Armėnija – LiMSA

Armėnija

Aistė
Profesiniai
mainai
Jerevanas, 2016 m. liepa
I
Respublikinė ligoninė; Heratzi ligoninių kompleksas

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Armėnijoje tikrai nėra brangu keliauti, o jos miestuose paieškojus galima rasti visko. Maistas be galo įvairus ir nebrangus. Pagrindiniai stebėjimo objektai – vienuolynai, bažnyčios ir įspūdingi kalnai.
Įspūdžiai
apie praktiką:
Žmonės be proto malonūs, paslaugūs, mandagūs ir net džiaugiasi tave matydami. Anglų kalba nėra pats stipriausias jų bruožas, mokantiems rusų kalbą bus daug lengviau. Verta apsilankyti Armėnijos-Amerijos moterų gerovės centre.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Personalas be galo draugiškas. Virtuvė užrakinama 23h, dušo kambarys yra bendras visam aukštui. Aukšte gyvena tik vienos lyties atstovai. Geras aspektas tas, kad turėjom kiemą, centrą, pasiekiamą ranka, tačiau, vakarėlių liūtams taisyklė, jog po 24h nebūsi įleistas į bendrabutį gali nepatikti.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Dienpinigių negaudavom, gaudavom pusryčius. Ligoninėje esanti kavinukė tiesiog nuostabi, pigi ir labai labai jauki.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinę programą puikiai organizavomės patys, nes armėnų studentams liepa yra užimtas metas.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Keliavau lėktuvu, skrydžiu Vilnius- Kijevas- Jerevanas. Mane pasitiko žmogus, tad problemų su orientacija mieste nebuvo. Labai verta turėti vietinę kortelę, kurią jus pasitinkantis žmogus ir padės jums įsigyti.
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Apsipirkti rekomenduoju didesniuose prekybos centruose, dėl pasirinkimo gausos ir kainų skirtumo. Patartina keliauti su vietiniais, kad gautumėt viską šiek tiek mažesnėmis kainomis.

