Patirtis WHO RC69: #meaningfulyouthparticipation ar tik #youthparticipation?

Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie tai, jog jaunimas, kaip didelė demografinė grupė, yra per mažai reprezentuojamas priimant visuotinius sprendimus. Mūsų balsas menkai girdimas visuose lygmenyse – nuo vietinės savivaldos iki tarptautinių bei globalių sprendimų. Atrodytų akivaizdu: ateitį turėtų kurti tie, kuriems ji priklauso. Nepaisant to, dėl šios idėjos vis dar tenka kovoti. 

Prisidėdama prie siekio sustiprinti jaunimo balsą, 2017 m. IFMSA 1 paskelbė Meaningful Youth Participation (MYP) poziciją2. Ja įvairios valdžios institucijos, universitetai bei kitos organizacijos yra skatinamos įgalinti jauną žmogų prisidėti prie jo ateitį lemiančių sprendimų. Žodis “meaningful” įtrauktas ne veltui: jaunimas, kaip ir bet kuri kita nepakankamai atstovaujama demografinė ar socialinė grupė, gali lengvai nukentėti nuo tokenizmo. Tai – reiškinys, kai minėtų grupių atstovai į sprendimų priėmimo procesą yra įtraukiami tik dirbtinai, nesuteikiant jiems reikiamų žinių, įrankių realios galios ir lygaus vaidmens. 

Būtent todėl ruošiantis WHO RC69 buvo neramu: ar šis dalyvavimas tikrai bus prasmingas? Ko galiu tikėtis aš, būdama pirmąja Lietuvos jaunimo delegate šio renginio istorijoje? Kokia iš to nauda LiMSA?


Trumpai apie renginį 

Turbūt ne kartą teko susidurti su fraze “Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja…”. Kaip biomedicinos studentai, neretai šią formuluotę matome diagnostikos ar gydymo gairėse, skaitydami sveikos gyvensenos patarimus ir pan. Nepaisant to, turbūt retas susimąsto, kaip šios rekomendacijos yra kuriamos ir pasiekia mus.

WHO RC (WHO Regional Committee for Europe) kasmetinė sesija – vienas iš PSO renginių, kuriame nagrinėjamos ir tvirtinamos minėtos rekomendacijos, sveikatos gerinimo strategijos ir veiklos planai. Susitikimas trunka keturias dienas, jame dalyvauja delegatai iš 53-ų šalių narių (member states), nevyriausybinių organizacijų atstovai (non-state actors, NSAs) bei kiti svečiai. Be minėtų dokumentų svarstymo, taip pat aptariami per metus nuveikti darbai, šalys dalinasi gerąja ir blogąja patirtimi įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.

Šiais metais renginys vyko rugsėjo 16-19 d. Kopenhagoje, UN (United Nations) miestelyje. Tai buvo 69-oji PSO Europos regiono komiteto sesija.


Pasiruošimas 

Kadangi ir LiMSA’i, ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovams tokia patirtis buvo visiškai nauja, ilgą laiką buvo neaišku, kokio vaidmens renginyje turėčiau tikėtis. Savo dalyvavimu norėjau atnešti kuo daugiau naudos mūsų asociacijai ir prisidėti prie MYP idėjos, todėl buvau nusiteikusi reprezentuoti LiMSA bei jaunimo balsą. Todėl iš SAM sulaukusi atsakymo, jog būdama Lietuvos, o ne LiMSA delegate, to daryti negaliu, buvau kiek išsigandusi ir nusivylusi. Laimei – veltui.

Mano pasiruošimas renginiui truko keletą savaičių, kadangi reikėjo susipažinti su ataskaitomis, strategijomis, veiklos planais bei rezoliucijomis, kurie turėjo būti svarstomi sesijos metu. Kartu su dviem kitais limsiečiais, Ieva Berankyte bei Pauliumi Poviloniu, gavome užduotį “sukonspektuoti” minėtus dokumentus, paliekant tik svarbiausias jų idėjas. Nors ši pasiruošimo dalis buvo ganėtinai varginanti, tačiau jau nuvykusi į renginį džiaugiausi pakankamai išmanydama nagrinėjamus klausimus. Skaitydama dokumentus nemažai sužinojau apie įvairių ligų epidemiologiją Europoje, pastarųjų 10-ies metų sveikatos tendencijas ir ateities prognozes. 

