų stotį ir ten susirasti autobusą važiuojantį į Marilia. Labai svarbu suprasti, kad visos kelionės metu gali nesutikti nei vieno žmogaus, suprantančio anglų kalbą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Nusprendęs važiuoti į Braziliją negali žinoti kokiame mieste gausi praktiką, todėl turi būti pasiruošęs mėnesį praleisti mažame miestelyje, nuo kurio iki bet kur teks važiuoti mažiausiai aštuonias valandas. Brazilija labai didelė šalis, todėl po praktikos pasilikti porai savaičių yra visai nedaug. Taip pat kainos Brazilijoje nėra tokios mažos, kaip gali atrodyti pagalvojus apie Pietų Ameriką (Brazilija yra brangiausia Pietų Amerikos šalis).

 

Rūta
Profesiniai mainai
Maceio, 2013 m. liepa
Hospital Universitario Professor Alberto Antunes

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas labai gražus, turi vienus gražiausių paplūdimių visoje Brazilijoje. Gamta nuostabi. Pati šalis nėra labai saugi, todėl išeinant reikia tureti omenyje, kad nereikia nešiotis daug pinigų, nerodyti viešumoje savo telefono ar kameros. Naktį vienam nevaikščioti, geriausia – išsikviesti taksi. Patys brazilai – labai nuoširdūs ir draugiški žmonės, visada pasiruošę padėti.
Įspūdžiai apie praktiką:

Praktiką vertinu gerai, nes Brazilijoje jos tikrai gauni. Kitaip nei Europoje, ten jau penkto ir šešto kurso studentai ligoninėje dirba daktarų darbą, jie praktiškai sugeba atlikti daug daugiau nei europiečiai. Jeigu norisi gauti medicininės praktikos – Brazilija tam puiki vieta.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą 
ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau pas medicinos studentes nuomuojamame bute. Butas buvo labai geras, tikrai nieko netrūko. Ant stogo buvo baseinas, sporto salė. Tiesa – duše maudytis reikėjo po šaltu vandeniu.
Įspūdžiai apie maitinimą:

Kadangi studentės, pas kurias gyvenau, labai daug mokėsi, jos maisto negamino arba gamino retai ir pačios nelabai valgė, todėl maistu dažniausiai teko rūpintis pačiai.
Įspūdžiai apie socialinę programą:

Liepos mėnuo studentams buvo egzaminų metas, todėl visi labai daug mokėsi ir socialine programa nebuvo pasirūpinta.
Įspūdžiai apie kelionę
 iki vietos:
Į Maceio skridome su trimis persėdimais. Skridome iš Varšuvos į Frankurtą, tada į Rio de Janeirą, o tada į Maceio. Atvykus oro uoste mus pasitiko studentės, pas kurias ir gyvenome. Tiesa, oro uoste teko laukti porą valandų, nes vyko protestas ir buvo užblokuoti keliai.

 