Audra
Profesiniai mainai
Yerevan, 2015 m. liepa
N1 ligoninė

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Labiausiai sužavėjo žmonių šiltas bendravimas – per visą mėnesio laikotarpį nesutikau nė vieno pikto žmogaus. Visi, tiek kontaktiniai asmenys, tiek ligoninės personalas, tiek ir gatvėje sutikti praeiviai, padėdavo visais klausimais. Iš pradžių, po praktikos ilsėdavomės bendrabuty, nes mieste kažkur vaikščioti buvo per daug karšta, o vakare jau eidavom į miestą. Pačiame Yerevane siūlau būtinai pažiūrėti dainuojančius fontanus, apeiti visus parkus (ten jų labai daug), genocido, Paradjanovo muziejus, kaskadą, armėnų – gruzinų restoraną („Kavkazkaja plenica”). Suvenyrus apsimoka pirkti „Vernissage” turguje. Susisiekimas mieste – maršrutiniai autobusiukai (stoja visiškai prie pat bendrabučio ir važiuoja iki ligoninės (N1)). Daugelis jų buvo toj pačioj ligoninėj, tik dermatologai ir odontologai turėdavo važiuoti toliau. Už kiekvieną važiavimą, nepriklausomai iki kur važiuoji, reikia sumokėti vairuotojui į rankas 100 dramų (apie 20 euro centų), taxi mieste taip pat nėra brangus, tik reikia žiūrėti, kad būtų oficialūs, su taxometru ir iškart klausti, kiek kainuos nuvežimas iki tam tikros vietos.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau ginekologijos – akušerijos skyriuje. Oficialiai mano praktika trukdavo nuo 10h iki 14h, bet dažnai daugiau veiklos atsirasdavo tik nuo 11h, o norėdama sulaukti gimdymo/ cezario pjūvio ar kitos operacijos laukdavau ir iki 15-17h. Daugiausia stebėjau operacijas ir gimdymus, kurių metu leisdavo nukirpti virkštelę, o po gimdymo kartu apžiūrėti naujagimį. Teoriškai turėjau prižiūrintį gydytoją, bet ji dažnai būdavo užimta, todėl man viską aiškindavo ir mano praktiką koordinuodavo slaugės, kiti daktarai ir personalas (žodžiu, žmogus, kurio paprašydavau). Praktika buvo naudinga – išmokau, kaip leisti vaistus į raumenį ir į veną, kaip taisyklingai pertvarstyti po cezario pjūvio, kirpti virkštelę, ką ir kaip patikrinti po gimimo, intravaginalinės palpacijos. Klausiausi nevaisingų porų konsultacijų. Vienu aukštu aukščiau buvo ir neonatologijos skyrius, todėl turėjau galimybę stebėti darbą ir ten. Jeigu yra noro, galima tikrai daug ko išmokti, tereikia nebijoti bendrauti su personalu, rodyti iniciatyvą, kiekvienam žingsny prašyti, kad leistų kažką padaryti/padėti. Tam labai praverčia rusų kalbos žinios. Dar labai nustebino sterilizacijos nepaisymas operacinėse – į labai daug su sterilumu susijusių dalykų žiūrima pro pirštus. Be to, Armėnijoj personalas labai daug rūko (kartais net ir pačioje ligoninėje…).
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenau bendrabutyje. Armėnijoj Yerevan buvo vienintelis miestas, į kurį buvo galima atvažiuoti pagal mainų programą. Vieni studentai atvykdavo, kiti išvykdavo, bet vienu metu visada būdavo apie 10 studentų (bet su mumis ten pat gyveno ir vietiniai bei atvažiavę pagal kitą mainų programą studentai). Kambaryje gyvenom po du, kai kurie – po vieną, Buvo du vonios kambariai (juose po du dušus) vienam aukštui, taigi, eilės laukti niekada nereikėjo. Aukšte buvo virtuvėlė, bet niekas ja nesinaudojo, nes ten tik plyta, o puodų, keptuvių, indų nebuvo. Bet jos niekam ir nereikėjo, nes pusryčius ir pietus gaudavom, o vakarienę valgydavom mieste. Bendrabutis iš pažiūros buvo gana tvarkingas, nepaisant draugiškų tarakonų, kuriuos kelis kartus bandė išnaikinti (teko išvykti nakvoti kitur, bet tuo metu mums buvo suorganizuota socialinė programa). Dušai buvo primityvūs, bet pakankamai patogūs, tualetų dalis buvo be sėdynių, kartais galima rasti ir lygų čiužinį, be kalnelių ir duobių. Bendras kambario vaizdas buvo tvarkingas. Pirmam aukšte – „wi-fi” zona. Bendrabutis visą parą saugomas. Reikėdavo grįžti iki 00.00h arba 6h ryto. Ligoninę pasiekdavom maždaug per 30min. (pasirinkę dermatologiją, odontologai per valandą).
