Vėžys – šansas pradėti naują gyvenimą?

Vasario 4-oji – pasaulinės kovos prieš vėžį diena. Psichologų teigimu, net ir būdamas mirtina diagnoze, vėžys gali priversti žmogų pakeisti savo požiūrį į gyvenimą, atrasti gyvenimo prasmę, naujų pomėgių ir tikslų bei išmokti džiaugtis gyvenimu.

„Vėžys dažnai tampa naujo – turtingesnio ir pilnatviškesnio – gyvenimo pradžia“, – teigė psichologė Irina Banienė, skaičiusi pranešimą Lietuvos medicinos studentų asociacijos surengtoje konferencijoje onkologinių ligų tema „Teisinga reakcija – sėkmingas gydymas?“.

Nepaisant visuomenei siūlomų vėžio prevencijos programų – profilaktinių patikrinimų, net 6 proc. šalies gyventojų, kuriems priklauso Valstybinės ligonių kasos finansuojami tyrimai, paslaugomis nepasinaudoja.

Pasak psichologės, tam yra dvi priežastys: baimė sužinoti diagnozę ir netikėjimas, kad susirgti gali kiekvienas.

Žinia apie onkologinę ligą yra viena labiausiai keičiančių gyvenimą ir sukelia įvairius pokyčius: psichologinius, fizinius ir socialinius. Psichologė išskiria keletą stadijų, kurias pereina žmonės, sužinoję, kad serga onkologine liga.

Visų pirma patiriamas šokas: apima bejėgiškumas, pacientas jaučiasi praradęs kontrolę. Šoką seka netikėjimo ir neigimo stadijos: ligonis negali suvokti, kad visa tai vyksta būtent jam, dažnai kreipiamasi į kitus specialistus tikintis, kad vėžio diagnozė bus paneigta. Vėliau kyla pyktis: pyktis ant savęs, kad galbūt pasirinktas gyvenimo būdas buvo nepakankamai sveikas, ar kad laiku nebuvo atlikti profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Pyktį pakeičia vadinama derybų stadija – ligoniai dažnai atsigręžia į religiją ar ieško alternatyvių gydymo būdų, tikėdami, kad tai jiems padės įveikti ligą. Lūkesčiams nepasiteisinus, pacientus apima liūdesys. Psichologės teigimu, šis etapas yra pats sunkiausias ir reikalauja didžiausios artimųjų paramos.

Galiausiai ligonis įžengia į priėmimo stadiją. Jis ima gyventi kokybišką gyvenimą, nepriklausomai nuo jo trukmės. Liga jau tampa nebe svarbiausiu gyvenimo akcentu. Psichologo pagalba sergant vėžiu ir reikalinga tam, kad šioji – priėmimo stadija – būtų pasiekta kuo anksčiau.

Kaip sau padėti?

I. Banienės teigimu, išgirdus vėžio diagnozę svarbiausia yra suprasti, kad jausmai ir išgyvenamos emocijos yra visiškai normalios, ir jokiu būdu negalima jų slėpti ar slopinti. Labai svarbu yra ligoniams ieškoti informacijos.

„Pagrindinis informacijos šaltinis turėtų būti ne straipsniai internete, bet gydytojas. Kiekvienam pacientui liga pasireiškia specifiškai ir būtent gydytojas, bendravęs su pacientu, žinantis jo tyrimo rezultatus, gali suteikti tiksliausią informaciją“, – teigia psichologė.

Ypač svarbu yra priimti draugų, artimųjų ir specialistų siūlomą pagalbą: kalbėtis su artimaisiais bei specialistais, išsakyti savo poreikius. Ligonį supantys žmonės taip pat dažnai būna pasimetę: jie nežino, kaip prieiti, ką pasakyti, baiminasi nuliūdinti.

Ligonio artimiesiems tokiu atveju reikėtų pabūti su sergančio žmogaus emocijomis, palaikyti ir padrąsinti, tačiau patarimus duoti atsargiai – jie dažnu atveju ne tik nepadeda, bet ir sukelia ligoniui neigiamų emocijų.

Sveiko mąstymo metodas

Psichologės teigimu, kiekvienos gyvenimo situacijos pasekmės priklauso nuo to, kaip ją interpretuojame. Nuo to priklauso mūsų emocijos, kūno reakcijos ir elgesys.

Psichologė teigia, kad į ligą galima žvelgti iš dviejų pusių. Negatyvios mintys išprovokuos liūdesį, nerimą, pasimetimą, pacientas užsisklęs savyje ir neieškos paramos, nes nematys tame prasmės.

„Tokiu atveju būtina sau atsakyti į kelis klausimus: ar mano mintis remiasi faktais ir ar ji padeda siekti tikslų, spręsti konfliktines situacijas ir jų išvengti? Ar mano situacijos interpretacija iš tiesų man padeda jaustis taip, kaip aš noriu jaustis? Jei atsakymai į klausimus – neigiami, reikėtų keisti mintį. Tai nėra lengva, nes visgi į daugelį dalykų mes reaguojame su baime ir atsargumu. Tačiau, jei norime gyventi geriau ir ilgiau, rinkimės mintis, suteikiančias pasitikėjimo, susikaupimo, o taip pat – keičiančias ir mūsų elgesį, suteikiančias motyvacijos ir skatinančias ieškoti paramos“, – patarė psichologė.

 

Visas konferencijos vaizdo įrašas:

https://www.facebook.com/LiMSA.lt/videos/1345986442090882/

 

 

_DSC0132 _DSC0092 _DSC0081

_DSC0043 _DSC0066 _DSC0047

Prisijunkite į diskusijąPasidalinkite savo mintimis