Urtė
Profesiniai mainai
Santos, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Vieno mėnesio pažinti milžinišką ir įvairiaspalvę Braziliją tikrai per maža. Tačiau tiek užteks parsivežti troškimą ten sugrįžti. Kalbant konkrečiau: saugumas – patartina nevaikščioti apsikarsčius auksais ar nešiotis „per daug“ pinigų. Nereikia panikuoti, tiesiog būti apdairiems ir protauti. Santos – tai uostamiestis. Yra paplūdimys, brazilai mielai aprodo ir parodo įdomesnes vietas, tačiau tai nėra ypatingai gražus miestas – urbanistinis, ne itin švarus, tačiau viskas yra pakankamai arti. Portugalų kalbą mokėti yra pravartu nežiūrint to, kad dauguma studentų brazilų šneka angliškai. Važiuojant į ši miestą skiepytis nuo geltonojo drugio nebūtina (konsultavausi skiepų kabinete), nebent ketinate toliau pakeliauti – link Amazonės ar panašiai. Rugpjūtis Brazilijoje yra žiema, tačiau maudytis pilnai galima (oro temperatūra apie 24 laipsniai), be to tai reiškia, kad brazilams mokslo metai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Pasirinkau bendrosios chirurgijos skyrių. Ligoninė Guilherme Alvaro nėra labai aukšto lygio, tačiau galima pamatyti įdomių atvejų plius daktarai labai geranoriški studentų atžvilgiu. 5 ir 6 kursas Brazilijoje – internatūra, tad studentai asistuoja operacijose, todėl arba jie, arba chirurgai paaiškina operacijos eigą. Taip būna ne visada, nes ne visi vyresnio amžiaus šneka angliškai.  Jeigu esi labai motyvuotas ir reiški susidomėjimą –  siūti ar kitaip prisidėti tikrai leistų. Šiaip ar taip portugalų kalbos žinios nepamaišytų, ypač jei sumastytumėte rinktis terapinę specialybę mainams – va tada tai būtų sudėtingiau komunikuoti. Brazilai, kurie buvo ir nebuvo už mus (mainų studentus) atsakingi – draugiški, aktyvūs, linksmi žmonės ir tikrai neleido nuobodžiauti.

 

Milda
Profesiniai mainai
Fortaleza, 2011 m. liepa

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Beveik visada – saulėta, temperatūra – apie 30 laipsnių, žmonės yra labai draugiški, bet mieste nėra labai saugu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau neurologijos skyriuje. Ne visi gydytojai kalbėjo angliškai, bet, kurie kalbėjo, labai mielai viską paaiškino. Pacientai niekada nekalba angliškai, tad, vykstant į Braziliją, būtų labai gerai mokėti portugališkai. Skyriuje atlikdavau bendrąją ir neurologinę apžiūrą.

 

Ieva
Profesiniai mainai
Teresina (Piaui), 2011 m. liepa

Įspūdžiai apie miestą:
Tai pats karščiausias miestas Brazilijoje (kadangi buvau ten žiemą, tai tik apie 30 laispsnių šilumos). Jame gyvena beveik milijonas gyventojų. Negražus miestas, kuriame nėra lankytimų vietų. Net patys brazilai stengiasi aplenkti šį miestą, todėl ir mainų studentai jo nesirenka, o mus visus paskyrė į šį miestą, nes „nebebuvo vietos kitur“. Žmonės smalsūs ir svetingi, be galo svetingi, kad ir kur eitum, visur gali jaustis lyg namie, laukiamas. Tik ten niekas nekalba angliškai.
Įspūdžiai apie praktiką:
Buvau kardiologijos skyriuje. Ten buvo tik keletas pacientų, tad veiklos nebuvo daug. Tris kartus per savaitę ėjom į ambulatorinį skyrių,o po pietų matavome pacientams kraujospūdžius. Būtų buvę liūdna, jei būčiau buvus tik šiame skyriuje. Tačiau susipažinau su studentais, gydytojais iš kitų skyrių ir mano praktika tapo įvairiapusė ir labai gera: kateterizavimas, operacijos, intubacijos, gimdymai! Tropinių ligų ligoninėje buvo tokių atvejai, apie kuriuos tik vadovėliuose teko skaityti. Praktika iš tiesų pranoko lūkesčius! Tik vienas minusas, jog ten niekas nekalba angliškai (ypač pacientai), gal tik vienas kitas gydytojas ar studentas. Tad labai greitai teko bent šiek tiek pramokt portugališkai, kad būtų galima gauti elementarią informaciją.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau brazilų šeimoje. Jau nuo pirmos dienos jaučiaus kaip namie. Jie buvo nuostabūs, mylėjo kaip savo vaiką. Labai rūpinosi. Tik dukros kalbėjo angliškai,o tėvai ir tarnaitė – tik portugališkai ir jie norėjo vis bendrauti, tad su žodynais bandėme susišnekėti. Po kurio laiko pradėjau paprastučius sakinius sudėlioti.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maistas fantastiškas. Jų namus tvarko ir maistą gamina tarnaitė, tad maistas buvo nepaprastai skanus!
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Kelionė truko 2 mėnesius. Bilietai pirmyn atgal kainavo apie 2500Lt. Brazilija nėra pigi šalis keliauti, manau, jog vien dėl atstumų. Tad išleidau daug, bet buvo verta! Įspūdžiai ir patirtis liks visam gyvenimui. Įsimylėjau šalį, žmones, kultūrą, muziką, netgi „bardaką“, vėlavimą.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Pati geriausia praktika, kelionė, patirtis!

