Nemažą savo darbo laiko dalį gydytojas praleidžia bendraudamas su pacientais. Dažnai pacientai mato gydytoją visagalį ir tikisi iš jo pagarbos, atjautos, rūpestingumo, dėmesingumo, supratingumo, profesionalumo, atidumo, prognozės bei nurodymų ateičiai. Savo ruožtu medikai iš pacientų tikisi pagarbos, atvirumo, nuoseklaus išsamios informacijos pateikimo, nurodymų vykdymo bei pasitikėjimo. Darnūs santykiai yra naudingi tiek medikui, tiek pacientui, nes nuo medikų bendravimo su pacientais kokybės tiesiogiai priklauso gydymo rezultatas.
Medicinos studentai jaučia bendravimo su pacientais praktikos stoką, todėl Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) bendradarbiaudama su LSMUL KK Psichiatrijos klinika bei LSMU VSF Sveikatos psichologijos katedra kovo 19 d. organizavo teorinę-praktinę konferencija medicinos studentams „Bendravimas su pacientais, iššūkiai gydytojo darbe“.
Konferenciją atidarė LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis, LSMU VSF Sveikatos psichologijos katedros dėstytojas, gydytojas psichiatras, prof. Aurelijus Veryga bei LiMSA prezidentas Rytis Kalinauskas. Prof. A. Tamelis pabrėžė jog, bendraujant su pacientais vis dėlto gydytojas yra stiprioji pusė, priimanti sprendimus ir kontroliuojanti situaciją. Prof. A. Veryga akcentavo jaunosios kartos norą mokytis psichologijos ir psichologijos pagrindų supratimo svarbą mediko profesijoje. R. Kalinauskas priminė konferencijos dalyviams PSO apibrėžimą, apibūdinantį penkių žvaiždučių gydytoją, tobulą sveikatos specialistą, kuris geba bendrauti, yra bendruomenės lyderis, savo srities specialistas, sprendimus priimantis asmuo ir vadybininkas.
Teorinėje konferencijos dalyje LSMU VF Sveikatos psichologijos katedros doktorantė, dirbanti su diebetu sergančiais vaikais ir jų šeimomis psichologė Jolanta Žilinskienė pasidalino patirtimi ir papasakojo apie atsakomybių ribas tarp gydytojo ir paciento, davė patarimų kaip būtų galima išvengti užprogramuoto konflikto tarp gydytojo ir paciento. Advokatė Indrė Butvilė pristatė dažniausius pacientų skundus bei kreipimosi į teismą priežastis. Dažniausiai tai yra ne gydytojų medicininės klaidos ar netinkamai paskirtas gydymas, bet nevisiškas informacijos pateikimas apie gydymo procesą ar jo pasekmes.
Praktinėje konferencijos dalyje dalyviai turėjo galimybę sudalyvauti darbo grupėse. LSMUL Psichiatrijos klinikos gydytoja, daktarė Vesta Steiblienė vedė užsiėmimą apie bendravimą su agresyviais ir bendradarbiauti nelinkusiais pacientais, LSMUL Psichiatrijos klinikos gydytoja, daktarė Aida Kunigėlienė apie bendravimą su suicidinių ketinimų turinčiais pacientais, LSMU VSF Sveikatos psichologijos katedros dėstytojas, gydytojas psichiatras, prof. Aurelijus Veryga apie bendravimą su priklausomybę turinčiais pacientais, o LSMU psichologė Greta Glizikienė papasakojo dalyviams apie bendravimą su skirtingos reprezentacinės sistemos pacientais, kaip galima ją atpažinti ir pasirinkti tinkamą bendravimo būdą.
Konferenciją apibendrino LiMSA vykdyto tyrimo „Bendravimas su pacientais, iššūkiai gydytojo darbe“ pristatymas bei lektorių įspūdžiai po praktikos užsiėmimų. Tyrimas buvo vykdomas norint išsiaiškinti, su kokiais sunkumais, bendraujant su pacientais dažniausiai susiduria studentai ir kaip būtų galima esamas problemas spręsti. Tyrime dalyvavo 218 studentų (1-6 kurso) , iš kurių 200 iš LSMU, 18 iš VU. Kaip didžiausius sunkumus bendraujant su pacientais respondentai nurodė: nepalankios prognozės pranešimą, bendravimą su agresyviu ir bendradarbiauti nelinkusiu pacientu, paciento motyvavimą atsisakyti priklausomybių bei paciento būdo bruožų atpažinimą bei geriausio būtent tam pacientui informacijos pateikimo būdą. Tyrimas parodė, jog net 70 proc. respondentų mano, jog medicinos magistro studijų metu nepakanka pasiruošimo bendravimui su pacientais, o kaip sprendimo būdą didžioji dauguma respondentų siūlo padidinti valandų skaičių kiekvieno klinikinio modulio metu, skirtų bendravimui su pacientais. Beveik visi respondentai sutiko arba visiškai sutiko, jog bendravimui su pacientais turi įtakos asmeninės studentų savybės. Paprašius įvertinti savo bendravimo įgūdžius nuo 1 iki 10, 29 proc. studentų įvertino 7 balais, 31 proc. – 8 balais.