Man taip pat buvo suteikta galimybė paruošti ir perskaityti pasisakymą (statement) Lietuvos vardu. Statement’ais šalys išsako savo pritarimą ar nepritarimą konkrečiam nagrinėjamam dokumentui, pateikia papildymus, pasiūlymus. Dokumentą, kurį komentuosiu, galėjau pasirinkti pati.

Nusprendžiau parengti pasisakymą apie sveikatos raštingumo gerinimo strategiją. Tokį pasirinkimą lėmė keletas priežasčių: pirma, visuomenės sveikatos raštingumo gerinimas yra tai, prie ko nemažai prisideda LiMSA. Antra, būtent šioje strategijoje įžvelgiau spragą, kuri atrodė verta paminėjimo ir išryškinimo3

Statement’o ruošimas man buvo visiškai nauja ir keleriopai naudinga patirtis: susipažinau su tokio teksto rašymo specifika bei turėjau įdomų asmeninį iššūkį savo mintimis pasidalinti su visos Europos sveikatos politikos lyderiais. 


Patirtis renginio metu

Neslėpsiu, jog vykstant į Kopenhagą buvo kiek nedrąsu. Dvejojau, ar gebėsiu bendrauti su kitais Lietuvos bei užsienio delegatais, ar nebus per sudėtinga suprasti sesijoje nagrinėjamus klausimus ir daug kitų “ar”. 

Vis dėlto, nerimavau veltui: atvykusi į renginį buvau maloniai nustebinta jo atmosferos. Jau pirmą vakarą trumpai pasišnekėjusi su PSO generaliniu direktoriumi supratau, jog tai yra erdvė ir šansas tiesiogiai bendrauti su visais, kuriuos paprastai laikome itin rimtomis ir nepasiekiamomis asmenybėmis. Jauki sesijos aplinka leido laisvai megzti pažintis, klausti ir domėtis, o ne tik stebėti renginį iš šalies. 

Tokia atmosfera buvo itin dėkinga skleisti norimas žinutes: pašnekovams pasakojau apie EuRegMe, LiMSA veiklas ir bendradarbiavimą su SAM. Ne kartą susilaukiau klausimų apie tai, kaip buvau atrinkta ir kaip ruošiausi renginiui. Buvo be galo smagu girdėti, jog sekdama Lietuvos pavyzdžiu apie jaunimo delegatų įtraukimą pradėjo svarstyti ne viena kita šalis. 

Šie metai Europos regioniniam komitetui buvo ypatingi, nes po dešimties dr. Zsuzsannos Jakab vadovavimo metų buvo renkamas naujas PSO Europos regiono direktorius (RD). Dalyvavimas šiame procese taip pat buvo įdomi patirtis: rinkimai vyko slaptu balsavimu uždaroje sesijoje, į kurią galėjo patekti tik šalių delegatai. Naujuoju RD penkeriems metams tapo belgas dr. Hans Kluge. 

Simboliška, kad būtent šis žmogus tapo paskutiniąja mano pažintimi renginyje.  Užkalbinusi naujai išrinktą RD, prisistačiau jam kaip Lietuvos jaunimo delegatė ir papasakojau apie tai, kiek vertingų ir įdomių patirčių man atnešė dalyvavimas sesijoje. Tai dariau kartu išreikšdama viltį, jog jis savo kadencijos metu skatins jaunimo dalyvavimą PSO veikloje. Dėmesingai išklausęs mano pastebėjimus, dr. Kluge su entuziazmu pažadėjo rūpintis jaunimo įgalinimu ir savo pažadą užtvirtino rankos paspaudimu. 


LiMSA suteikiamos galimybės

Svarbu paminėti, jog nebuvau vienintelė LiMSA atstovė renginyje. Jame dalyvavo ir Mindaugas Galvosas, atvykęs į RC69  kaip IFMSA delegatas.

IFMSA, kaip ir kitos nevyriausybinės organizacijos, renginyje yra vadinamos non-state actors ir turi kiek kitokį vaidmenį. Skirtingai nei šalys-narės, NSAs neturi balsavimo teisės, tačiau yra daug mažiau varžomos diplomatijos ir tarpvalstybinių ryšių. Tai joms leidžia statement’uose drąsiau išsakyti problemas, pastabas bei raginimus regioniniam komitetui imtis veiksmų. 