 

Brigita
Profesiniai mainai
Curitiba, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste turėjau naudotis autobusais, kurie buvo pakankamai brangūs. Vienas įsėdimas kainavo apie 3,50 Lt.
Įspūdžiai apie praktiką:
Akušerijos – ginekologijos skyrius. Turėjo prižiūrėti vienas atsakingas gydytojas, tačiau jis išvažiavo atostogauti ir mes gavome kelis kitus gydytojus, kurie mus ir prižiūrėjo. Buvome 3 studentai: aš iš Lietuvos ir dvi studentės iš Ispanijos. Prieš atvykdama į projektą, gavau informaciją, kad turėsime į ligoninę eiti tris kartus per savaitę iki 12val. Tačiau prasidėjus projektui, turėjome eiti kiekvieną dieną ir būti ligoninėje ilgiau nei iki 12 val. Grafikas nuolat keisdavosi, tai taip ir nesupratau, kur ir iki kiek mes turime būti ligoninėje. Dažniausiai teko tik stebėti iš šalies operacijas ir kitus tyrimus, kartais leisdavo patiems apčiuoti, perkutuoti, apžiūrėti ligonį. Kai kurie gydytojai daug šnekėjo ir pasakojo apie įvairias ligas, daug parodydavo, tik, deja, portugalų kalba, kurios aš nemokėjau… O viskas kaip ir turėjo vykti angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenimo sąlygos tai tikrai buvo labai geros. Gyvenau dideliame name, turėjau atskirą kambarį su atskiru tualetu ir dušu, dideliu balkonu ir geru vaizdu pro jį. Gyvenau ramiame gražiame nuosavų namų rajone. Taigi visam apgyvendinimui galėčiau rašyti 10.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas buvo tik šeimoje, tiksliau galėjau pasiimti viską, ką norėjau iš šaldytuvo. Niekas normalių pusryčių, pietų ar vakarienės neruošdavo, turėdavau kažką pati susimeitrauti iš esamų produktų. Jų šaldytuve nebuvo labai gausiai (pagrinde tik daržovės, o mėsos, sūrio ar kažko panašaus aš ten neradau) ar bent jau ne mano skonio. Taigi į pabaigą pradėjau pati pirktis savo maistą ir kažką gamintis, nes daržovinis maistas pusryčiams, pietums ir vakarienei nelabai viliojančiai atrodė. Pietus dažniausiai valgydavau ligoninėje ar šalia jos. Rinkdavausi bufetinį tipą (panašiai kaip švediškas stalas, sumoki ir gali dėtis kiek nori arba pagal svorį kainą skaičiuoja), kuris buvo nebrangus palyginus su kavinėm ar kitomis maitinimosi įstaigomis. Šiaip viskas ten brangiau, taip pat ir maistas, bet tie bufetėliai buvo netokie ir brangūs. Kažko labai neskanaus ar labai skanaus ir neįprasto ten neradau, galbūt nesu tokia išranki, o maistas nelabai daug ir skyrėsi nuo Lietuvoje esančio.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau autobusu ir lėktuvu. Iš viso turėjau 4 persėdimus pirmyn ir 4 persėdimus atgal. Kelionė buvo gan ilga, su visais lėktuvų ir autobusų laukimais užtrukau apie 3 dienas. Skridau iš Varšuvos ir sumokėjau 2750 Lt, o už autobusą iki Varšuvos sumokėjau 100 Lt. Tai, sakyčiau, dar labai pigus variantas pasitaikė.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Labai patarčiau važiuojantiems į Braziliją bent kiek pramokti portugalų kalbą, nes dauguma žmonių anglų apskritai nesupranta ir ligoninėje yra pakankamai sudėtinga bendrauti. Dar neišvykus būtų gerai tiksliai išsiaiškinti kaip viskas vyks, nes, mano atveju, viskas buvo labai blogai organizuota – ligoninėje mums pareiškė, kad mūsų iš viso nelaukė ir nieko nežinojo apie mus. Reikėtų apsišarvuoti kantrybe, nes niekas, kas ten vyko, nebūdavo laiku ir niekas per daug neskubėdavo. Tik priešpiečiai būdavo laiku. Būdavo pasako, jog operacija prasidės po valandos, nors geriausiu atveju prasidėdavo po trijų valandų ar išvis mes jos nesulaukdavome. Šiaip visi žmonės, su kuriais mes dirbome buvo tikrai draugiški, stengėsi būti paslaugūs ir daug papasakoti, nors ir nemokėjo anglų kalbos. Tačiau kontaktinis asmuo, kuris ir buvo už viską atsakingas, nesugebėjo nieko gerai suorganizuoti, ar galima sakyti pradingo ir paliko viską likimo valiai.