Įspūdžiai apie maitinimą:
Kaip minėjau, maitinimas buvo duodamas du kartus per dieną (pusryčiai ir pietūs) bendrabučio valgykloje. Pusryčiams gaudavome viešbučiams būdingą variantą: baltos duonos, sviesto, sūrio gabalėlį, abrikosų džemo, kažko panašaus į grietinės indelį ir virtą kiaušinį arba dešrelę. Norint pavalgyti tikrai užtekdavo. Pietums visada būdavo kažkas panašaus į šaltibarščius be burokėlių arba barščiai, antrą patiekalą galima būdavo pasirinkti iš kelių variantų. Be to, visada būdavo salotos ir pasirinktas gėrimas (sultys/ sprite/ cola/ fanta/ vanduo). Maistas ne visada būdavo pagamintas tą pačią dieną.
Įspūdžiai apie socialinę programą:
Socialinė programa buvo organizuojama kiekvieną savaitgalį, kartais (jei reikėdavo išvykti iš bendrabučio nakčiai) ir vidury savaitės). Taip pat po praktikos ekskursijos būdavo suorganizuojamos ir mūsų pageidavimu. Kontaktiniai asmenys buvo labai linksmi žmonės, visi labai susibendravom ir dažnai leisdavom laiką kartu. Jie dažnai vežiodavo mus savo mašinomis, kepdavo mums mėsą ant griliaus. Kalbant apie tolimesnes keliones, verta aplankyti Sevan’o ežerą (ir bažnyčią prie jo), Garni, Gerhard, Khor Virap, Echmiadzin, Tsaghkadzor (į šias vietas keliones mums organizavo mūsų CP). Kelionę į Tatev susiorganizavom patys (ten yra ilgiausiaskabamasis lynų kelias pasaulyje bei nuostabi gamta). Pakeliui iš Tatev būtina sustoti prie velnio tilto ir ten išsimaudyti. Taip pat patariu pakeliui užsukti į Noravank, viena seniausių Armėnijos bažnyčių. Patys, jei tik bus galimybė, būtinai organizuokitės kelionę į kalnus Aragats, pačiai neteko pabuvoti, bet visi labai rekomendavo nukeliauti į Karabach. Tai gana toli ir laikoma kaip atskira teritorija, ten reikia vizos (nebrangu), bet visi sakė, kad labai verta nuvažiuoti.
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Iš Vilniaus į Minską keliavau traukiniu (į Baltarusiją keliaujant reikia vizos). Paskui iš stoties važiavau į oro uostą, kuris gana toli nuo stoties (apie valanda kelio), bet yra specialus autobusas. Paskui iš Minsko skridau į Yerevaną. Iš pradžių turėjau bilietus iš Minsko skrydžiui į Maskvą, o iš Maskvos į Yerevaną (pigiausias mano rastas variantas). Dėl vizos skrendant į Maskvą man buvo pasakyta „Aeroflot” kompanijos, kad, jei nesikeičia Maskvoje terminalas, vizos nereikia, bet, skrendant iš Baltarusijos į Maskvą, pasirodo visada jos reikia. Tai sužinojusi, Minsko oro uoste pirkau naujus bilietus tiesiai į Yerevaną ateinančiai dienai. Kadangi man nebuvo leista be vizos skristi į Maskvą ir neatvykau į šį skrydį, automatiškai buvo anuliuoti mano atgaliniai bilietai (nes pirkau kaip bendrą bilietą pirmyn ir atgal, taigi patarimas – pirkti bilietus į priekį ir atgal atskirai). Jeigu ne problemos su viza ir nebūtų tekę paskutinę minutę pirkti naujų bilietų, kelionės kaina (pirmyn ir atgal) būtų apie 290 eurų, plius vizos į Baltarusiją ir Maskvą (skrendant tiesiai iš Minsko į Yerevaną reikia tik tranzitinės vizos į Baltarusiją).
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Patarčiau važiuoti liepos mėnesį, nes liepos 12 dieną būna labai smagi šventė – „Vartavar” (žmonės visame mieste pilstosi vandeniu).