Taigi, LiMSA narys turi net du kelius patekti į šį renginį – tampant Lietuvos arba IFMSA delegatu. Abu pasirinkimai yra savaip įdomūs ir vertingi, todėl puiku, kad limsiečiai gali išbandyti abi pozicijas. Tai leidžia jas palyginti, siekti bendrų tikslų ir kartu skleisti žinutę apie jaunimo įtraukimo svarbą.


Baigiamoji žinutė 

Apie renginio struktūrą, jame nagrinėtus klausimus ir savo asmeninę patirtį galėčiau pasakoti dar ilgai. Tačiau emocija ir mintis, kurią noriu perduoti sugrįžus, yra paprasta: turime pasitikėti savimi labiau ir drąsiau naudotis teikiamomis galimybėmis, kurių LiMSA ir IFMSA suteikia vis daugiau. 

Nesvarbu, ar tai būtų WHO RC, ar kitas renginys – atstovaujamoji patirtis yra naudinga ir delegatui, ir organizacijai. Tam, kad galėtum per 10 sekundžių prisistatyti kitam, pirmiausia turi atsakyti į keletą klausimų sau: kuo esu įdomus? Kuo ypatinga mano atstovaujama organizacija? Kokią žinutę aš noriu skleisti? Tai tampa puikia proga permąstyti savo darbus, prioritetus, tikslus bei susikurti atspirties tašką. 

Prisistatydami patys, taip pat sužinome ir apie kitą žmogų, o naujos pažintys žavios iš jų gimstančiais netikėtais atradimais. Niekada nežinai, kokia patirtimi pasidalins pašnekovas: galbūt tai bus sprendimas, kurio ilgai ieškojai; gal ji apsaugos tave nuo tos pačios klaidos pakartojimo; galbūt įkvėps idėją ar paskatins įgyvendinti jau esamą.

Ir jeigu visa tai skamba kaip rimtas iššūkis, galiu patikinti: įveikus vieną išbandymą, norėsis jų tik daugiau ir rimtesnių. Nedvejok pasinaudoti teikiamomis galimybėmis!


Padėka

Noriu labai nuoširdžiai padėkoti Eglei Janušonytei, Mindaugui Galvosui ir Eglei Vaičiulytei už pasiūlytą jaunimo delegato idėją, o Ministrui Aurelijui Verygai – už patikėjimą ja.

Taip pat esu be galo dėkinga SAM atstovėms Radvilei Jakaitienei ir Justei Pečeliūnaitei, kurios rūpinosi manimi iki renginio ir jo metu. 

Didelis ačiū Ievai Berankytei ir Pauliui Poviloniui už neįkainojamą pagalbą ruošiantis.

Jų visų dėka #meaningfulyouthparticipation buvo ne tik #youthparticipation.


  1. IFMSA – International Federation of Medical Students’ Associations yra organizacija, jungianti daugiau nei 1.3 mln. biomedicinos studentų iš 123 šalių. IFMSA nare yra ir LiMSA. Daugiau apie IFMSA gali sužinoti tam skirtų LiMSA renginių metu, www.ifmsa.org ir http://limsa.lt/apie-mus/ifmsa/
  2. Poziciją gali rasti čia: https://ifmsa.org/wp-content/uploads/2017/08/GS_2017AM_Meaningful-Youth-Participation.pdf
  3. Vienas iš strategijoje minimų tikslų – sveikatos netolygumų Europoje mažinimas. Dokumente kalbama apie tai, jog gyvenimo kokybę galima vienodinti gerinant gyventojų sveikatos raštingumą, o tam siūloma pasitelkti digital health – skaitmenines technologijas, internetą ir pan. Strategijoje pabrėžiama, jog internete apie sveikatą prieinama informacija turėtų būti lengvai suprantama, patraukli ir įtraukianti visas socialines grupes. Tačiau jame visiškai neužsimenama apie gyventojų pajėgumą naudotis digital health: jei nepasirūpinsime, kad tikslinės, nuo nelygybės ir taip kenčiančios grupės, būtų apmokytos naudotis inovatyviomis priemonėmis ir nesuteiksime tam resursų, nelygybę tik padidinsime, nes digital health galės naudotis tik privilegijuoti asmenys.