 

Giedrė
Profesiniai mainai
Vitoria, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Mieste populiarūs autobusai, nuolatinio mėnesiui nėra, tad tekdavo susimokėti kiekvieną kartą važiuojant, kaina ~3-4Lt.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau plastinės chirurgijos skyriuje. Oficialiai ligoninėje reikėjo būti 6h per dieną, viena darbo diena per savaitę laisva, kiekvieną dieną gauni šštampą, kad dalyvavai praktikoje. Realiai – niekas tavo ligoninėje praleistų valandų ar dienų neskaičiuoja, iššeini kada nori, kartais iššvis nebūdavo operacijų. Gydytojai labai draugišški, tik jiems sunkoka su anglų kalba, man priskirtas gydytojas beveik nekalbėjo anglišškai. Norint, galima gauti daug praktikos, leidžiama asistuoti per operacijas, atlikti mini operacijas, pavyzdžiui, skin cancer. Nereikėjo nei chalato, nei avalynės, duodavo visą reikalingą chirurginę aprangą.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą:
Gyvenome dviese, pas studentę bute. Tvarkinga, ššvaru, buvo duota patalynė. Naudojausi jos kompiuteriu, galima buvo eiti į ligoninės kompiuteriu klase. Ne viskas gali tikti brazilišškoms rozetėms.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Maitinimas ligoninėje (pusryčiai, pietūs) nelabai patiko, tad eidavau užkasti ligoninės teritorijoje esančioje kavinėje. Studentė, pas kurią gyvenau, taip pat nupirkdavo maisto. Maistas kiek brangesnis nei Lietuvoje.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu Kaunas-Londonas-Brazilija, su persėdimu Meksikoje, skrydis Londonas-Brazilija kainavo 1800 Lt (į abi puses).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Socialinė programa buvo kukli: susipažinimo vakarėlis, nacionalinio maisto ir gėrimų vakaras (patariu vežtis „Žalios devynerios“), turas po miestą. Savarankišškai keliavau į Rio de Janeiro. Brazilija iššties didžiulė ššalis, tad ketinantiems daug keliauti reiktų pamirššti apie transportą autobusu ir pirkti kelių skrydžių pasą, kas nėra pigu. ŠŠiaip žmones ypatingai malonūs, linksmi ir draugišški, žišnokite bent kelis portugališškus žodžius ir nuvažiavę į Braziliją susirasite draugų visam gyvenimui.