Irma
Profesiniai mainai
Jerevanas, 2012 m. rugpjūtis

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Šalis įdomi, yra gražių vietų pakeliaut.  Pats Jerevanas man didelio įspūdžio nepaliko.
Įspūdžiai apie praktiką:
Praktiką atlikau kardiologijos skyriuje. Didžiąją laiko dalį mes, studentai, praleisdavom sėdėdami ir laukdami kol kas nors vyks. Gydytojai praktiškai nekalbėjo angliškai, todėl nelabai norėjo su mumis užsiimti. Rezidentai pradžioje bandė mus kažko pamokyt, bet jiems greit atsibodo ir likome vieni. Žodžiu, praktika nusivyliau.

Akvilė
Profesiniai mainai
Jerevanas, 2010 m.

Įspūdžiai apie šalį ir miestą:
Pagrindinė susisiekimo priemonė – mikroautobusai. Važiuoja nuo 7 valandos ryto iki 2 nakties. Kaina 20 eurocentų (100 duramų). Jų daug ir važiuoja dažnai. Pirmomis dienomis reikia daug pastangų norint išlipti stotelėje, nes, kol nepasakai frazės: „kangarum kagneq/bahik“, jie nesustoja ir į prašymus rusų kalba nereaguoja.
Įspūdžiai apie praktiką:
Traumatologijos – ortopedijos (vaikų/suaugusiųjų) skyrius. Buvo vienas kuruojantis daktaras, kuris puikiai kalbėjo angliškai, kiti daktarai pajėgūs bendrauti rusų kalba. Praleisdavau po aštuonias ir daugiau valandų per dieną, penkias dienas per savaitę, turėjau du naktinius budėjimus. Viskas priklauso nuo studento iniciatyvos ir apsisprendimo, ką nori išmokti, pamatyti, sužinoti. Nėra griežtų reikalavimų, nurodymų ir t.t. Visi daktarai su manimi dirbo labai nuoširdžiai, jaučiausi, kaip jų kolektyvo narė, kuri kartu dirba jau daug metų, visur ėjau lygiom teisėm, asistavau operacijose, rišau žaizdas, atlikinėjau kitas smulkias procedūras (pvz. siūlų išėmimai). Situacija traumų skyriuje – -10 metų nei Lietuvoje. Visa įranga pasenusi ir greičiausiai gauta iš labdaros jau apdaužyta ir pagyvenusi. Nepaisant techninių nesklandumų, vyrai dirba daug, ir, mano nuomone, daro kone stebuklus su tokia „amunicija“. Pacientai į daktarus kreipiasi vardais, atvirai atsiskaitinėja už paslaugas (į kišenę). Kolektyvas dirba lyg viena šeima – bendri pietūs su konjako buteliu kasdien.
Įspūdžiai apie apgyvendinimą ir kitas buities smulkmenas:
Gyvenome naujai renovuotuose studentų bendrabučiuose. Renovuota tiek išorė, tiek vidus. Visas aukštas buvo skirtas studentams iš IFMSA mainų programos. Gyvenimas kambariuose po vieną ar du žmones. Aukšte yra du dušai – vyrams/moterims. Taip pat virtuvė – viskas nauja. Nėra tik jokių indų ir įrankių maisto gamybai.Pastatas ir teritorija saugomas dienos metu karinės tarnybos, o visą parą – apsaugos darbuotojo. Nuo 00h iki 06h, rakinami vartai ir pastato durys, tačiau kalbant rusiškai nėra problemos susitarti su apsaugos darbuotoju, kad atrakintų. Pastate yra skalbykla ir lyginimo kambarys (už papildomą nedidelį mokestį). Pastatas stovi judrioje sąnkryžoje, todėl nuo 5 ryto sunku miegoti, bet vaizdas pro langą (Jerevanas, kaip ant delno) viską atperka. Kambariuose nėra kondicionierių, todėl dienos metu temperatūra pasiekia +55 ir daugiau – sauna.
Įspūdžiai apie maitinimą:
Davė 43000 duramų (90eurų), kurie buvo skirti maistui. Kadangi nebuvo sąlygų gamintis maisto, tai valgydavau ligoninėje (skaniausias valgytas maistas – daktarai pasistengdavo palepinti nacionaliniu maistu) ir kavinėse, kurių centre gausu. Visos europinio lygio aptarnavimo, meniu prasme. Kainos didesnės nei Lietuvoje. Kuklus pavalgymas (sriuba ir vanduo) apie 20lt. Taip pat daug greito maisto kavinių, kuriose valgyti pigiau. Kiekvienoje kavinėje į sąskaitą įskaičiuojama 10% arbatpinigių. Taip pat maitintis galima produktais ir pusfabrikačiais iš prekybos centro. Siūlau vengti – kiufta (karštas mėsos patiekalas), spas (karšta jogurto sriuba), tan (labai populiarus gėrimas tarp vietinių).
Įspūdžiai apie kelionę iki vietos:
Tiesioginis skrydis Ryga – Jerevanas. Užsisakant bilietus prieš 4-5mėn galima gauti už/iki 100eurų į vieną pusę. 
Viskas, kas netilpo, bet verta paminėti:
Penkias dienas meldžiausi,kad nepakiltų lėktuvas, o grįžus iškart užsirezervavau bilietą, norisi ten sugrįžti.