Rūta
Moksliniai mainai
Rio de Žaneiras, 2015 m. liepa
UFRJ

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Miestas gražus, įvairiapusiškas, bet labai didelis. Universitetas buvo saloje, o kadangi gyvenau tolesniame Rio de Žaneiro rajone (vadinasi Japerapagua – Vila Valquere) universitetą nuo namų pasiekti trukdavo apie pusantros valandos autobusu. Centrinius turistinius objektus – dar ilgiau, tad tam reikia psichologiškai nusiteikti. Autobuso bilietas 2 valandoms kainuoja 3 realus (~3lt), tik reikia nusipirkti specialią kortelę (paprašyti cp). Kitas miesto aspektas – pavojingumas. Favelos išsidėstę visur, o jose, net saugiose, dažni susišaudymai. Buvau vienoje faveloje su turistine grupe (Favela Rosinha) ir girdėjome šaudant. Tad reikia būti ypač atsargiam. Temsta labai anksti – 7 val. liepos mėnesį jau visai tamsu, o kai tamsu – pavojinga. Nuo kokių 9-10 val. vakaro patartina važiuoti taxi. Man asmeniškai nekilo problemų, bet iš merginos, pas kurią gyvenau, pavogė telefoną. Girdėjau daug baisių istorijų, tad tikrai reikia galvoti, kur eini ir ką nešiesi. Vietiniai telefonų gatvėse nenaudoja… Po praktikos labai daug keliavau – apžiūrėjau visus Rio de Žaneiro turistinius ir ne tik objektus. Labai patariu nuvykus aplankyti Tijuką mišką, paplūdimius, esančius toliau nuo turistinių vietų, jei pavyktų – Parati arba Cabo Frio. Taip pat buvau nuvykusi į Recife su Brazilų organizuojama socialine programa „Beach Project“, ten matėme daug paplūdimių, žymių savo ryklių ir vakarėlių gausa. Tikrai smagu buvo pamatyti kitus studentus iš viso pasaulio. Dar buvau San Paule, jis didelio įspūdžio nepaliko. Taip pat buvau prie Iguazu krioklių – juos privalu pamatyti, o iš Rio de Žaneiro bilietai visai nebrangūs. Įspūdis liks visam gyvenimui. Kainos Rio de Žaneire skiraisi pagal rajonus. Copa Cabanoje ar Ipanemoje kavinėje pavalgysite už 50 realų (~50lt), bet tolesniuose rajonuose ar universitete, kainos visai tokios pat ar net mažesnės nei Lietuvoje. Kava kainuoja 1 realą, sultys – 3-4 realus, milžiniški avokadai – 6 realus. Kavinių daug ir įvairių, bet man patiko tos, kur moki už tai, kiek gramų maisto įsidedi – tokiu būdu gali visko paragauti. Įėjimai į naktinius klubus brangūs – merginoms 50 realų, vaikinams gali būti ir 100 realų. Bendras įspūdis – labai graži ir milžiniška šalis, kur susimaišiusios įvairiausios kultūros ir skoniai, yra pavojų ir nelygybės, bet labai stirprūs bendravimo, šeimos, draugystės ryšiai. Tobulas maistas. Mėnesio užteko tik Rio de Žaneirui pamatyti. Tikrai ten sugrįšiu.
Įspūdžiai apie praktiką:
Atlikau mokslinę praktiką biomedicinos laboratorijoje projekte „New Adenosine AZA and A3 receptor agonist designed for the treatment of pulmonary arterial hypertension and chronic rheumatoid disease“. Paprasčiau tariant, ši laboratorija tiria cukrinio diabeto poveikį organizmui. Joje tiriamas naujų vaistų poveikis kardiovaskulinei, kvėpavimo sistemoms, uždegiminiam atsakui. Dirbau su pelėmis, atlikau eksperimentus, kur tyriau tam tikrų vaistų poveikį sedacijai, skausmui, uždegimui. Praktika prasidėdavo 9 valandą ir būdavau laboratorijoje apie 6 valandas. Kartais ilgiau. Laboratorijos darbuotojai labai šaunūs, svarbu nebijoti kalbinti ir bendrauti su jais, klausti visko, kas neaišku, nes tokiu būdu man buvo leista išbandyti viską – nuo gyvūnų skrodimo stebėjimo iki praktikavimosi tai daryti. Turėjau už mane atsakingą laborantą, kuris man labai padėjo. Praktika buvo labai naudinga ir tokia, kokios Lietuvoje negalėčiau gauti.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau šeimoje, kuri buvo labai draugiška ir manimi ypatingai rūpinosi. Turėjau savo kambarį ir galėjau naudotis viskuo. Kai kurie studentai irgi gyveno šeimose, kiti – bendrabutyje. Buvome labai toli vienas nuo kito, tad retai susitikdavome. Iš viso mokslinių mainų studentų iš UFRJ liepą Rio de Žaneire buvo 6. Savo gyvenimo sąlygas vertinu puikiai, vienintelis minusas – tolimas atstumas nuo universiteto ir miesto centro.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Namie galėjau valgyti viską, ką norėjau. Universitete yra valgykla, kur 3 patiekalų pietūs kainuoja 2 realus (~2lt). Dienpinigių negavau. Maistas Brazilijoje labai skanus, ten valgoma labai daug juodųjų pupelių ir mėsos, taip pat vaisių. Visi geria sultis ir kavą ir valgo daug kondensuoto pieno.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Labai nepatiko tai, kad socialinės programos nebuvo. CP mačiau išvis tik vieną kartą. Daugeliui brazilų buvo egzaminai ar atostogos, tad jie išvyko. Jei ne mergina, pas kurią gyvenau, su kitais mainų studentais mes net nebūtume susipažinę. Po to iš esmės ir bendravome tarpusavyje, o brazilams nebuvom įdomūs. Tad jei vyksite į Braziliją, turėkite galvoje, kad teks būti labai iniciatyviems ir viską organizuotis patiems. Tiesą sakant, netgi buvo labai sunku gauti sertifikatus, jų laukėme 2 dienas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau Lufthanza lėktuvu, kelionė labai patogi. Kaina Vilnius- Frankurtas-Rio de Žaneiras ir atgal – 1042,09 €. Mane iškart pasitiko mergina, pas kurią gyvenau.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Tikrai verta aplankyti Rio de Žaneirą. Jei galėčiau, kelionę pakartočiau. Svarbu prisiminti, kad ten iš tiesų gali būti pavojinga, kad brazilai atsipūtę ir viskas vyksta lėtai. Žinokit, kad jie geri žmonės ir reikia nebijoti bendrauti, klausti ir prašyti. Viskas labai patiko. Rekomenduoju.

Rūta
Moksliniai mainai
Sao Jose de Rio Preto, 2014 m. liepa
Hospital de Base

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Geri. Galbūt man ne visai pasisekė su oru. Žmonės labai draugiški ir paslaugūs, tiesa, angliškai kalba sunkiai, ir tai sukelia nepatogumų.
Įspūdžiai apie praktiką:
Nelabai gerai organizuota. Tiesa, pirmą savaitę, kai buvau su kitais studentais, situacija buvo geresnė. Taip pat nelabai buvo žmonių, kalbančių angliškai.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Įspūdžiai geri, neturiu kuo pasiskųsti.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Pietūs būdavo ligoninės valgykloje. Tam tikras specifinis vietinis maistas nebuvo skanus, bet bendrai  vertinant – viskas gerai.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinę programą turėjome organizuotis patys.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Žmogus, kuris turėjo mane pasiimti iš oro uosto supainiojo datas. Taigi susiskambinau su CP ir po pusvalandžio atvažiavo ir pasiėmė kitas.